Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-03-22 · Civilinė byla Nr. 2A-119-267/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-22
Bylos Nr.
2A-119-267/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė (pran.), Birutė Simonaitienė
Ieškovas
G. G.
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė BurbulienėTeisėja Daiva Šabanskienė Civilinė byla Nr. 2A-119-267/2011
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01011-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,

kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,dalyvaujant ieškovui G. G.,atsakovei A. G., jos atstovei advokatei S. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei A. G., išvadą duodanti institucija Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Ieškovas G. G. 2010-03-15 kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei A. G., kuriuo prašė sumažinti priteistas T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas ir vaikų išlaikymui iš G. G. nuo ieškinio padavimo dienos priteisti po 200,00 Lt periodinių išmokų kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį iki vaikams sukaks aštuoniolika metų.

Nurodė, kad anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) ir uždirbdavo po 3000,00 Lt, todėl galėjo skirti vaikams nemažą pinigų sumą. Šiuo metu jo turtinė padėtis pasikeitė ­– sumažėjo atlyginimas, t. y. nuo rugsėjo mėnesio į rankas ieškovas gauna 1300,00 Lt. Darbo užmokestis priklauso nuo sezono. Be to, turi įsipareigojimų bankui (120 000,00 Lt būsto paskola 25 metams). Iš jo atlyginimo 70 % išskaičiuojama vaikų išlaikymui, todėl nebelieka lėšų savo poreikiams tenkinti. Taip pat nurodė, kad turi butą (duomenys neskelbtini), kurį paliko vaikams ir juo naudojasi atsakovė su vaikais.

Atsakovė A. G. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji yra ūkininkė, todėl daug maisto produktų užsiaugina pati. Atsakovės pajamos mažesnės negu ieškovo ir sudaro tik 700,00 Lt. Kiekvienam vaikui per mėnesį skiria po 350,00 Lt. Be to, atsakovę ir vaikus remia jos mama, brolis. Nurodė, kad vienam vaikui per mėnesį reikia nuo 700 iki 800 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovo G. G. ieškinį tenkino iš dalies. Sumažino Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-06-26 sprendimu T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistas lėšas ir nepilnamečių vaikų išlaikymui iš G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisė po 250,00 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo 2010-11-01 iki vaikų pilnametystės.

Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Priteisė iš atsakovės A. G., 134,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 5,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Priteisė iš ieškovo G. G. 202,62 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės – A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai ir 2,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu atsakovė A. G. prašo: 1) Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo G. G. ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Ieškovas šioje byloje kaip pagrindą sumažinti teismo priteisto išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams dydį nurodė šias aplinkybes: 1) jo darbo užmokesčio sumažėjimą sumažėjus darbo krūviui ne sezono metu (pateiktas (duomenys neskelbtini) Direktoriaus 2010-01-02 įsakymas Nr. 11 dėl G. G. atlyginimo sumažinimo bei pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už 2010 m. sausio mėnesį). 2) Ieškovas taip pat nurodė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų, nes kas mėnesį dengia būsto paskolą. 3) Ieškovas nurodė, kad yra sukūręs naują šeimą, kurioje auga du ieškovo antrosios žmonos vaikai L. K. ir L. K.. Tai, kad ne sezono metu ieškovui sumažėjo darbo užmokestis negali būti vertinama, kaip pakankamas pagrindas mažinti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad būsto kredito paėmimas vertintinas kaip asmens materialinės padėties pagerėjimas, o ne pablogėjimas, nes šios paskolos pagrindu yra įgyjamas nekilnojamasis daiktas. Ieškovas neturi pareigos išlaikyti savo antrosios žmonos vaikus, gimusius jos pirmoje santuokoje. Be to, ieškovas yra darbingas, jauno amžiaus, sveikas žmogus, todėl turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo atliktus veiksmus ieškant geriau apmokamo darbo. Taigi, civilinėje byloje nėra nustatyta reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą.

2. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Nustatant ieškovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Ieškovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti sūnų išlaikymo pareigos atsakovei, suteikiant galimybę ieškovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.

