Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-22-485/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-01-06
Bylos Nr.: 1-22-485/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-03517-2018-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
Kaltinamasis: V. J.
Nukentėjusysis: I. R., A. K.
Advokatai: Tomas Liutauras Petkauskas

Kategorijos

1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.3.1.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.3.1.2.6Nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai (BK 129 str. 2 d. 6 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-22-485/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03517-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.3.1.2.3; 1.2.3.1.2.6.; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Ingai Mieldažytei, Tomui Žukauskui, Vidai Butiškienei, Laurai Kiškiūnaitei, Dianai Zadrauskaitei,

dalyvaujant prokurorams Rolandui Mackevičiui, Virginijui Mizarui,kaltinamajam V. J., jo gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui,nukentėjusiosioms I. R., A. K.,ekspertams Vyteniui Valiukui ir Antanui Klaidui Bečeliui,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

- Šakių rajono apylinkės teismo 1994 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 90 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 metams, pritaikius 1961 m. BK 46 straipsnį, lygtinai su 4 metų bandomuoju laikotarpiu;

- Šakių rajono apylinkės teismo 1998 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams su 1 000 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius BK 47 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

- Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, pagal BK 43 straipsnį, prijungus dalį neatliktos bausmės (4 mėnesius laisvės atėmimo pagal Šakių rajono apylinkės teismo 1998 m. vasario 13 d. nuosprendį), paskirta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnį, nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės atleistas;

- Šakių rajono apylinkės teismo 2001 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnį, nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės atleistas;

Žemesnės instancijos teismas

- Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams su 500 Lt vertės turto konfiskavimu;

- Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams su turto už 25 Lt konfiskavimu, subendrinus su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su turto už 500 Lt konfiskavimu;

- Šakių rajono apylinkės teismo 2002 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su turto už 500 Lt konfiskavimu, subendrinus su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su turto už 500 Lt konfiskavimu;

- Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams;

- Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių;

- Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių, konfiskuojant turto už 1 425,23 Lt. Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta iki 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas panaikinta;

- Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 7 mėnesiams, paskiriant pareigą per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą;

- Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atlikęs 2012 m. balandžio 18 d. (teistumas išnykęs);

- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 8 d., bausmę atlikęs 2019 gegužės 20 d., teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. J. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 19 d. 18 val. iki 2018 m. sausio 20 d. 4 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nukentėjusiojo V. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose ir sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su V. B. metu, tyčia sudavė jam kumščiais, kojomis, kirviu ir kėde mažiausiai 18 smūgių į galvą, kumščiais ir kojomis mažiausiai 6 smūgius į nugaros dešinę pusę ir mažiausiai 2 smūgius į krūtinės ląstos apatinę dalį, grumtynių metu sužalojo du dešinės rankos pirštus, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. B. daugybines muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje ir veide bei masyvias tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose ir smilkininiuose raumenyse, daugybines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje, šonkaulių lūžius X, XI, XII kairės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje ir IX, X dešinės mentinės linijos projekcijoje su masyviomis kraujosruvomis aplink esančiuose tarpšonkauliniuose raumenyse, muštines žaizdas dešinės plaštakos I piršto pamato srityje bei III piršto nugarinio paviršiaus srityje. Dėl patirtų daugybinių kūno sužalojimų išsivysčius trauminiam šokui V. B. mirė. Tokiu būdu sukeldamas V. B. dideles fizines kančias ir padarydamas daug kūno sužalojimų, tyčia itin žiauriai jį nužudė bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Kaltinamasis V. J. savo kaltės neprisipažino ir parodė, kad jis 2019 m. sausio 19 d., nuvykęs į sodybą ir pašėręs gyvulius, turėdamas laisvo laiko, užsuko į (duomenys neskelbtini) pas draugą R. B., kuris buvo pas jį palikęs akinius. Tuo metu buvo blaivus. Bebendraudami nutarė išgerti alkoholio. Kadangi R. B. neturėjo pinigų, jis (kaltinamasis) nupirko du butelius degtinės ir sutarė, kad liks nakvoti draugo namuose. Jie išgėrė apie pusantro butelio degtinės. Bevartojant alkoholį, tarp jų kilo konfliktas. Galimai jo metu jis draugui kažką įžeidžiančio pasakė, dėl to pastarasis praeidamas iš nugaros jam puoduku trenkė į galvą ir ją prakirto. Jis puolė gintis, tačiau draugas trenkė į šoną. Jie nugriuvo ant lovos, daugiau smūgių draugui nesudavė ir ištrūkęs bei palikęs R. B. gulintį, išvyko. Kadangi jam grįžti reikėjo apie 65 km, nenorėjo rizikuoti, todėl užsuko į draugo V. B. namus, buvusius už 2 km ar 4–5 km, tačiau jo nerado. Po to vyko į lentpjūvę ir pas šio draugo seserį, kur išgėrė kavos ir pasikalbėjo, tačiau V. B. ten taip pat nebuvo, tačiau, grįždamas link V. B. namų, jis pamatė degančią šviesą ir užsukęs rado jį namuose. Užėjęs jis nusiėmė kepurę ir pradėjo bėgti kraujas. V. B. pasiūlė jam nusiprausti, pasėmė vandens ir jis, būdamas koridoriuje, nusiplovė galvą. V. B. papasakojo, kas nutiko. Pastarasis pasisiūlė jį sutaikyti su R. B., jie nusipirko butelį degtinės ir, vairuojant jam pačiam, vyko į minėto asmens namus, tačiau R. B. jų neįsileido. V. B. su juo kalbėjo pro langą ir pasakė, kad R. B. iškvietė policiją. V. B. iš matymo pažinojo R. B.. Kodėl pastarasis sakė priešingai, nežino. Po to jie nuvažiavo į V. B. sesers namus. Ji, jį įsileidusi, V. B. išvijo. Tuomet išėjo ir jis. Lauke pamatė „(duomenys neskelbtini)“ ir V. B.. Jie visi užėjo į „(duomenys neskelbtini)“ namus, ant stalo pasistatė degtinės butelį, tačiau įbėgo sesuo ir pradėjo stumdyti, varyti V. B.. Dėl to jis su nukentėjusiuoju, paėmęs degtinės butelį, išvažiavo ir grįžo atgal į V. B. namus. Paliko automobilį ne kieme, o „ant kelio“. V. B. pavaišino užkanda. Kaltinamasis paaiškino, kad būnant V. B. namuose ir išgėrus kelis stikliukus, pradėjo darytis bloga, skaudėjo galvą, todėl daugiau gerti atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu jis neminėjo, kad prisigėrė, tyrėja blogai užrašė. Jis paprašė V. B. nuvesti jį atsigulti, nenusirengęs atsigulė skersai lovos, kojomis beveik siekdamas sieną. Pagulėjus apie 10 min., V. B. atnešė jam pagalvę ir antklodę. Nukentėjusysis pasuko jo kojas, kad galėtų praeiti, bandė užtempti ant pagalvės, tačiau jis atsakė, kad jam nieko nereikia. V. B. jį užklojo ir jis užmigo. Ryte atsikėlęs pamatė, kad lauko durys buvo atidarytos, o kėdė, ant kurios jis anksčiau sėdėjo kambaryje, apversta. Jis nieko nelietė ir išėjo į lauką. Dar buvo tamsu. Jis jautė pagirias, norėjo šlapintis. Pamatęs ant šviežiai užsnigtos žemės takutį, juo ir pasuko, nuėjo nuo namo apie 7 žingsnius. Atsisukęs grįžti pamatė kažką įtartino gulint, kaip gyvulį, todėl, išsiėmęs iš kišenės prožektorių, juo pašvietė. Pamatė, kad tai buvo V. B., iki pusės nusimovęs kelnes. Tuomet jis nuėjo pas kaimynus ir paprašė iškviesti policiją. Pareigūnai atvykę pranešė apie jo atžvilgiu parašytą pareiškimą, jį sulaikė ir po dviejų parų pranešė, kad V. B. buvo nužudytas. Kaltinamasis paaiškino, kad V. B. pažinojo apie 25 metus, taip pat pažinojo jo šeimą. Niekada tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo kilę konfliktų. Kas nužudė V. B., nežino. Aplinkybes prisimena. Pagarsinus ekspertizės akto išvadas (2 t., b. l. 40–41), kaltinamasis nurodė manantis, kad nukentėjusysis galėjo jį sukruvinti bandydamas užkloti, nes V. B. pirštas buvo sužalotas. Būdamas su nukentėjusiuoju, jis to nematė. Dėl panagių paaiškino, jog buvo bandoma kirpti jo nagus, tačiau jie buvo per trumpi, braukė pirštus. Jie kartu vartojo alkoholį, lietė butelį, todėl galėjo išsitepti. Ant plakato jo kraujo galėjo atsirasti tada, kai prausėsi, o paskui plaukus džiovino braukdamas ranka. Jis alkoholį vartoja retai, kartą per tris mėnesius, apsvaigęs elgiasi normaliai, žmogaus užkabinęs nėra. Mano, kad R. B. sufabrikavo muštynes. Nors jis pastarajam sudavė smūgį, tačiau tai padarė nesusivaldęs, po to, kai R. B. jam trenkė. Krumplius susižalojo, ranka buvo sutinusi ir galva jam buvo prakirsta besimušant su R. B., kuris buvo į jį įsikabinęs.

