Kauno apylinkės teismo nuosprendis

T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, teistas: 1) 2005-03-23 Kėdainių r. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - 4 mėn. laisvės apribojimu; 2) 2005-10-25 Kėdainių r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - 4 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 3) 2007-03-08 Kėdainių r. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - 10 mėn. laisvės atėmimu, pritaikius BK 63 str. 1 d. 4 p., paskirta 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 2007-05-18 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu 2007-03-08 nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė bausmė - 9 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2009-05-11 Kėdainių r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 7 mėn. laisvės atėmimo; 5) 2009-07-10 Kėdainių r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs; 6) 2015-02-20 Kaišiadorių r. apyl. teismo pagal LR BK 258 str. 2 d. - 6 MGL (225,96 Eur) bauda, bausmė neatlikta - bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkiu žmogaus sveikatos sutrikdymu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 15 d. apie 00.00 val., T. Č., atėjęs į sugyventinės J. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su ja metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė jai į pilvą ir išbėgo į lauką, bei, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką - 2016-02-15 apie 00.19 val., išdaužęs to paties gyvenamojo namo kambario lango stiklą, per jį įėjo į kambario vidų ir vėl tyčia šešis kartus peilių įdūrė J. P. į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai durtines-pjautines žaizdas dešiniame žaste, krūtinės ląstos dešinėje, nugaros dešinėje, pilvo kairėje, kairėje šlaunyje, dešinio sėdmens srityje, dešiniame kelyje ir savo smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė J. P. sveikatą.

Kaltinamasis T. Č. kaltu prisipažino visiškai. Tvirtina, kad įvykio metu buvo blaivus. Susipykęs su sugyventine J. P. tuo metu buvo apsigyvenęs (duomenys neskelbtini) kaime ir įvykio laiku buvo atvykęs pasiimti savo rūbų. Atvyko apie 17-18 val., bet kadangi kalbėjosi su pažįstamais autobusų stotelėje, rūbų pas nukentėjusiąją pasiimti nuėjo tik apie 24 val. Jam atėjus į savo sugyventinės J. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas, J. jį vadino necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, todėl jis vieną kartą rastu bulvėms skusti skirtu peiliu dūrė sugyventinei galimai į pilvą, po ko pats išbėgo. Peilį išsinešė su savimi. Po kažkiek laiko vėl grįžo atgal. Kai per langą pamatė ir sužinojo, jog sugyventinė skambina į policiją, koja išdaužė kambario lango stiklą ir per jį įėjęs į kambarį pasivijo nuo jo bėgančią nukentėjusiąją, kuriai, galimai, šešis kartus peilių įdūrė į įvairias kūno vietas. Nukentėjusioji iš namo pabėgo, jis jos nesivijo. Įvykio metu buvo įėjusi nukentėjusiosios motina, bet jis ją išstūmė iš kambario. Su nukentėjusiąja turi dvi mažametes dukras, kurios įvykio metu miegojo name ir nebuvo prabudę. Kuomet išdaužė langą, kad nesušaltų, liepė nukentėjusiosios motinai aprengti mergaites ir palydėjo jas iki sugyventinės motinos namų. Peilį numetė ir paliko virtuvėje. Gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė, susitaikė ir toliau bendrauja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji J. P. parodė, kad jos mažamečių dukrų tėvas T. Č. negyveno su ja apie 2 mėn., tačiau ji jo vis tiek bijo, nes buvo jai grasinęs, kad užmuš, todėl kartais pasikviesdavo mamą. 2016-02-14 pas ją atėjo mama ir apie 22 val. jos nuėjo miegoti. Apie 00.00 val. išgirdo beldimą į langą. Mama atidarė langą ir į vidų įėjo akivaizdžiai girtas T. Č., kuris ėmė krautis savo rūbus. Jai papriekaištavus, kad rūbus jis ateina pasiimti naktį, kaltinamasis pasiėmė smogė jai į pilvą, kaip vėliau paaiškėjo – peiliu. Pabėgusi pro langą į lauką kvietėsi policiją. Matė, kad kaltinamasis išėjo, todėl grįžusi namo užsirakino. Už kelių minučių T. Č. grįžo atgal, pamatęs, kad ji kviečiasi policiją, išdaužė lango stiklą ir įėjo į vidų rankoje laikydamas peilį. Ji ėmė rėkti, mama puolė ją ginti, bet T. Č. mamą nustūmė ir priėjęs prie jos ėmė badyti ją peiliu, kaip vėliau sužinojo, durta jai buvo apie 7 kartus. Ji sugebėjo pabėgti per langą. Durta jai buvo virtuviniu peiliu, ruda rankena, metaline geležte. Peilio po įvykio neberado (t.1, b. l. 34-35, 36-37, 38, 40-41).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis buvo tik pagiringas, su juo susitaikė, bendrauja, tai buvo pirmas kaltinamojo smurto prieš ją atvejis. Patvirtino, kad ji atėjusį kaltinamąjį žemino.