3. Nepaneigta ir byloje nustatyta aplinkybė, kad nepilnamečiams vaikams reikalingas išlaikymo dydis yra 700,00 Lt. Be to, aplinkybė, kad ieškovas kartu su sutuoktine yra paėmęs 120 000,00 Lt banko kreditą, taip pat netiesiogiai patvirtina ieškovo gaunamas didesnes, nei jis nurodo, pajamas. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad ieškovas prisiėmė papildomus finansinius įsipareigojimus

nepaisydamas susidariusios nemažos skolos dėl išlaikymo vaikams nemokėjimo. Šių aplinkybių

ieškovas nepaneigė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taigi, ieškovas neįrodė, kad jis neturi galimybės mokėti sūnums jų poreikius atitinkantį išlaikymą.

Šalies argumentai

4. Apeliantė mano, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias proceso normas, t.y. spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turėjo nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: 1) aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir 2) aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu. Teismas, būdamas aktyvus šios kategorijos bylose, tirdamas ieškovo esminio materialinės padėties pablogėjimo aplinkybes, apsiribojo ieškovo darbinių pajamų analize, nustatė, kad po sprendimo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą priteisimo iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, nes „jo gaunama mėnesinė alga priklausomai nuo sezono sumažėjo iki minimalios“. Taigi, tokia teismo išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai. Nesant byloje nustatytų neginčijamų įrodymų apie esminį ieškovo turtinės padėties pasikeitimą, teismas, nesivadovaudamas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu priėmė iš esmės neteisingą sprendimą, t.y. apgynė neva tai pažeistą ieškovo turtinį interesą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės A. G. apeliacinį skundą ieškovas G. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Vaikams išlaikymas buvo teikiamas reguliariai, o įsiskolinimo suma susidarė dėl to, kad nutraukiant santuoką, atsakovė pareikalavo išlaikymo už praeitą laikotarpį, nors visą laiką išlaikymas buvo mokamas. Be to, priteista išlaikymo suma Vyriausybės nustatyta tvarka buvo indeksuota, ir mokamo išlaikymo suma susidarė apie 770 Lt. Tolygią indeksuotą išlaikymo sumą turėtų teikti ir pati atsakovė savo vaikams, tačiau jos pajamos sudaro tik apie 700 Lt iš ūkininko veiklos. Jokio darbo atsakovė neieško, ir dėl savo pajamų, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nesirūpina, o siekia gyventi tik iš vaikams teikiamo išlaikymo.

2. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, tinkamai aiškino ir taikė LR CK 3.192 str., ir rėmėsi byloje surinktais įrodymais. Įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, bei nepilnamečių vaikų poreikius, kurių dydžio atsakovė pagrįsti taip ir nesugebėjo, iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, taip pat įrodymų, apie išleistas vaikų išlaikymui lėšas, ji nepateikia ir su apeliaciniu skundu.

3. Radviliškio rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimą tinkamai įvertino ieškovo turtinę padėtį, taip pat ieškovas pateikia teismui pažymą, kad jo darbas yra sezoninis, nes šiuo metu yra mokamas didesnis atlyginimas ir tai yra tik apie tris mėnesius per metas (vasara). Kitais metų laikais, yra tik palaikoma žemės ūkio technika ir darbdavys moką tik minimalų užmokestį, todėl teismas tinkamai vertino mano pajamas už visus kalendorinius metus, kadangi darbo užmokestis priklauso nuo sezoninių darbų.

4. Kadangi ieškovas sukūrė naują šeimą ir neturėjo kur gyventi, todėl buvo priverstas imti iš banko kreditą, kad galėtų nusipirkti būstą. Atsakovė teigia, kad šalių turtinė padėtis yra ta pati, nes ir ieškovas turi gyvenamąjį namą. Paminėti atsakovės argumentai turėtų būti atmesti, kadangi gyvenamąjį namą ieškovas buvo priverstas įsigyti, nes neturėjo kur gyventi su naująja šeima, o atsakovė turėdama savo gyvenamąjį namą pareikalavo teisės gyventi ieškovui priklausančiame bute iki vaikams sueis pilnametystė. Pažymėtina, kad atsakovei nereikia mokėti paskolos, ji turi gyvenamąjį namą turi žemės, todėl iš šio turto turi galimybę gauti papildomų lėšų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas mano, kad atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, ir ji šiuo metu galėtų labiau prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus ir nustato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L.; bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Ieškovas G. G., prašydamas sumažinti sūnums T. G. ir L. G. priteisto išlaikymo dydį iki 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis (b. l. 1 – 4), nurodė, kad iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes, iš dalies tenkino ieškinį ir sumažino ieškovo nepilnamečiams vaikams T. G. ir L. G. tenkantį išlaikymą iki 250 Lt kiekvienam kas mėnesį.