Kaltinamasis teisme taip pat paaiškino, kad po grumtynių su R. B., jis užsuko į (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, pas pažįstamą. Nors jo namuose nebuvo, tačiau buvo S. Š. ir jo draugė. Jis jiems papasakojo apie muštynes su R. B.. Kadangi jis buvo su kepure, pastarieji sužalojimo nematė. Jis tik parodė vietą, kurioje buvo prakirsta galva. Su A. K. yra bendravęs ir pasakojęs jai, kad susiginčijęs su draugu, jam sudavė, tačiau konflikto priežasčių neaiškino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. J. parodė, kad jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, pas pažįstamą V. B.. Jį rado namuose. Po to abu gėrė degtinę, bet viso butelio neišgėrė, jis pasigėrė, užsimanė miego. Pasakė V. B., kad nori gulti. V. B. jam parodė lovą pirmame kambaryje už virtuvės, kur gali atsigulti. Dar atnešė jam antklodę užsikloti ir pagalves, nes jų ant lovos nebuvo. Juos atnešė iš tolimesnio kambario. Jis su rūbais atsigulė į lovą, užsiklojo ir užmigo. Jis atsigulė ir iš karto užmigo. Ką veikė V. B., nežino. Atsikėlė 2018 m. sausio 20 d. iš ryto, apie 6.30 val. ir ėjo į lauką nusišlapinti. Jam besišlapinant, pastebėjo kažką gulint. Iš pradžių galvojo, kad koks nustipęs šuo. Tačiau žiebtuvėliu pasišvietė ir pamatė, kad tai sušalęs apsnigtas V. B.. Jis jo nelietė, nejudino. Iš karto ėjo pas kaimynus kviesti pagalbos. Iš pradžių nuėjo į vieną sodybą, beldė į langą, ten senukė jo neįsileido, pasakė, kad neturi telefono, liepė eiti pas kitus kaimynus. Nuėjo iki kitos sodybos, ten vyriškio paprašė iškviesti pagalbą ir jis iš savo telefono paskambino pagalbos tarnyboms. Kai 2018 m. sausio 19 d. atvyko pas V. B., šis nebuvo sumuštas. Buvo sveikas, jokių veido sumušimų nesimatė. Jo sodybos kieme kraujo nebuvo. Pamanė, kad V. B. gal galėjo eiti šlapintis ar tuštintis, nes buvo kažkiek nusimovęs kelnes ir gal galėjo jam kažkas nutikti su širdimi. Neįsivaizduoja, kas nutiko. Iš vakaro V. B. jam nesiskundė, kad su kuo nors konfliktuotų. Ant V. B. kūno jo kraujo nebus, nes jo nelietė, nesmurtavo, nebuvo net jokio žodinio konflikto. Vienintelis fizinis kontaktas buvo rankos paspaudimas ir praeinat gal kokį kartą brūkštelėjo švelniai pečiu. Dėl kraujo, neva rasto V. B. namų kieme, mano, kad ten galėjo būti burokėlių sultys, kadangi V. B. 2018 m. sausio 19 d., kuomet jie išgėrinėjo, užkandai buvo papjaustęs burokėlių, o vėliau matė, kad nešė tuos burokėlius į lauką. 2018 m. sausio 19 d. jis dėvėjo tuos pačius drabužius, kuriuos iš jo 2018 m. sausio 20 d. paėmė policijos pareigūnai. Kraujas, kuris buvo ant jo drabužių, rankų galėjo būti R. B. arba jo paties. Jį policijoje apžiūrėjo ir po apžiūros paėmė jo drabužius, o jis persirengė drabužiais, kuriuos jam atvežė jo brolis S. Per visą laiką, kol buvo pas V. B., į lauką išėjęs nebuvo, koridoriuje nebuvo. Su V. B. tą vakarą nė menkiausio konflikto nebuvo, kai nuėjo miegoti V. B. buvo sveikas ir gyvas. Užmigo ir kas toliau vyko V. B. sodyboje, paaiškinti negali. Lavono nelietė (4 t., b. l. 10–12, 14–16, 21–22, 25–26). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau nesutiko su aplinkybe, jog ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog prisigėrė. Gali būti taip, kad kažkada neatsiminė aplinkybių po pavartoto alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino, tačiau jo kaltę patvirtina byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusioji A. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji pažįsta kaltinamąjį per brolius, asmeniškai piktumų neturi. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, o (duomenys neskelbtini) kaime, už 1,5 km nuo jos namų, gyveno jos brolis V. B.. 2018 m. sausio 19 d. apie 16 val. kaltinamasis atvyko į svečius. Jie bendravo, kaltinamasis pasakojo (duomenys neskelbtini) sėdėjęs kalėjime, tačiau dėl ko, nenurodė. Kaltinamasis jos teiravosi, kur jos brolis, tačiau ji atsakė nežinanti. V. J. jai papasakojo, jog jis buvo pas draugą (duomenys neskelbtini) ir, draugui prisikalbėjus, prieš jį pavartojo fizinį smurtą, matė, kad jo krumpliai buvo patinę, tačiau kitų sužalojimų, kraujo nepastebėjo. Kaltinamasis jos namuose buvo be kepurės. Jai atsisakius vartoti alkoholį, kaltinamasis išvyko. Jis kartu su V. B. pakartotinai į jos namus atvyko apie 18 val. V. J. tuo metu buvo išgėręs. Jai neleidus jos namuose vartoti alkoholio, jie išvyko. Iš ryto jai paskambino I. R. ir pranešė, kad jos brolis mirė. Atbėgus į brolio namus, juose jau buvo policijos pareigūnai ir greitoji. Jos prie brolio neprileido, sakė, kad įvykdyta nusikalstama veika, buvo daug kraujo. V. J. ir V. B. buvo pažįstami daugiau kaip 15 metų. Nepastebėjo, kad V. J. būtų agresyvus ar kabinėtųsi. Kad V. B. tuo metu būtų turėjęs konfliktinių santykių kaime, jai nežinoma.

Nukentėjusioji I. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji kaltinamojo nepažįsta. Ji yra V. B. sesuo. Įvykio dieną ji su broliu vyko į kapines, kur V. B. nukasė sniegą nuo jos draugo kapo. Po to marti juos parvežė į nukentėjusiosios namus, kur brolis taip pat nukasė sniegą kieme, ji jam davė valgyti. Po to brolis išėjo į savo namus, esančius apie 300 metrų atstumu nuo jos gyvenamosios vietos ir ji daugiau jo nebematė. Kitą dieną apie 7 val. ji išėjo į kiemą ir prie jos priėjęs V. J. paklausė, ar ji V. B. sesuo ir pasakė, kad jos brolis mirė. Kaltinamasis teigė, kad jie buvo nusipirkę 0,7 litro butelį degtinės, viso neišgėrė. Jis nurodė nakvojęs V. B. namuose, tačiau nieko apie brolio nužudymą nežinantis. Paaiškino, kad atsikėlęs ryte eidamas į tualetą pamatė juoduojantį kupstą, galvojo, kad šuo, tačiau priėjęs pamatė V. B., jo nelietė. Anksčiau V. J. ji nebuvo mačiusi. Jos brolis buvo išsituokęs, tarp jų nebuvo jokių konfliktų. Jis gyveno netoliese, padėdavo jai atlikti buities ir ūkio darbus. Netoliese gyveno tėvas ir sūnus V., taip pat V. B. turėjo pažįstamų (duomenys neskelbtini), tačiau jie nebuvo konfliktiški. Brolis išgerdavo, tačiau tą dieną jos neprašė net įpilti jam stikliuko. 2018 m. sausio 20 d., grįžusi iš draugo metinių, ji nuėjo į brolio namus, ten buvo daug kraujo ant kelio ir kieme.

Liudytojas Č. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis kaltinamojo nepažįsta, jo nėra matęs. 2018 m. sausio 19 d. jis vyko į (duomenys neskelbtini) parduotuvę ir apie 100 metrų už „(duomenys neskelbtini)“, tai yra V. B., sodybos matė stovintį juodos spalvos „Audi“ automobilį, jo žibintai nedegė. Neatkreipė dėmesio, ar jame buvo žmonių, daug automobilių važinėja ir ten bet kas gali pasistatyti automobilį, kadangi tai ne sodybos teritorija. Ar grįždamas apsipirkęs jis taip pat matė minėtą automobilį, nurodyti negali. Apie 19 val. jis ėjo vakarieniauti, girdėjo lojančius link V. B. sodybos pusės šunis, anksčiau jie taip nepuldavo. Apie 19.30 val., išėjęs pažiūrėti, kelyje nieko nematė. Nuo jo iki V. B. sodybos yra apie 300–400 metrų, tačiau per krūmus nesimato. Kitą dieną kaimynas jam papasakojo, kad V. B. buvo nužudytas. Su V. B. jis nebendravo, tik pasisveikindavo ir kartais jį paveždavo, nekonfliktuodavo.

Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba parduotuvėje pardavėja ir V. B. jai yra žinomas. Ar 2018 m. sausio 19 d. į parduotuvę buvo užėjęs V. B., ji neprisimena. Galimai buvo atėjęs vienas iš vakaro, pėsčias ir pirko alaus. V. B. bendraudavo su visais, išgėręs būdavo karštakošis, o išgerdavo dažnai. Vėliau sužinojo, kad jis buvo nužudytas. Nežino, ar jis buvo kam nors skolingas, ir nėra girdėjusi, kad kas nors būtų ant jo pykęs.

Liudytojas K. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba lentpjūvėje. Sausio mėnesį prieš darbo pabaigą, apie 16.30 val. buvo atvykęs asmuo tamsiu Audi automobiliu prailgintu galu ir ieškojo V. B., teiravosi nepiktai. Pats jis su šiuo asmeniu nebendravo, su juo kalbėjo G. K.. Po maždaug 15 minučių buvo atvykęs ir kitas automobilis, tačiau jam kelią užstojo miškovežis, todėl jis apsisukęs išvažiavo. Jokie asmenys iš jo išlipę nebuvo.

Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirbo lentpjūvėje, joje buvo dviese, kai 2018 m. sausio 19 d. apie 16.20 val. atvažiavo tamsios spalvos automobilis ir priėjęs vyras paklausė, ar yra V., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kurio sesuo gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Anksčiau šio asmens jis nėra matęs. Liudytojas nurodė, kad asmuo, apie kurį davė parodymus, yra kaltinamasis. Jį matė apie 3–5 minutes, jokių kaltinamojo sužalojimų jis nematė, buvo dar šviesu.

Liudytojas I. K. (I. K.) teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jam V. B. žinomas kaip sugyventinės brolis, su kuriuo bendraudavo beveik kiekvieną dieną. Taip pat jis paaiškino seniai pažįstantis V. J.. V. B. paskutinį kartą matė sausio pabaigoje kartu su V. J., kai jie užėjo į jo namus. Būdamas pas kaimynę, kur kūrė krosnį, jis išgirdo savo namuose triukšmą, atėjęs išgirdo kaip A. K. sakė: „čia negersit“. Jis pasiūlė V. B. ir V. J. eiti pas kaimynę, tačiau A. K. jam pasakė: „drožk namo“ ir minėti asmenys išėjo iš laiptinės. Ar jie išvažiavo, ar išėjo pėsčiomis, nežino, automobilio savo kieme nematė. Kur jie išvyko ir ką planavo veikti, nesakė. Jie buvo blaivūs, nė vienas nebuvo sužalotas, bendravo su jais apie 3 minutes. V. B. skubėjo į parduotuvę. V. B. išgerdavo dažnai, išgėręs būdavo linksmas, nepuldavo muštis, kad būtų su kuo konfliktavęs, negirdėjo, tai būtų visi kaime žinoję. V. J. išgėręs taip pat būdavo linksmas, muštynių nebūdavo. Kaltinamojo ir V. B. santykiai buvo draugiški, negirdėjo, kad jie būtų pykęsi.

Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra V. B. kaimynas, gyveno apie 50 metrų ar mažesniu atstumu, o kaltinamojo nepažįsta. Su V. B. bendraudavo, jį matė prieš savaitę ar porą dienų. 2018 m. sausio 20 d. iš ryto į jo langus baladojo žmogus, pasakė, kad užmuštas kaimynas V. B. ir prašė paskambinti į policiją. Kadangi jis neturėjo telefono, jo mama asmenį nusiuntė pas K. S.. Į jų kiemą apie savaitę po įvykio buvo įvarytas automobilis. Kieno jis, nežino, jie patys automobilio neturi, jį rado ryte po įvykio. Jis dar kurį laiką stovėjo, o po to atvažiavo moteris su dviem vyrais ir jį pasiėmė. Galimai ten jį liepė pastatyti V. B., nes jo kieme nėra vietos. V. B. dažnai vartodavo alkoholį, tačiau nekonfliktavo, buvo ramus. Nakties metu jis nieko negirdėjo. V. B. bendravo su moterimi iš (duomenys neskelbtini) rajono, buvo nuvykęs į jos namus, kur prieš jį vasarą smurtavo jos sūnus.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas K. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra V. B. kaimynas, kuris gyveno apie 200 metrų atstumu nuo jo. Su kaimynu bendravo mažai, bet nesipyko. V. J. jis yra matęs vieną kartą, kai 2018 m. sausio 20 d. 7 val. kaltinamasis buvo atėjęs į jo namus ir pabeldė į langą. Jis atidarė duris ir atėjęs asmuo jam pasakė, kad V. B. galimai jau ilgą laiką guli sniege ir gali būti sušalęs, prašė iškviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Jam paskambinus, minėtas asmuo išėjo. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė liudytojo K. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas K. S. parodė, kad 2018 m. sausio 20 d. apie 7 val. į jo namų langą pasibeldė jam nepažįstamas vyras, kuris neprisistatė, ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Vyras buvo be kepurės, apie 30 metų amžiaus, apie 1,78 m ūgio. Jis vilkėjo tamsios spalvos neblizgią striukę, panašią į paltą. Jis dėvėjo tamsias kelnes, prie savęs neturėjo jokių atšvaitų. Vyras jam pasakė, kad rado kieme gulintį galimai nebegyvą išgertuvių draugą, pasakojo, kad vakar kartu su galimai mirusiuoju išgėrinėjo, po to užmigo ir tik ryte atsikėlęs pamatė kažką gulintį kieme sniego pusnyje. Paskutinį kartą V. B. gyvą matė 2018 m. sausio 19 d. apie 16:30 val., kai jis grįžinėjo į namus su malkomis. Su juo kalbėjo, jis sakė, kad nešasi malkų krosniai užsikurti (1 t., b. l. 138–139). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, paaiškino, kad aplinkybes geriau prisiminė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai nurodė, kad jeigu įvykio dieną būtų kilęs triukšmas, jis būtų girdėjęs. V. B. namuose buvo landynė, jis kasdien daug gerdavo, tačiau išgėręs nebūdavo agresyvus, muštynių nekildavo, būdavo ramu. Jis gerdavo su Veiveriu. Be to, jis prieš penkerius metus turėjo mažą konfliktą per moterį, vardu Siga, iš Šakių, kuomet buvo atvykęs galimai jos brolis ir po to jie nebebendravo. Paaiškino, kad kaimynas D. V. gyvena tame pačiame name. Atsikėlęs ryte jis matė šio kaimyno kieme stovintį automobilį, kurį vėliau pasiėmė moteris. Kieno tas automobilis, nežino.

Liudytojas K. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis kaltinamojo nepažįsta. V. B. pažinojo seniai, bet su juo nebendravo, jis mėgdavo išgerti. 2018 m. sausio 19 d. apie 21 val. jis važiavo pro V. B. namus ir kitoje kelio pusėje matė stovintį tamsiai žalios spalvos automobilį, kuriame galimai sėdėjo du asmenys. Grįždamas po maždaug 2 valandų jį vis dar matė, tačiau ar jame buvo minėti asmenys, nežino. Šis automobilis galėjo būti atvykęs tik pas V. B., kadangi kitoje kelio pusėje – krūmynai. Anksčiau jokių mašinų prie V. B. namų nėra matęs. Sniegas buvo stipriai išvaikščiotas, galimai ant kelio matėsi kraujo dėmių. Kiek girdėjo, išgėręs V. B. būdavo kiek aršus. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė liudytojo K. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas K. M. parodė, kad 2018 m. sausio 19 d. apie 21 val. jis važiavo namo pro (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant keliu, netoli nusukimo link ten esančios lentpjūvės jis dešinėje kelio pusėje pastebėjo priekine dalimi link (duomenys neskelbtini) stovintį tamsiai žalios spalvos automobilį prailgintu galu. Tas automobilis stovėjo prie V. B. sodybos. Automobilis buvo išjungtu varikliu ir žibintais. Jis iš lėto pravažiavo automobilį iš jo kairės pusės. Priekinėse jo sėdynėse sėdėjo du asmenys. V. B. namuose degė šviesos. Jam jokių įtarimų nekilo, tik buvo keista, kad prie jo namo stovėjo automobilis, nes anksčiau prie jo namų jokių automobilių nebuvo. Jokių vaikščiojančių asmenų nebuvo. Kitą rytą apie 7 val. jis vykdamas pro minėtą sodybą matė policijos pareigūnus ir raudonos spalvos dėmes sniege (1 t., b. l. 173–174). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, papildomai paaiškino, kad nuo automobilio iki namo buvo daug pėdų žymių per žvyrkelį. Jos buvo aplink automobilį. Pamatęs kraujo dėmes, pagalvojo, kad kilo muštynės. Kitomis dienomis po įvykio minėto automobilio niekur nebematė. Šalia V. B. namų gyveno kiti gyventojai, prie jų namų būdavo automobilių. V. B. kurį laiką gyveno su sugyventine, su kuria kilus konfliktui, apie metus laiko iki įvykio jis nebegyveno.

Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, o su V. B. nuo mažens buvo draugais, kartais kartu vartodavo alkoholį. Neblaivus V. B. būdavo visiškai ramus, nekonfliktuodavo, apsvaigęs išeidavo namo. Paskutinį kartą jį matė galimai prieš tris dienas iki 2018 m. sausio 20 d. Jį matė prie parduotuvės. Jis kartais eidavo į pušyną atsigerti alaus. Kad V. B. buvo nužudytas, jis sužinojo iš vietinių gyventojų. Įtartinų automobilių prie V. B. namų, gyvendamas 2 km atstumu, jis nėra matęs. V. B. draugų su automobiliais neturėjo. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė liudytojo R. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas R. V. parodė, kad paskutinį kartą V. B. jis matė ketvirtadienį, t. y. 2018 m. sausio 18 d., galimai apie 12 val. Sutiko jį prie (duomenys neskelbtini) kaime esančios parduotuvės. V. B. bendraudavo su kaimynu D. V.. Dar sakydavo, kad vis eina pas kaimyną P. padėti ūkio darbuose. Dar bendraudavo su savo seserimi I. R.. Jis nėra matęs, kad pas V. B. kas nors atvažiuotų automobiliu. Taip pat ir žaliu Audi. Kiek yra matęs, tai pas V. B. automobiliu atvažiuodavo tik jo brolis, bet šis atvažiuodavo mikroautobusu. Nežino, ar jis su kuo nors pykosi, bent jam nesiskundė. Jis dažnai išgerdavo, bet agresyvus niekad nebuvo. Buvo gero būdo (1 t., b. l. 188–189). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, papildomai paaiškino, kad su nukentėjusiuoju jie bendravo artimai, kartu vartodavo alkoholį, eidavo pas kaimynus atlikti ūkio darbus. Su V. B. niekada nėra konfliktavęs. 2017 metais V. B. buvo nuvykęs pas draugę į (duomenys neskelbtini) rajoną, kur buvo sumuštas, daugiau jokių konfliktų, problemų nėra turėjęs. Kiek jam žinoma, prieš minėtą draugę V. B. nėra smurtavęs.

Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad neprisimena savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jie yra ne jo duoti. Jį pareigūnai išvežė dėl nežinomų priežasčių ir naktį jis grįžo. 2018 m. sausio 19 d. į jo namus buvo atvykęs seniai pažįstamas V. J., jie vartojo alkoholinius gėrimus, susipyko ir V. J. jį sumušęs išvažiavo. Kas pirmas pradėjo muštynes, neprisimena. Dėl šio įvykio buvo iškelta byla, jie susitaikė. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė liudytojo R. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas R. B. parodė, kad 2018 m. sausio 19 d. apie 11 val. į jo sodybą atvažiavo V. J.. Jis atvažiavo jam prieš tai neskambinęs, netikėtai. Atvažiavo vienas, automobiliu „Nissan Primera“, juodos spalvos. Jis atvažiavo pas jį kaip pas pažįstamą, pasikalbėti bei pasiūlė jam išgerti degtinės. Jis skundėsi, kad susipyko su sugyventine, kad nori išsikalbėti, pabūti, likti pas jį miegoti. Jie nuvyko į netoliese esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, ten V. J. nupirko du 0,5 litrų talpos butelius degtinės. V. J. vienas pirko degtinę, jis pats nebuvo išlipęs iš automobilio. Tada grįžo pas jį į namus, V. J. automobilį įvarė į jo kiemą ir kambaryje sėdo gerti degtinę. Geriant pirmą butelį jokių nesutarimų nebuvo, gėrė, kalbėjosi. Pradėjo gerti antrą butelį. Pamena, kad begeriant V. J. visus vadino „gaidžiais“, „p... (necenzūtinis žodis)“, ta prasme, kad kiti visi blogi. Jam pasakė, kad tegul pasižiūri pirma į save, o ne kitus kaltina. V. J. pradėjo ant jo pykti ir toliau jau nieko neprisimena. Kaip dabar galvoja, V. J. turėjo pradėti jį mušti ir jis neteko sąmonės, todėl neprisimena, kaip kaltinamasis jį mušė. Bet jį mušti galėjo tik jis, nes daugiau namuose nieko nebuvo. Atsipeikėjo tik apie 20 val., gulėdamas kambaryje ant lovos. V. J. jo namuose jau nebuvo, jis buvo išvykęs automobiliu. Mano, kad V. J. jam smūgius sudavė kumščiais ir spardė. V. J. pas jį į namus atvyko nepranešęs, bet kadangi V. J. pažinojo, jis pasiguodė dėl santykių su sugyventine, jam V. J. pagailo ir sutiko su juo išgerti. V. J. taip pat jo atsiklausė, ar galės pernakvoti, jis sutiko. Žinojo, kad V. J. išgėręs būna agresyvus, tačiau jie tarpusavyje anksčiau nėra turėję konfliktų, todėl galvojo, kad ramiai pasėdės, išgers ir ryte išsiskirstys. Apie 20.57 val. jis nusiuntė trumpąją žinutę savo sūnui I. B.. Po maždaug 15–20 min jis ir kitas sūnus V. B. atvyko į jo namus, iškvietė policijos pareigūnus. Jie atvyko sidabrinės spalvos automobiliu „Audi A6“. Jis buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Sūnūs, marti ir mažametis vaikas liko jo namuose. Po kurio laiko jis paskambino sūnui I. B., kad jį paimtų iš (duomenys neskelbtini) klinikų. Abu sūnūs atvyko jo paimti žalios spalvos „Audi A4“ automobiliu, priklausančiu I. B.. Šis automobilis stovėjo jo kieme, nes sūnus I. B. buvo praradęs teisę vairuoti (1 t., b. l. 149–150, 151–152). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, papildomai paaiškino, kad jam apsvaigimas nuo alkoholio buvo nustatomas ligoninėje. Kai V. J. atvažiavo, tikrai nematė jokių jo sužalojimų. Jo namuose kraujas galėjo būti po to, kai V. J. jį sumušė.