J. P. parodė, kad 2016-02-14 apie 19.00 val., dukters J. paprašyta nuėjo pas ją į namus pernakvoti, nes ši prisibijojo T.. Apie 22.00 val. visos atsigulė miegoti tame pačiame kambaryje. Apie vidurnaktį ji išgirdo beldimą į langą. Pamačiusi, kad už jo stovi T., nieko pikto nepagalvodama atidarė jam langą. T. nieko nesakęs nuėjo į kambarį, užsidegė šviesą ir iš spintos pradėjo imti rūbus. Tuo metu atsikėlė J. ir nuėjo į tą kambarį, kur buvo T.. Jie abu pradėjo kivirčytis, o ji, uždariusi kambario duris, kad jie neprikeltų mergaičių, buvo pas anūkes. Išgirdo J. šauksmą „T., baik“ ir ši išbėgo iš to kambario. T. išbėgo laukan. Kai J. uždarė langą ji pastebėjo, kad pilvo srityje yra durtinė žaizda, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė pareigūnus ir greitąją. Staiga išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir į vidų įėjo T.. J. nubėgo į kitą kambarį ir užsidarė duris. Išgirdo, kaip įėjęs į kambarį T. pasakė: „reikia pasiimti smulkesnį peilį“ ir pasiėmė ant skalbimo mašinos gulėjusį nedidelį peiliuką bei nuėjo link to kambario, kur nubėgo J.. Jis atsidarė duris ir įėjo, o kas vyko tame kambaryje jau nematė. J. išbėgo iš kambario ir pro išdaužtą langą išbėgo laukan, o T. ją vijosi. Rengiant mergaites vestis pas save T. sugrįžo atgal, jis rankose jokio peilio nelaikė. Jis palydėjo ją ir mergaites. Jai keistas buvo toks T. elgesys, nes jis visada buvo ramus, lėtas, ankščiau prieš dukrą nesmurtavo. T. buvo išgėręs, nes ją lydint su vaikais nuo jo sklido alkoholio kvapas (t.1, b. l. 81-82, 83-84).

Kauno AVPK Kėdainių r. PK KPS tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-02-15 apie 00.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis T. Č., išdaužęs lango stiklą pateko į namo vidų ir peiliu dūrė 5 kartus J. P. į įvairias kūno vietas. Dėl patirtų sužalojimų moteris gydoma Kėdainių ligoninėje, jai nustatyto sužalojimai sėdmenyse, pilve, nugaroje, dešinėje kojoje ir kairio klubo srityje (t.1, b. l. 5).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad name (duomenys neskelbtini), išdaužyti rytų pusėje esančio plastikinio lango stiklai, ant lango rėmo yra panaši į kraują raudonos spalvos dėmė. Kambaryje prie lango ant žemės rastas kirvis. Fotografuota ( t.1, b. l. 10-16).