Paskirstant nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančią jų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (LR CK 3.192 str. 3 d.). Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010-01-02 įsakymo Nr. 11 „Dėl G. G. atlyginimo sumažinimo“ matyti, kad nuo 2010-01-02 G. G. sumažėjus darbo krūviui (ne sezono metu) mokamas minimalus darbo užmokestis (30 b. l.). Iš VĮ Regitra pažymos matyti, kad G. G. vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (24 b. l.). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 2009-10-19 Būsto kreditavimo sutarties matyti, kad ieškovas turi pasiėmęs būsto kreditą, kurio paskirtis yra gyvenamajam namui su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pirkti ir gyvenamojo namo statybos darbų užbaigimui (21–23, 25–29 b. l.). Iš VĮ Registrų centro pažymos ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. G. nuosavybės teise priklauso 0,4340 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 6,5600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 2,0000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,4200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,7000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), 1/3 16,7700 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (64–76 b. l.). Iš 2010-02-12 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties ir VĮ Regitra 2010-05-25 pažymos apie įregistruotas transporto priemones Nr. (1.6)-S3-275 matyti, kad A. G. nuosavybės teise priklauso transporto priemonė SEAT ALHAMBRA, kurią ji nusipirko už 1000 Lt (82, 84 b. l.).

Byloje esantys duomenys apie ieškovo ir atsakovės vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, leidžia daryti išvadą, jog, vertinant šiuo aspektu, atsakovės turtinė padėtis yra geresnė. Ieškovo vardu transporto priemonių nėra registruota; jis nuosavybės teise turi butą, kuriuo uzufrukto teise naudojasi atsakovė su vaikais, taip pat turi namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), įsigytus, paėmus 120000 Lt paskolą 25 metams. Ieškovas yra sukūręs naują šeimą. Atsakovė pagal turto registracijos duomenis turi jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, keletą žemės sklypų; su nepilnamečiais vaikais atsakovė uzufrukto teise gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovo ir atsakovės gaunamos metinės piniginės pajamos yra beveik lygios.

Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog šalių galimybės teikti materialinį išlaikymą sūnums nėra vienodos. Konstatuotina, kad po Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009-06-26 sprendimo priėmimo, pasikeitė ieškovo finansinė būklė, nes ieškovo darbo užmokestis sumažėjo iki minimalaus mėnesinio atlyginimo (81, 130, 131 b. l.). Įrodymų, kad ieškovas G. G. turi kitų pajamų, byloje nepateikta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo darbo užmokestis akivaizdžiai sumažėjo, teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad po 2009-06-26 teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo pasikeitė ieškovo turtinė padėtis. Tačiau teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra sumažėjęs laikinai dėl darbo sezoniškumo. Ieškovas dirba toje pačioje įmonėje (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo ir 2009-06-26, kai teismas patvirtino ginčo šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo mokėti kiekvienam vaikui išlaikymą po 350 Lt kiekvieną mėnesį. Ekonominis nuosmukis šalyje 2009-06-26 objektyviai buvo didesnis, lyginant su šioje byloje nagrinėjamu laikotarpiu. Duomenų, kad tuo laikotarpiu ieškovas dirbo ne sezoninį darbą teismui nepateikta. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo dalis bendrai abiejų šalių teiktiname išlaikyme dviem sūnums turėtų sudaryti po 300,00 Lt kiekvienam, likusią išlaikymo dalį teikiant ieškovei. Toks teiktino išlaikymo dydis, lyginant su skundžiamu teismo sprendimu nustatytu išlaikymu, vertintinas labiau atitinkančiu proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių bei atsakovo turtinės padėties ir jo galimybių teikti tam tikro dydžio materialinį išlaikymą principą. Vadovaujantis nurodytais argumentais pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo 250,00 Lt dydžio išlaikymas didintinas iki 300,00 Lt kiekvienam vaikui.

Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaikų priežiūros ar gydymo išlaidoms, taip pat pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai (CK 3.201 str. 1–2 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, keičia skundžiamą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies šalys paliekamos prie jų turėtų bylinėjimosi išlaidų ir iš kiekvieno priteistina po 2 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti iš ieškovo G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečiams sūnums T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. G., gim. (duomenys neskelbtini), iki 300,00 Lt (trijų šimtų litų) kiekvienam vaikui kas mėnesį.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po 2 Lt (du Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegijos pirmininkė Danutė BurbulienėTeisėjai Rasa BartašienėBirutė Simonaitienė