Ekspertas Vytenis Valiukas teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo specialisto išvadą, esančią 2 t., b. l. 7–9. Jis įvykio vietoje apžiūrėjo tik mirusio asmens kūną. Ant kaltinamojo drabužių rastas kraujas galėjo atsirasti muštynių metu. Negali pasakyti, ar mirusiojo ranka buvo sužalota buitinėje situacijoje, ar muštynių metų, tačiau ji buvo sužalota kontakto metu. Žaizdos po kontakto susidaro iš karto, o kraujosruvos gali išryškėti tik po kurio laiko, tai yra iki pusantros valandos jų gali ir nebūti, o paskui išryškėja iki paros laiko. Žaizdos galvoje buvo ne kirstinės, o muštinės, buvo suduota 29 kartus buku, kietabriauniu daiktu. Koks tai konkrečiai daiktas, pasakyti negali. Kadangi galvos minkštuosiuose audiniuose buvo daugybinės susiliejančios kraujosruvos, jų tiksliai išskirti negalima, galėjo būti 29, bet ir 28 trauminiai poveikiai. Nors oda buvo nubrozdinta, bet neperkirsta kirviu, tačiau perkirsti galima ir buku daiktu ar briauna. Sužalojimų asmuo galėjo pasidaryti ir pats. Kraujosruvos galėjo susidaryti iki valandos, dviejų ar kiek daugiau iki mirties. Šokas ištinka dėl daugybinių sužalojimų sutrikus kraujotakai, jį iššaukė sužalojimų visuma. Sutrikus kraujotakai sutrinka organų veikla, jie nepakankamai aprūpinami krauju ir sustoja širdis. Šokas paprastai ištinka per dvi valandas nuo to momento, kai jis pradeda vystytis, tai yra organizmas dar apie dvi valandas sugeba palaikyti gyvybines funkcijas, taigi mirtis V. B. galėjo ištikti per maždaug dvi valandas nuo sužalojimų. Tai yra skausminga, vienam asmeniui skauda daugiau, kitam – mažiau, o alkoholis šiuo atveju veikė kaip anestetikas. Ligos, kurios buvo nustatytos V. B., jokio poveikio neturėjo, buvo nedideli sklerotiniai pakitimai. Ekspertizėje išvardyti sužalojimai buvo padaryti artimu vienas kitam, galimai vieno įvykio metu. Sužalojimai, kurie suduoti kėde ir kumščiu, skiriasi, tačiau išskirti kiekvieno sužalojimo mechanizmo, galimybės nėra.

Ekspertas A. K. Bečelis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad byloje atliko specialisto išvadą ir papildomą histologinį tyrimą, kuriuos tvirtina visiškai. Ar asmuo vartojo narkotikus, atsakyti negali, nes nėra ekspertas chemikas. Kad V. B. psichika turėjo įtakos tam, kad jis žalotųsi, objektyvių duomenų nebuvo.

Iš 2018 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – sodybos teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas. Apžiūros metu, ant žvyrkelio, ties V. B. sodyba, ant takelio, vedančio nuo žvyrkelio link V. B. lavono, taip pat sodybos kieme ir ant jame buvusių trijų šiukšlių konteinerių rasta raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują. Netoliese minėtų konteinerių rastas kirvis, ant kurio galvos matomos rausvos spalvos dėmės, susimaišę su sniegu. Taip pat šioje vietoje ant žemės rastas apsnigtas ant šono gulintis medinės taburetės rėmas be sėdimosios dalies. Vienas jo skersinis sulūžęs, ant jos kojų matomos raudonos dėmės, jos matomos ir aplink kėdės rėmo radimo vietą. Netoli kėdės rasta jos sėdimoji dalis, ant kurios apatinės dalies matomos raudonos dėmės. Netoliese rasta dešinės kojos guminė šlepetė (tokia pati kairės kojos rasta namo virtuvėje). Sodybos kieme, priešais gyvenamojo namo lauko duris rastas gulintis vyriškos lyties lavonas. Apžiūrint lavono paviršių matomos nelygiais kraštais žaizdos pakaušyje ir kaktoje, kairėje rankoje. Matomos kraujosruvos veide, daugybinės kraujosruvos nugaroje. Gyvenamojo namo koridoriuje rastos šešios raudono skysčio dėmės (lašai), apie 10 cm nuo virtuvės durų ant grindų koridoriuje rasta nešvari lėkštė, ant kurios rausvos spalvos dėmė. Durų iš koridoriaus į virtuvę vidinėje pusėje apie 110 cm aukštyje 22 cm atstumu nuo krašto rasta raudona dėmė. Virtuvėje ant plakato randama raudonos spalvos dėmė, susidariusi galimai trykštant rausvam skysčiui. Kambaryje ant lovos, jos šiaurinėje pusėje yra dvi pagalvės. Ant viršutinės pagalvės, kuri yra su margu užvilkimu, jos viršutinėje pusėje, ant pagalvės užvilkimo, per visą pagalvės šoną matomos raudonas dėmės, panašios į kraujo (1 t., b. l. 10-18).

Iš POLIS duomenų bazėje užfiksuoto pranešimo matyti, jog buvo gauta informacija apie tai, jog namuose mirė V. B.. Mirties priežastis neaiški. Jis su pažįstamais asmenimis namuose vartojo alkoholį. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas 2018 m. sausio 20 d. 7.12 val. Pranešėjas K. S. (1 t., b. l. 73-78)

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu R. B. parodė, kad su V. J. gėrė savo gyvenamojo namo kambaryje, abu sėdėjo prie stalo, atskiruose foteliuose. Taip pat parodė koridoriaus sienoje esančią raudonos spalvos dėmę. Paaiškino, kad prieš atvykstant V. J. šios dėmės nebuvo, todėl ji atsirado V. J. jį mušant. Prieš atvykstant V. J., dėmių ant žemės ir gyvenamojo namo sienos taip pat nebuvo, jos turėjo atsirasti V. J. jį mušant (1 t., b. l. 153-155).

Iš specialisto išvados Nr. M 16/2018 (09) matyti, kad V. B. mirtis įvyko nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis muštinėmis žaizdomis galvos plaukuotoje dalyje ir veide, dešinės plaštakos I piršto pamato srityse bei II, III pirštų nugariniuose paviršiuose, daugybinėmis kraujosruvomis nugaros kairėje pusėje, X, XI, XII šonkaulių lūžimais kairės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje ir IX, X šonkaulių lūžimais dešinės mentinės linijos projekcijoje su masyviomis kraujosruvomis aplink esančiuose tarpšonkauliniuose raumenyse, masyvios tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose bei smilkininiuose raumenyse. Tai komplikavosi trauminiu šoku. Tai patvirtina konstatuoti morfologiniai pokyčiai. V. B. lavone konstatuotos daugybinės muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje ir veide bei dešinės plaštakos I piršto pamato srityse bei II, III pirštų nugariniuose paviršiuose, daugybinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, X, XI, XII šonkaulių lūžimas kairės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje ir IX, X šonkaulių lūžimas dešinės mentinės linijos projekcijoje su masyviomis kraujosruvomis aplink esančiuose tarpšonkauliniuose raumenyse, masyvios tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose bei smilkininiuose raumenyse buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai ne mažiau kaip dviejų valandų laikotarpiu iki mirties ir gyviems asmenims, visus sužalojimus bendrai paėmus, vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų išsivystė trauminis šokas, sąlygojęs mirtį. V. B. lavone konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti dvidešimt devyniais trauminiais poveikiais (2 t., b. l. 7-11).

Iš eksperto Vytenio Valiuko paaiškinimo protokolo matyti, jog jis patikslino savo specialisto išvadą Nr. M 16/2018 (09) ir paaiškino, kad V. B. lavone dešinėje rankoje buvo sužaloti du pirštai: I ir III. Specialisto išvadoje pažymėta, kad sužaloti trys dešinės rankos pirštai, padaryta techninė klaida, II pirštas nesužalotas. I ir III piršte buvo muštinės žaizdos. I piršto muštinė žaizda buvo I piršto pamato srityje. III piršto muštinė žaizda – nugariniame paviršiuje. Viso dešinėje rankoje nustatyti du sužalojimai, padaryti dviem trauminiais poveikiais. Kairėje rankoje sužalojimų nekonstatuota. Dešinės rankos sužalojimai galėjo būti padaryti tiek ginantis, ranka užsidengiant nuo smūgių, tiek grumiantis, tai yra pačiam V. B. dešine ranka suduodant smūgius. V. B. lavono galvoje nustatyta 18 žaizdų. Jos buvo padarytos kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais. Pagal jų susidarymo mechanizmą, gali paaiškinti, kad jos galėjo būti padarytos tiek suduodant smūgius kumščiais, tiek spiriant kojomis, apautomis batais, tiek suduodant smūgius kojų keliais, tiek suduodant smūgius kirviu ar kėde. Labiausiai tikėtina, kad dauguma muštinių žaizdų padarytos suduodant smūgius kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, tai yra kėde ar kirviu. Galvoje konstatuoti sužalojimai yra būdingi tiesioginiam kontaktui, tačiau šis kontaktas galėjo būti tiesiogiai suduodant V. B. smūgius arba jam krentant, kontaktuojant su kitais daiktais. Ta prasme, tiek žalojančiam įrankiui judant su pagreičiu į V. B. galvą, tiek V. B. galvai judant į žalojantį daiktą, tiek jiems abiem judant. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje užrašyta, kad V. B. lavono nugaros dešinės pusės viršutinėje ir vidurinėje dalyje yra 6 tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos, o pačioje išvadoje konstatuotos kraujosruvos kairėje pusėje. Išvadoje padaryta klaida, iš tiesų V. B. nugaros dešinėje pusėje konstatuotos 6 tarpusavyje susiliejančios daugybinės kraujosruvos, kurios galėjo būti padarytos 6 poveikiais. Šios 6 kraujosruvos galėjo būti padarytos kontaktuojant su kietais, bukais daiktais, tiek suduodant smūgius kumščiu, tiek spiriant koja. Mažai tikėtina, kad šie sužalojimai buvo padaryti smūgiuojant kirviu ar suduodant smūgius kėde. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiesiogiai paveikiant žalojančiam paviršiui nugaros sritį. V. B. lavone buvo nustatyti 5 lūžę šonkauliai dviejose atskirai lokalizuotose srityse, t. y. tarp kairiųjų vidurinės raktikaulinės ir priekinės pažastinės linijų X, XI, XII ir dešinės mentinės linijos projekcijoje IX, X. Viso V. B. lavone konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 28 trauminiais poveikiais, t. y. 18 – į galvos sritį, 6 – į nugaros dešinės pusės sritį, 2 – į krūtinės ląstos apatinę dalį ir 2 – į dešinės plaštakos sritį. Įvykus trauminiam šokui, dėl sužalojimų visumos suaktyvėja organizmo apsauginės funkcijos, kurios su laiku perkrauna organų veiklą ir dėl to pradeda trikti organizmo gyvybinės funkcijos – išsivysto su gyvybe nesuderinama organizmo būsena (1 t., b. l. 118-120).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 25/2018(01), konstatuota, kad:

1. Ant V. J. striukės (2 mėg.), dešinio bato (4 mėg.), kairio bato (6 mėg.), kelnių (7 mėg.), nuoplovose nuo V. B. dešinės rankos panagių (14 mėg.), nuo dešinės rankos plaštakos delno (16 mėg.), nuo kairės rankos panagių (17 mėg.), nuo kairės rankos plaštakos išorės delno (18 mėg.), nuo kairės rankos plaštakos delno (19 mėg.) rastas žmogaus kraujas; nuoplovoje nuo V. B. dešinės rankos plaštakos išorės delno (15 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. B. DNR profiliu su 99,9999999999999 % tikimybe.