Pranešimo apie įvykį ROIK Nr.0116000079969 išraše nurodyta: “pokalbio metu girdėjosi, kaip moteris šaukia „mesk peilį“, moteris prašė skubios pagalbos, girdėjosi klyksmai, prašymas neliesti vaikų. Perskambinus paaiškėjo, kad sugyventinis peiliu sužeidė pranešėjos dukros pilvą ir pabėgo. Moteris šoko būsenoje“ (t. 1, b. l. 17-19).

2016-02-15 04:13:38 J. P. asmens blaivumo testo Nr. 8937 rezultatas - 0,00 promilių (t.1, b. l. 32).

Akistatos metu nukentėjusioji J. P. patvirtino savo parodymus, kad T. Č. dūrė jei peiliu. T. Č. neneigė, kad dūrė peiliu (t.1, b. l. 89-91).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2016 /16(02) nurodyta, kad J. P. konstatuotos aklos durtinės-pjautinės žaizdos dešiniame žaste, krūtinės ląstos dešinėje, nugaros dešinėje, pilvo kairėje, kairėje šlaunyje, dešinio sėdmens srityje ir kiaurinė durtinė-pjautinė žaizda dešiniajame kelyje. Sužalojimai padaryti duriančiu – pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, ne mažiau 7 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl žaizdos dešiniajame kelyje nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 48-49).

VšĮ „Kėdainių ligoninė“ išrašuose iš medicininių dokumentų nurodyta, kad 2016-02-15 2.02 val. J. P. kreipėsi dėl to, kad apie 00.00 val. sugyventinis subadė ją peiliu, dūrė į nugarą, sėdmenis, koją (t.1, b. l. 56-62).

Nukentėjusioji J. P. pateikė palaidinę ir kelnes (t. 1, b. l. 67). Rūbai apžiūrėti. Aprašyti rūbų sugadinimai - kiaurymės, rastos dėmės, panašios į kraują (t.1, b. l. 68-76).

Peilis rastas nebuvo (t.1, b. l. 86).

T. Č. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė kaip pateko į namą, kad išdaužė lango stiklą, iš kur paėmė peilį, kad peiliu kelis kartus dūrė J. P. (t.1, b. l. 109-111).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios liudytojos parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kitais anksčiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2016 m. vasario 15 d. apie 00.00 val., T. Č., atėjęs į sugyventinės J. P. namus, esančius (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su ja metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė jai į pilvą ir išbėgo į lauką, bei, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką - 2016-02-15 apie 00.19 val., išdaužęs to paties gyvenamojo namo kambario lango stiklą, per jį įėjo į kambario vidų ir vėl tyčia šešis kartus peilių įdūrė J. P. į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai durtines-pjautines žaizdas dešiniame žaste, krūtinės ląstos dešinėje, nugaros dešinėje, pilvo kairėje, kairėje šlaunyje, dešinio sėdmens srityje, dešiniame kelyje ir savo veiksmais nesunkiai sutrikdė J. P. sveikatą.

BK 138 str. 1 d. numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis visiškai prisipažino atlikęs visus veiksmus, nurodytus kaltinime. Kaltinamojo kaltę įrodo ir ištirti įrodymai: nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, kurie dėl nusikaltimo padarymo mechanizmo sutampa su kaltinamojo parodymais. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai, kurių svarbiausias - teismo medicinos specialisto išvada, kuri patvirtina kaltinamajam inkriminuotų smurtinių veiksmų turinį, dėl kurių nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; kaltę patvirtina nukentėjusiosios rūbų apžiūros protokolas, pranešimo PK apie nusikaltimą aprašytas tekstas, ligoninės pateikti duomenys dėl nukentėjusiosios sužalojimų kilmės; akistatos protokolas; kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys.