2. Ant V. J. striukės (3 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. B. DNR profiliu su 99,9999999999999 % tikimybe, su DNR priemaiša, kuri nėra tinkama asmens identifikavimui.

3. Ant V. J. džemperio (9 mėg.) rastas žmogaus kraujas, nuoplovoje nuo V. J. kairės rankos panagių (10 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. J. DNR profiliu su 99,9999999999999 % tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutampa su V. B. DNR profiliu.

4. Ant V. J. striukės (1 mėg.), megztinio (8 mėg.), nuoplovoje nuo V. J. dešinės rankos krumplių (13 mėg.) rastas žmogaus kraujas; nuoplovose nuo V. J. kairės rankos delno (11 mėg.), nuo dešinės rankos panagių (12 mėg.), rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. J..

5. Ant V. J. dešinio bato (5 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas nepilnas mišrus ne mažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuris nėra tinkamas asmenų identifikavimui (2 t., b. l. 20-41).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(1026)-IS1-2577 konstatuota, kad:

1. Ant tirti pateiktų penkių tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2018 m. sausio 20 d. apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), rasta:

- ant tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova (voke Nr. 1), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000003 proc.;

- ant tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 2-5, su nuoplovomis (vokuose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 16, Nr. 17), rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000004 proc.;

- ant pateiktų tirti vienuolikos šluosčių su nuoplovomis, padarytomis 2018 m. sausio 20 d. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta:

- ant šluosčių, tiriant pažymėtų Nr. 1-7, Nr. 9-11, su nuoplovomis (vokuose Nr. 4-8, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 13-15), rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu;

- ant šluostės, tiriant pažymėtos Nr. 8, su nuoplova (voke Nr. 12), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

2. Iš tirti pateiktų dviejų geltonos spalvos dėmių ėminių, paimtų 2018 m. sausio 20 d. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta.

3. Ant pateikto tirti kirvio, paimto 2018 m. sausio 20 d. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) (mėg. Nr. 19) rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 22 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai arba kraujas. Negalima atsakyti kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 22 rastas žmogaus kraujas; mėg. Nr. 20, Nr. 21 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant kirvio mėginyje Nr. 19 rasta vyro kraujo ir mėg. 22 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų arba kraujo genotipai sutampa su V. B. genotipu.

4. Ant pateikto tirti kėdės rėmo, paimto 2018 m. sausio 20 d. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 30, Nr. 31), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu.

5. Ant pateiktos tirti kėdės sėdimosios dalies, paimtos 2018 m. sausio 20 d. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 23, Nr. 24), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu.

6. Ant pateiktos tirti lėkštės, paimtos 2018 m. sausio 20 d. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 25) tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu.

7. Ant pateiktos tirti plakato skiautės, paimtos 2018 m. sausio 20 d. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 3), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu.

8. Ant pateikto tirti pagalvės užvalkalo, paimto 2018 m. sausio 20 d. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), mėg. Nr. 26 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu; mėg. Nr. 27 rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (iš jų ir kraujo), tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti, iš kurių vieno asmens genotipas sutampa su V. J. genotipu, kito asmens genotipas sutampa su V. B. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso mėg. Nr. 27 rastas žmogaus kraujas.

9. Ant pateikto tirti antklodės užvalkalo, paimto 2018 m. sausio 20 d. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 28, Nr. 29), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. J. genotipu (2 t., b. l. 51-57).

Specialisto išvadoje Nr. G 61/2018 (09) konstatuota, kad V. J. nustatyti sužalojimai- muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, nubrozdinimai ir kraujosruva dešinės plaštakos srityse, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. V. J. konstatuoti kūno sužalojimai dešinės plaštakos srityje galėjo būti padaryti tiek grumtynių metu, tiek smūgiuojant ir kontaktuojant su kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais daiktais (2 t., b. l. 61).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2018 konstatuota, kad V. J. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 84).

Iš 2018 m. vasario 21 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti iš įvykio vietos paimti daiktai. Apžiūros metu nustatyta , kad ant kirvio ir kėdės yra dėmių panašių į kraują (2 t., b. l. 87-89).

Iš 2018 m. gegužės 21 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti V. B. drabužiai. Apžiūros metu nustatyta, kad ant kelnių yra nešvarumų, ypač daug jų fiksuojama ties dešine klešne, žemiau kelio, labiau ties klešnės šonu. Ties juosmeniu yra dėmių, panašių į kraują (2 t., b. l. 94-96).

Iš 2018 m. gegužės 24 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas, pateiktas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto Vytenio Valiuko, iš kurio matyti, kad jame yra trys nuotraukos su vyriškos lyties lavono vaizdu. Nuotraukos užfiksuotos fotolentelėje (2 t., b. l. 110-111).

Iš 2018 m. gegužės 21 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti V. J. drabužiai: striukė, džemperis, megztinis, kepurė, kelnės, kojinės, batai. Apžiūros metu nustatyta, kad ant striukės nugarinėje pusėje 11 cm nuo apykaklės prisiuvimo siūlės ir 21 cm nuo dešinės rankovės prisiuvimo siūlės yra rusvas, netaisyklingas, nevienodo intensyvumo 1 x 1,5 cm dydžio sutepimas. Ant kairės rankovės 6,5 cm nuo galo ir 6,0 cm nuo rankovės susiuvimo siūlės yra rusvas, netaisyklingas, nevienodo intensyvumo 2 x3 cm dydžio sutepimas. Priekyje kairėje pusėje 7,5 cm nuo apačios ir 1,5 cm nuo užsegimo yra rusvas, pailgas, neintensyvus 0,5x2,0 cm dydžio sutepimas. Ties apykakle, iš vidaus ir iš išorės yra dėmių, panašių į kraują. Tokių dėmių yra ir striukės priekinėje dalyje, ant kairės rankovės. Ant džemperio priekyje dešinėje pusėje, 37,5 cm nuo apačios ir 3,0 cm nuo užtrauktuko yra rudas, netaisyklingas, intensyvus 2 x3 cm dydžio sutepimas. Ties apykakle, ant gobtuvo dešiniau yra intensyvi dėmė, panaši į kraują. Džemperio priekyje yra dėmių, panašių į kraują, iš dėmių išsidėstymo galima spręsti, kad jos susidarė tyškant. Ant kelnių priekyje ant kairės klešnės 35 cm nuo apačios ir prie pat išorinės šoninės siūlės yra rusvas, pailgas, nevienodo intensyvumo, susiliejantis su kitais plotais 1 x2 cm dydžio sutepimas. Ant kojinių viršutinės dalies, ties keltimi, pirštais fiksuojama intensyvių dėmių, panašių į kraują, kurios susilieja viena su kita. Ant bato dešinio suvarstyto raištelio yra rudas pailgas, intensyvus 0,3 x 2 cm dydžio sutepimas. Ant bato išorinio šono prie pat viršaus ir 11 cm nuo užkulnio yra rusvas, pailgas, nevienodo intensyvumo 0,5 x2 cm dydžio sutepimas. Ant kairio bato suvarstyto raištelio yra rudas, pailgas, intensyvus 0,3 x 2,3 cm dydžio sutepimas. Batų vidinėje pusėje, ant šviesių jos dalių matyti dėmės, panašios į kraują, susiliejančios viena su kita (2 t., b. l. 115-117).

Iš 2018 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu, (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą kelio kairėje pusėje, žiūrint link (duomenys neskelbtini) matoma iš dalies aptverta sodyba. Sodybos tvora yra medinė, rudos spalvos, nuo išvažinėto kelio ruožo nutolusi 2 metrų atstumu. Kiemas aptvertas tik iš dalies nuo kelio pusės. Tvoroje yra tuščia vartų ertmė, pro kurią patekus į kiemo teritoriją rastas apsnigtas tamsios spalvos automobilis Nissan, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis 8 m atstumu nutolęs nuo dešinėje įvažiavimo pusėje, žiūrint nuo kelio, esančio metalinio stulpo. Automobilis užrakintas, penkių durų, variklis išjungtas. Nuvalius nuo automobilio ant jo esantį sniegą, buvo pastebėta, kad automobilio galinių durelių stiklas yra apgadintas. Apžiūrėjus buvo rasta galinio stiklo apatiniame kairės pusės kampe esanti 0,18 m x 0,10 m ertmė. Taip pat nuo minėtos ertmės, buvo pastebėtas įtrūkimas, kuris kyla aukštyn iki pat stiklo viršutinio krašto. Apžiūrint automobilį rakteliu buvo atrakintas automobilis ir atidarytos kairės pusės priekinės ir galinės durelės. Nuo rasto įvažiavimo į kiemą dešinėje pusėje, žiūrint nuo kelio, iki kitos sodybos tolimesnio namo kampo yra 50,6 m atstumas (2 t., b. l. 127-129).

Iš 2018 m. gegužės 24 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti mobiliojo ryšio telefonai „Samsung“ ir „Nokia“, kurie 2018 m. sausio 20 d. kratos metu buvo paimti iš V. J.. Apžiūros metu nustatyta, kad telefone „Samsung“ yra iš adresato „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 19 d. 20.49 val. gauta žinutė, kurios turinys: „Nu nukamoras kur esi atekem“ (2 t., b. l. 139-141).

Iš 2018 m. sausio 20 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta V. J. apžiūra. Apžiūrėjus kūną vizualiai pastebėti sužalojimai. Asmens galvoje matomos žaizdos: viena virš kairiojo smilkinio, kita – virš pakaušio. Asmens galvos viršutinėje dalyje matomas nubrozdinimas. Kairiosios rankos plaštakos dalis yra ištinusi. Ant kairiojo nykščio matomas sužalojimas. Ant dešinės rankos pirštų matomi sužalojimai, nubrozdinimai. Ant abiejų pėdų matyti galimai įsigėrusio raudonos spalvos skysčio (4 t., b. l. 37-40).

V. J. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, jo veiksmuose nustatytas šio straipsnio 6 punkte numatytas jo veiką kvalifikuojantis požymis, tai yra, kad jis itin žiauriai nužudė V. B..

Žemesnės instancijos teismas

Iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados Nr. M 16/2018 (09) ir ją pateikusio eksperto Vytenio Valiuko paaiškinimų matyti, kad V. B. mirtis įvyko nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis muštinėmis žaizdomis galvos plaukuotoje dalyje ir veide bei masyviomis tarpusavyje susiliejančiomis kraujosruvomis galvos minkštuose audiniuose ir smilkininiuose raumenyse, daugybinėmis kraujosruvomis nugaros dešinėje pusėje, šonkaulių lūžiais X, XI, XII kairės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje ir IX, X dešinės mentinės linijos projekcijoje su masyviomis kraujosruvomis aplink esančiuose tarpšonkauliniuose raumenyse, muštinėmis žaizdomis dešinės plaštakos I piršto pamato srityje bei III piršto nugarinio paviršiaus srityje. Specialisto išvadą pateikęs ekspertas konstatavo, jog šie sužalojimai V. B. buvo padaryti ne mažiau kaip 28 trauminiais poveikiais.

Kaltinamasis V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo neigė. Jis tvirtino, jog būdamas V. B. namuose, su juo kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir, pasijutęs blogai, nuėjo miegoti pastarojo gyvenamojoje vietoje buvusiame kambaryje. Kaltinamojo teigimu, jis V. B. negyvą rado kitos dienos rytą, kuomet dar buvo tamsu, išėjęs į lauką, ir nieko apie įvykį, kurio metu buvo smurtaujama prieš V. B., nežino. Tokie kaltinamojo parodymai vertinami kaip jo gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ją paneigia kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. sausio 19 d. apie 11 val. kaltinamasis atvyko į savo pažįstamo asmens R. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jis šiam pažįstamam pasakė, kad susipyko su sugyventine, ir abu sutarė vartoti alkoholį. Įsigiję degtinės, ją vartojo R. B. namuose. Kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio įsiteisėjusio Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio ir kaip nurodė liudytojas R. B., V. J., apsvaigęs nuo alkoholio, tapo agresyvus, visus asmenis vadino necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo ir jį. Kaltinamasis apie 16 val. prieš R. B. panaudojo fizinį smurtą, taip nežymiai sutrikdydamas sveikatą, ir iš jo namų išvyko. Dėl šios nusikalstamos veikos V. J. buvo nuteistas minėtu 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu.

Kaip patvirtino pats kaltinamasis, jis po įvykusio konflikto iš R. B. namų išvyko savo automobiliu. Kadangi namo vykti jam buvo per toli ir jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nusprendė užsukti pas netoliese gyvenusį V. B.. Pastarojo namuose neradęs, ieškojo jo šalimais buvusioje lentpjūvėje bei pas nukentėjusiąją A. K. (V. B. seserį) namuose. Šiuos jo teiginius patvirtina liudytojo G. K. parodymai, jog jam dirbant lentpjūvėje apie 16.20 val. atvažiavo tamsios spalvos automobilis ir priėjęs vyras paklausė, ar yra V. B.. Teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas kategoriškai patvirtino, jog asmuo, su kuriuo jis bendravo lentpjūvėje dėl V. B., buvo būtent kaltinamasis. Kaip teigė pats V. J., neradęs V. B. lentpjūvėje, jis nuvyko į jo ieškoto asmens sesers namus, esančius (duomenys neskelbtini), apie 1,5 km atstumu nuo V. B. namų (duomenys neskelbtini) kaime. Tai patvirtino nukentėjusioji nužudytojo sesuo A. K., kuri paaiškino, jog į jos namus V. J. atvyko apie 16 val. ir teiravosi, kur jos brolis. Kurį laiką pabuvęs, išgėręs kavos, kaltinamasis iš jos namų išvyko. V. J. paaiškino, jog išvykęs iš A. K. namų, jis, vėl važiuodamas automobiliu pro V. B. namus, pamatė degančias šviesas, todėl užsuko į svečius. Tai, kad V. B. tuo metu buvo grįžęs namo, patvirtino jo kaimynas liudytojas K. S., ikiteisminio tyrimo metu paaiškinęs, jog nukentėjusįjį paskutinį kartą matė 2018 m. sausio 19 d. apie 16.30 val., einantį namo. Kaltinamasis teigė, jog radęs V. B. namuose, su juo sutarė vykti į R. B. namus. Nuvykę ten ir sužinoję, kad pastarasis po tarp jo ir kaltinamojo įvykusio konflikto iškvietė policijos pareigūnus, kaltinamasis ir V. B., įsigiję degtinės butelį, apie 18 val. dviese nuvyko į nukentėjusiosios A. K. namus. Analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji A. K. bei liudytojas I. K.. Nukentėjusiajai nesutikus, kad jos namuose būtų vartojamas alkoholis, kaltinamasis bei V. B. išvyko į pastarojo namus. Tai, kad kaltinamasis vakare buvo V. B. namuose, objektyviai patvirtina apklaustų liudytojų – nukentėjusiojo kaimynų parodymai. Liudytojas D. V. paaiškino, jog 2018 m. sausio 20 d. iš ryto kieme matė įvarytą automobilį, kurio anksčiau ten nebuvo. Be to, D. V. paaiškino, jog 2018 m. sausio 20 d. iš ryto į jo langus pasibeldė asmuo, kuris pasakė, kad užmuštas kaimynas V. B.. Liudytojas K. S. taip pat patvirtino, kad į jo namus minėtos dienos rytą, apie 7 val. buvo atėjęs V. J., kuris paprašė iškviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą asmeniui, su kuriuo iš vakaro išgėrinėjo. Šios aplinkybės neneigia ir pats V. J., todėl daroma išvada, jog tiek 2018 m. sausio 19 d. vakare, tiek ir 2018 m. sausio 20 d. iš ryto kaltinamasis, būdamas V. B. namuose (duomenys neskelbtini), turėjo objektyvią galimybę įvykdyti nusikalstamą veiką, sukėlusią negrįžtamas pasekmes V. B. atžvilgiu.

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėstė versiją, jog liudytojai prie V. B. namų 2018 m. sausio 19 d. vakare matė pašalinį automobilį, taigi juo galėjo atvykti asmenys, kurie ir nužudė V. B., tačiau ši versija nepagrindžiama jokiais objektyviais duomenimis. Liudytojai K. M. ir Č. A. iš tiesų patvirtino prie V. B. namų kitoje kelio pusėje matę tamsiai žalios spalvos automobilį „Audi A4“ prailgintu galu, kuriame galimai buvo du asmenys. Tačiau, kaip pažymėjo liudytojas Č. A., kelias, kuriame buvo pastebėta minėta transporto priemonė, buvo viešas, jis nepriklausė jokiai sodybai ir juo bet kas galėjo važinėti. Juo pravažiuodavo daug automobilių. Be kita ko, analogišku automobiliu – tamsiai žalios spalvos „Audi A4“. įvykio vakarą važinėjo ir R. B. sūnūs, vakaro metu vykę pasiimti pastarojo iš gydymo įstaigos. Ikiteisminio tyrimo metu duomenų, kad būtent šiuos asmenis K. M. ir Č. A. matė netoli nuo V. B. sodybos, nesurinkta, tačiau ši aplinkybė patvirtina tikimybę, jog kelyje tuo metu galėjo važiuoti bei jame sustoti bet kurie pašaliniai asmenys. Tai paneigia kaltinamojo teiginius, jog V. B. buvo nužudytas į sodybą atvykusių kitų asmenų. Juolab, kad liudytojai, gyvenę netoli nužudytojo jau kurį laiką, apklausti teisme, V. B. apibūdino kaip ramaus būdo asmenybę, nenurodė jokių asmenų, su kuriais pastarasis galėjo konfliktuoti, o asmenys su automobiliais į jo namus neatvykdavo, išskyrus brolį, kuris vairuodavo autobusiuką.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme siekdamas patvirtinti savo versiją, kad prieš V. B. jis nesmurtavo, teigė, jog jis pats buvo sužalotas konflikto su R. B. metu ir būtent dėl šios priežasties V. B. namuose buvo rasta jo kraujo. Šią aplinkybę aiškindamas teisme, jis papildomai nurodė asmenis, gyvenančius (duomenys neskelbtini), pas kuriuos jis neva nuvyko iš karto po grumtynių su R. B., ir jiems papasakojo apie kilusį konfliktą bei parodė vietą, kurioje buvo prakirsta jo galva. Iš specialisto išvados Nr. G61/2018(09) matyti, jog V. J. buvo nustatyti sužalojimai: muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, nubrozdinimai ir kraujosruva dešinės plaštakos srityje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 25/2018(01) nurodyta, jog ant V. J. striukės, megztinio, nuoplovose nuo jo dešinės rankos krumplių, nuo kairės rankos delno, dešinės rankos panagių rastas žmogaus kraujas sutampa su V. J. DNR profiliu. Kaip matyti iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(1026)-IS1-2577, kaltinamojo kraujo rasta ir V. B. namuose 2018 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiūros metu. Atvykę pagal liudytojo K. S. iškvietimą policijos pareigūnai konstatavo, jog V. J. galvoje buvo matoma kirstinė žaizda, iš kurios nežymiai tekėjo kraujas.

Nepaisant to, nė vienas iš apklaustų liudytojų, mačiusių kaltinamąjį iki momento, kuomet jis apie 18 val. su V. B. nuvyko į šio nukentėjusiojo namus, nepatvirtino matę V. J. sužalojimus galvos srityje. Liudytojas R. B. paaiškino, kad nuo V. J. smūgių jis neteko sąmonės ir prieš šį asmenį jis pats nesmurtavo. Liudytojas G. K., matęs kaltinamąjį apie 3–5 minutes lentpjūvėje, maždaug 16.20 val., kuomet, pasak liudytojo, dar buvo šviesu, paaiškino, jog jokių V. J. sužalojimų jis nematė. Nukentėjusioji A. K. nurodė, kad atvykus į jos namus V. J., ji matė sutinusį jo rankos krumplį (kurį, kaip nurodė pats kaltinamasis, jis susižalojo smurtaudamas prieš R. B.), tačiau jokių kitų sužalojimų nenurodė. Nukentėjusioji, tvirtai įsitikinusi, paaiškino, jog būdamas jos namuose V. J. buvo be kepurės ir jokio kraujo jo galvos srityje nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios namuose kaltinamasis, kaip pats teigė, išgėręs kavos ir pabendravęs, praleido kurį laiką, akivaizdu, jog A. K. turėjo objektyvias galimybes pastebėti V. J. sužalojimus, jei tokie tuo metu jau būtų buvę. Analogiškas aplinkybes nurodė ir I. K., matęs tiek V. B., tiek kaltinamąjį 2018 m. sausio 19 d. apie 18 val. vakare. Jis paaiškino, jog abu šie į jo namus atvykę asmenys buvo sveiki, nesužaloti. Tuo tarpu, kaip minėta, į 2018 m. sausio 20 d. į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pastebėjo akivaizdžias kraujo dėmes ant V. J. vilkėtų drabužių bei sužalojimus V. J. galvoje.