Visi šie išvardinti ištirti įrodymai patvirtino kaltinamojo panaudoto fizinio smurto faktą ir turinį. Nustatyta, jog kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo iš esmės be jokios aiškios priežasties, jo nurodyti smurto panaudojimo motyvai – akivaizdžiai menkaverčiai. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas privalėjo numatyti ir numatė, kad ypač dėl jo panaudotų priemonių – duriant peiliu, nukentėjusiajai bus sutrikdyta sveikata ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas, remdamasis surinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma, daro kategorišką išvadą, kad T. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo turimas teistumas yra ne už nusikaltimą, o už baudžiamąjį nusižengimą, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu. Teismo manymu, nesant objektyvių duomenų apie kaltinamojo neblaivumą, kurį jis neigė nuo pat pirmos apklausos, nukentėjusiajai teisiamojo posėdžio metu jau nurodžius, kad kaltinamasis buvo tik pagiringas, priimant nuosprendį negalint remtis prielaidomis, neblaivumas šiuo atveju negali būti pripažintas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nors kaltinamojo pasirinktas elgesio variantas ir kelia teismui abejones dėl jo buvimo apsvaigus.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas už vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta nesugebant suvaldyti pykčio, panaudotas pavojingas įrankis – peilis, smurtauta prieš moterį, namuose esant dviem mažamečiams vaikams; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę (1 t., b. l. 1-37, 69-70) – teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2015-02-20 (baudžiamasis įsakymas) pagal BK 258 str. 2 d. (neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu perduodant uždraustas daiktus į pataisos namus), paskirta bauda nesumokėta, tai yra bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, praeityje, be kitų nusikaltimų, 2 kartus teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, nuolat baudžiamas administracinėmis nuobaudomis dėl uždraustų daiktų perdavimo įkalintiems asmenims – nuo 2011 m. už tai baustas viso 16 kartų, viso administracinėmis nuobaudomis nuo 2010 m. baustas 22 kartus, paskirtų baudų nemoka, todėl nuobaudos galioja (ATPK 36 str.), iki sulaikymo nedirbo, kaltinamojo tvirtinimu - vykdė individualią veiklą, su kuo susijusi šiuo metu jam iškelta baudžiamoji byla, darbo biržoje nebuvo registruotas, nuo 2012 m. registruotas Priklausomybės ligų priežiūros grupėje.

Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išvadų nepadarė, teisiamas septintą kartą, paskutiniu teismo nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) būdamas sveikas ir darbingas paskirtą bausmę – baudą, kuri yra pakankamai nedidelė, piktybiškai vengė įvykdyti, nors akivaizdu, kad nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo tokią galimybę realiai turėjo, atsižvelgiant į šioje byloje padaryto nusikaltimo ciniškumą (nusikaltimo padarymo metu namuose buvo ir du mažamečiai vaikai), į pasirinktą pavojingą nusikaltimo padarymo įrankį - peilį, į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, kaltinamajam turi būti paskirta sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), paskiriant artimą vidurkiui bausmę (BK 61 str.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) ir, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinant su 2015-02-20 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta 6 MGL, tai yra 225,96 Eur bauda bei laisvės atėmimo bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus (BK 50 str. 3 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis šioje byloje sulaikytas nebuvo, jam jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo (suimtas nuo 2016-03-07 kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-39586-2015, kurioje šiuo metu dar yra atliekamas ikiteisminis tyrimas).

Proceso išlaidos. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 1,09 Eur, neviršijančios nustatytą nepriteistiną minimalią 3,00 Eur sumą, iš kaltinamojo šioje byloje nepriteistinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 129,35 Eur (2016-05-25 pažyma Nr. NTP-7-5965) dėl gynėjo atstovavimo kaltinamajam iš kaltinamojo nepriteistinos atsižvelgiant į tai, kad jis nuo 2016-03-07 yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, atsižvelgiant ir į jo turtinę padėtį, psichikos sveikatos būklę (įrašytas į Priklausomybės ligų priežiūros grupę) kuri, teismo įsitikinimu, be gynėjo būtų trukdžiusi kaltinamajam tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą (BPK 103-106 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

T. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymą) ir nuteisti - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimu;

remiantis BK 64¹ str., bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti bausmę – 1 metų laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2015-02-20 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir visiškai neatlikta bausme – nesumokėta bauda ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą ir 6 (šešių) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct) baudą.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Įmokos kodas 6801). Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (Bausmių vykdymo kodekso 25 str.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.