Aptarti liudytojų parodymai, juos vertinant ryšium su rašytiniais įrodymais nustatytais V. J. sužalojimais, patvirtina, jog iki to laikotarpio, kuomet jis apie 18 val. atvyko į V. B. namus kartu su šiuo nukentėjusiuoju, kaltinamasis sužalotas tokiu būdu, kad ant jo rūbų ar kitų aplinkos daiktų galėtų likti kraujo, nebuvo. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti V. J. argumentai, kad jo kraujo ant V. B. sienų galėjo patekti jam atvykus į V. B. namus, prausiantis kraują dėl galvoje po grumtynių su R. B. buvusio sužalojimo. Kaip matyti iš eksperto V. Valiuko paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo dešinės rankos sužalojimai galėjo būti padaryti tiek ginantis, tiek ir grumiantis, pačiam suduodant smūgius. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes tikėtina, jog besigindamas nuo V. J. puolimo, nukentėjusysis galėjo padaryti kaltinamajam sužalojimus, kurie užfiksuoti jau aptartoje specialisto išvadoje Nr. G61/2018(09). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausti kaip liudytojai V. B. kaimynai iš esmės patvirtino, kad V. B. net ir išgėręs nebūdavo agresyvus, nekonfliktuodavo su aplinkiniais. Tuo tarpu V. J. apibūdinamas kaip konfliktiška asmenybė. Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įvykio dieną po konflikto su sugyventine bei išgėręs stipriųjų alkoholinių gėrimų, V. J. tapo agresyvus aplinkos atžvilgiu, prieš jį panaudojo fizinį smurtą. Aptartos aplinkybės, tiek kaltinamąjį, tiek V. B. charakterizuojantys liudytojų paaiškinimai sudaro pagrindą spręsti, jog V. J. ir V. B. dviese būnant pastarojo namuose ir vartojant alkoholinius gėrimus, tarp jų galimai kilo konfliktas, kurio metu buvo pavartotas fizinis smurtas ir to pasėkoje dėl daugybinių kūno sužalojimų visumos išsivysčius trauminiam šokui, V. B. po kurio laiko mirė.

Ekspertas V. Valiukas paaiškino, jog V. B. galvoje nustatyta 18 sužalojimų, kurie, labiausiai tikėtina, galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis, spiriant, taip pat smūgiuojant kėde ar kirviu. Tuo tarpu šešiais trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai žuvusiojo nugaros dešinėje pusėje galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu ar spiriant. V. B. lavone taip pat konstatuoti penkių šonkaulių lūžiai, dviem trauminiais poveikiais į krūtinės sritį, bei dviejų pirštų sužalojimai. Kaip matyti iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados, ant tirti pateikto kirvio, taip pat kėdės rėmo ir jos sėdimosios dalies, paimtų įvykio vietoje, rasta asmens DNR, kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu. Taigi, aptarti įrodymai sudaro pagrindą spręsti, jog, be kita ko, šiais daiktais naudojantis nukentėjusiajam buvo padaryti specialisto išvadoje bei paaiškinimuose nurodyti sužalojimai. Pažymėtina, kad ant minėto kirvio rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų arba kraujo. Nors jie tinkami tik vieno asmens – V. B. tapatybei nustatyti, tačiau, įvertinus aplinkybę, jog nužudytojo namuose įvykio metu buvo tik jis pats bei V. J., tai nepaneigia, jog būtent kaltinamasis, naudodamas šiuos daiktus, padarė V. B. konstatuotus sužalojimus.

Tokį manymą patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 25/2018(01) užfiksuotos aplinkybės, jog ant V. J. striukės, dešinio ir kairio batų, kelnių, megztinio, taip pat ant įvykio vietoje rastų buities daiktų, rasta V. B. kraujo. Priešingai nei teigė kaltinamasis, logiškai nepagrindžiama aplinkybė, jog nužudytojo kraujo galėjo atsirasti V. B. susižalojus dar iki 18 val., kadangi, įvertinus kraujo dėmių intensyvumą ant V. J. drabužių, akivaizdu, jog tokius V. B. sužalojimus asmenys, kontaktavę su juo iki 18 val., kuomet jis su V. J. grįžo į gyvenamąją vietą, neabejotinai būtų pamatę. Be to, nuoplovoje nuo kaltinamojo kairės rankos panagių rasta žmogaus kraujo, kurio dominuojantis profilis sutampa su V. J. DNR profiliu ir su V. B. DNR pėdsakais. Kaltinamasis nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad nei V. B. lavono, nei namuose buvusių daiktų 2018 m. sausio 20 d. iš ryto jis nelietė. Kaip minėta, liudytojas I. K., apie 18 val. matęs tiek kaltinamąjį, tiek V. B., patvirtino nematęs jokių V. B. sužalojimų. Taigi, priešingai nei teigia kaltinamasis, daroma išvada, jog šios kraujo žymės negalėjo atsirasti niekaip kitaip, kaip tik jam tiesiogiai kontaktuojant su V. B. jo atžvilgiu suduodamų daugybinių trauminių poveikių metu.

Pagal BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamasis padarė daugybinius sužalojimus V. B. į įvairias, be kita ko, ir gyvybiškai svarbias, kūno vietas – krūtinę, galvą, nugarą. Atsižvelgiant į specialisto išvadoje nurodomus V. B. mirčiai lemiamą įtaką turėjusius sužalojimus bei nuo jų patirtą trauminį šoką, darytina išvada, kad V. J. atliko veiksmus, kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su V. B. mirtimi. Kolegija, įvertinusi visumą aptartų duomenų, daro išvadą, jog ne atskiri aptarti įrodymai, o jų visuma, gretinant kiekvieną jų tarpusavyje, patvirtina, kad būtent V. J. turėjo objektyvias galimybes nužudyti V. B. ir savo nusikalstamus ketinimus įgyvendino.

Sprendžiant, ar kaltinamojo veiksmai gali būti vertinami kaip itin žiaurūs, svarbu įvertinti, ar jo veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas itin žiauriu tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz. nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumą, remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011).

Nustatyta, kad kaltinamasis pakankamai trumpu laikotarpiu ne mažiau kaip 18 kartų rankomis, kojomis, kėde ir kirviu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, mažiausiai šešis kartus kumščiais ir kojomis sudavė smūgius į nugaros dešinę pusę ir mažiausiai 2 smūgius – į krūtinės ląstos apatinę dalį bei grumtynių metu sužalojo du dešinės rankos pirštus. Tai, kad V. B. tiek smūgių jam sudavimo metu, tiek ir po to jautė fizinį skausmą, patvirtina eksperto V. Valiuko teisme duoti parodymai, jog trauminis šokas asmenį paprastai ištinka per dvi valandas, dėl daugybinių sužalojimų sutrikus organų veiklai, kai jie nepakankamai aprūpinami krauju, po ko sustoja širdis ir žmogus miršta. Žmogaus organizmas gyvybines funkcijas gali palaikyti apie dvi valandas po tokių sužalojimų padarymo momento, tačiau tai yra skausminga.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, taip pat būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, tai yra, ar jis suvokė, jog daro nužudymą itin žiauriai. V. J. smurtavo prieš nukentėjusį, tikslingai panaudodamas savu smurtiniams veiksmams įgyvendinti buityje rastus daiktus, be kita ko, kirvį, suduodamas daugybinius smūgius į gyvybiškai svarbias vietas, daugiausia – į galvos sritį. Nors smurtinių veiksmų kaip itin žiaurių kvalifikavimui reikšmės neturi, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą, tačiau, kaip matyti iš aptartų bylos aplinkybių, jis po padaryto sveikatos sutrikdymo dar buvo sąmoningas. Jis rastas basas, iš dalies nusivilkęs rūbus žiemos metu lauke, užsnigtas sniegu. Tuo tarpu kaip matyti iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(1026)-IS1-2577, ant tirti pateikto pagalvės užvalkalo, antklodės užvalkalo be V. J. kraujo rastas ir V. B. kraujas, kas patvirtina, kad kaltinamasis į lovą atsigulė ir, kaip pats teigė, užmigo, jau šių asmenų DNR profiliams susiliejus, tai yra po to, kai prieš V. B. buvo panaudotas fizinis smurtas. Pagalbos kaltinamasis nuėjo kviesti tik kitos dienos ryte, apie 7 val. Iš aptartų duomenų akivaizdu, jog V. J. buvo visiškai abejingas ir nekritiškas savo veiksmais, nedėjo maksimalių ir savalaikių pastangų pašalinti jais kilsiančius itin sunkius padarinius. Brutalus ir įžūlus kaltinamojo elgesys bei padarytų sužalojimų išsidėstymas ant V. B. kūno, teisėjų kolegijos vertinimu, peržengia paprasto (nekvalifikuoto) nužudymo ribas ir leidžia spręsti, kad nužudymas buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis, kurios atitinka kvalifikuojamojo požymio „itin žiauriai“ turinį, todėl padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Duomenų, jog kaltinamasis nusikalstamos veikos metu nesuvokė savo veiksmų ir negalėjo jų vertinti, byloje nėra. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką kito asmens atžvilgiu artimu nagrinėjamam įvykiui metu. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, padarytų kūno sužalojimų pobūdį (fizinis smurtas panaudotas prieš seniai pažįstamą asmenį, pakartotiniai smūgiai suduoti į gyvybiškai svarbias kūno vietas), smurto intensyvumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog kaltininkas turėjo suvokti, jog paminėtų smurtinių veiksmų atlikimas sukelia didelę fizinę kančią. Todėl darytina išvada, kad kaltinamasis nužudė V. B., veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra jis, atlikdamas sistemingus nukentėjusįjį žalojančius veiksmus, suvokė, kad savo veiksmais gali sutrikdyti šio asmens sveikatą ar atimti jam gyvybę, norėjo taip veikti ir kryptingai to siekė.

Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą teismas daro išvadą, kad byloje esančių faktinių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti. Jie, kaip įrodymų šaltiniai, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, itin žiauriai nužudė V. B., jo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyto nusikaltimo požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais. Nesant įstatyminių sąlygų, numatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnyje, nėra objektyvaus pagrindo skirti V. J. švelnesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytoji bausmė. Kaltinamasis yra teisiamas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, jam netaikytinos.

V. J. padarė vieną labai sunkų baigtą nusikaltimą. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados ir jo paaiškinimų, V. B. konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 28 trauminiais poveikiais į gyvybei svarbias kūno vietas – galvos, krūtinės, nugaros sritis. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apibūdinančias V. B. padarytų sužalojimų mastą ir lokalizaciją, pasirinktą nusikalstamos veikos padarymo būdą, teismas sprendžia, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis V. J. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Nesant kitų BK 59 straipsnyje numatytų sąlygų, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Nusikalstamą veiką V. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip patvirtino pats kaltinamasis, jis, atvykęs į liudytojo R. B. namus, laikotarpiu nuo 11 val. iki apytiksliai 16 val. vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus. Juos vartojo ir būdamas V. B. namuose. Liudytojas R. B., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti teisme, nurodė, jog jam ir kaltinamajam pradėjus gerti antrą degtinės butelį, V. J. tapo agresyvus, pradėjo plūsti visus asmenis necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO esančio įsiteisėjusio 2018 m. rugpjūčio 3 d. apkaltinamojo nuosprendžio V. J. atžvilgiu, aplinkybė, jog 2018 m. sausio 19 d. apie 16 val. fizinį smurtą prieš R. B. jis pavartojo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pripažinta turėjusia įtakos jo nusikalstamiems veiksmams ir sunkinanti jo atsakomybę. 2018 m. sausio 20 d. tarnybinis pranešimas bei prie jo esantys duomenys patvirtina, kad 2018 m. sausio 20 d. 7.30 val. jam buvo nustatytas 0,45 prom. girtumas. Duomenų, kad alkoholinius gėrimus jis būtų vartojęs iš ryto, nėra. Būtent girtumas, kolegijos nuomone, iššaukė ir kaltinamojo agresyvų bei nekritišką savo veiksmams elgesį nagrinėjamoje byloje, kas turėjo įtakos jo nusikaltimo padarymui. Todėl aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis V. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas trylika kartų teistas, be kita ko, ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, jis du kartus teistas užsienyje ir naują labai sunkų baigtą nusikaltimą jis įvykdė būdamas neseniai paleistas iš pataisos įstaigos užsienio valstybėje. Dar iki šio nuosprendžio priėmimo jis įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, kurią jis padarė tą pačią dieną kaip ir V. B. atžvilgiu. Jis baustas administracine tvarka, be kita ko ir už šiurkščių administracinių teisės pažeidimų darymą, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas patvirtina, jog jo teisei priešingiems veiksmams neabejotinai įtakos turi žalingas psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) vartojimas, tačiau kaltinamasis priklausomybės ligų centre ir psichikos sveikatos centro įskaitoje neužregistruotas. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija V. J. charakterizuojančių duomenų nepateikė, tačiau kaltinamasis, turėdamas dvi nepilnametes dukras, kurias privalo išlaikyti, niekur nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, taigi nesiekia įgyti legalaus pragyvenimo šaltinio, o nuo 1994 m., kuomet jam buvo priimtas pirmasis apkaltinamasis nuosprendis, sistemingai daro nusikalstamas veikas. Aptariamą labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, V. J. padarė prieš asmenį, kurį, kaip pats teigė, pažinojo apie 25 metus, taip pat pažinojo ir jo šeimą, būdamas V. B. namuose. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, taip pat į aptartą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pobūdį ir kitas aptartas svarbias aplinkybes, nustatytinas artimas BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

V. J. įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Šią bausmę jis yra atlikęs, tačiau nusikalstamą veiką, kuri jam inkriminuota nagrinėjamoje byloje, jis padarė iki minėto nuosprendžio priėmimo. Esant nusikalstamų veikų sutapčiai (daugetui), šiuo ir aptariamu ankstesniu nuosprendžiais V. J. paskirtos bausmės turi būti bendrinamos BK 63 straipsnyje numatyta tvarka. Kaip formuojama teismų praktikoje, visų pirma turi būti įvertinama galimybė kaltinamajam bausmes bendrinti taikant apėmimo būdą. BK 63 straipsnio 2 dalyje, 5 dalies 2 punkte numatyti atvejai, kuomet bausmės nuteistajam gali būti bendrinamos apėmimo būdu. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas taikomas konstatavus, jog asmens įvykdytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2010), tačiau šių veikų pavojingumą kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismai (palyginami veikų kėsinimosi objektai, dalykai, padarymo būdai, sukelti padariniai ir pan.).

Nagrinėjamu atveju, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog V. J. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą. Nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotas BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas labai sunkus nusikaltimas. Taigi, aptariamas nesunkus nusikaltimas nežymiai sutrikdžius asmens sveikatą, lyginant su labai sunkiu nusikaltimu, kuriuo sukeliamos negrįžtamos pasekmės asmens sveikatai, yra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų grupėms ir kategorijoms. Šios grupės, įvertinus aptartą teismų praktiką, labai skiriasi pagal pavojingumą. Aptartos aplinkybės atitinka bausmių bendrinimo apėmimo būdu sąlygas, nurodytas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kaltinamajam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą paskirta bausmė su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme bendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, V. J. visiškai atlikta pagal Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį.

Kaltinamasis V. J. BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2018 m. sausio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. sausio 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 20 d. Šios kardomosios priemonės terminas jam buvo tęsiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Paskutinį kartą šios kardomosios priemonės terminas kaltinamajam pratęstas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi. Kadangi suėmimo skyrimo pagrindas neišnykęs, o kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, kardomoji priemonė – suėmimas iki bausmės vykdymo pradžios nekeistina (pratęstina) (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalis 6 punktas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 66 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausme (laisvės atėmimu 6 mėnesiams), griežtesnei šiuo nuosprendžiu paskirtai bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti V. J. pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį visiškai atliktą bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. J. kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 20 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 17 vnt. raudonų dėmių pavyzdžių, 2 vnt. gelsvo skysčio pavyzdžių, kirvį, kėdės rėmą, kėdės sėdimąją dalį, degtukų pakelį, 2 vnt. megztinių, lėkštę su raudona dėme, cigarečių pakelį, 3 nuorūkas, alaus butelį „Rago“, stikliuką, stiklinį butelį, plakato skiautę su raudona dėme, pagalvės užvilkimą su dėmėmis, antklodės užvilkimą su dėmėmis, saugomus Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą B, serija BB Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 92) ir serija BB Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 25); saugotų drabužių ir daiktų išdavimo kortele Nr. 1 sanitaro G. N. išduotus V. B. drabužius, t. y. žalią golfą, juodas kelnes ir mėlynas trumpikės, saugomus Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t, b. l. 104); 2018 m. sausio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto Vytenio Valiuko pateiktus V. B. kraujo pavyzdį, dešinės rankos pirštų nagus, kairės rankos pirštų nagus, plaukus iš viršugalvio vidurinės dalies, iš dešinio smilkinio srities, iš kairio smilkinio srities, iš viršugalvio priekinės dalies, iš pakaušio srities, saugomus Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą B, serija BB Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t, b. l. 109), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- V. B. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ ir mobiliojo ryšio telefoną „Doro“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai A. K.;

- kompaktinį diską prie 2018 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotonuotraukomis ir kompaktinį diską su vaizdo medžiaga; 2018 m. sausio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto Vytenio Valiuko pateiktą kompaktinį diską, saugomus prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos;

- 2018 m. sausio 20 d. asmens apžiūros protokolu iš V. J. paimtus jo dėvėtus drabužius: striukę, džemperį, megztinį, kepurę, kelnes, kojines, batus, kurie saugomi Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą BB Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 126), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. J.;

- automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 20 d. apžiūros protokolu paimtus automobilio užvedimo raktelius su pakabuku ir dar vienu papildomu raktu, pakvitavimu atiduotus savininkei R. Z. (2 t., b. l. 138), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti R. Z.;

- 2018 m. sausio 20 d. asmens kratos protokolu iš V. J. paimtus du mobiliojo ryšio telefonus „Samsung“ su „TELE2“ SIM kortele ir „Nokia“ su „Pildyk“ SIM kortele, saugomus Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą B, serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 148), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. J., perduodant juos saugoti pataisos įstaigos administracijai iki bausmės atlikimo pabaigos;

- 2018 m. sausio 20 d. asmens kratos protokolu iš V. J. paimtus daiktus: juodos spalvos piniginę, 50 eurų nominalo banknotą, degalinės „Neste“ nuolaidų kortelę, AB „Swedbankas“ informacinę kortelę su sąskaitos numeriu, AB „Swedbankas“ informacinę kortelę su sąskaitos numeriu, „Baltic Petroleum“ lustinę kortelę, „Aibė“ nuolaidų kortelę, „Camelia vaistinė“ nuolaidų kortelę, „Maxima ačiū“ kortelę, euro monetas ir centus (6,08 eur), įleidžiamų spynų raktus, žibintuvėlį, žirkles, žiebtuvėlį, spynos raktą, pagal V. J. prašymą pakvitavimu grąžintus jo sugyventinei R. Z. (3 t., b. l. 28), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti R. Z.;

- Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių skyriaus viršininko G. R. 2018 m. sausio 30 d. tarnybiniu pranešimu pateiktas kompiuterines laikmenas su iš mobiliojo ryšio telefonų („Nokia Asha 206.1“, „Samsung GT-i9301I Galaxy S3 Neo“, „Nokia 6060“) nuskaityta informacija (DVD+R diskas reg. Nr. 64-LK-23, DVD+R diskas reg. Nr. 64-LK-24, DVD+R diskas reg. Nr. 64-LK-25, DVD+R diskas reg. Nr. 64-LK-26, DVD+R diskas reg. Nr. 64-LK-27, DVD+R diskas reg. Nr. 64-LK-28), saugomas Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą B, serija BB Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 25), Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių skyriaus viršininko G. R. 2018 m. sausio 26 d. tarnybiniu pranešimu pateiktas kompiuterines laikmenas su iš mobiliojo ryšio telefonų („Coolpad E570“, „Samsung SM-A300FU“, „Samsung SM-A510F“) nuskaityta informacija (DVD+R diskas reg. Nr. 64-LK-19, DVD+R diskas reg. Nr. 64-LK-20, DVD+R diskas reg. Nr. 64-LK-21, DVD+R diskas reg. Nr. 64-LK-22) saugomas Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje pagal kvitą B, serija BB Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

- 2018 m. sausio 20 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtas mirusiojo V. B. rankų nuoplovas, viso 6 šluoteles; 2018 m. sausio 24 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtą V. J. seilių ėminį; 2018 m. sausio 20 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtas V. J. rankų nuoplovas, viso 6 šluoteles; 2018 m. sausio 24 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtą R. B. seilių ėminį ir pirštų atspaudus daktiloskopinėje kortelėje; 2018 m. sausio 20 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtas I. B. rankų nuoplovas, viso 6 šluoteles, 2018 m. sausio 20 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtas V. B. rankų nuoplovas, viso 6 šluoteles, kurie saugomi Marijampolės apskr. VPK Aptarnavimo skyriuje išduodant kvitą B, serija BB Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 25), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų, suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai Jūratė JakubonienėArūnas PaštuolisAlgirdas Remeika