Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Birutė Bobrel, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei-Anakurdovienei, dalyvaujant ieškovei A. B. , ieškovės atstovui advokatui Valentinui Baltrūnui, atsakovei Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarei D. V. , atsakovės atstovui advokatui Andriui Smaliukui, nedalyvaujant trečiojo asmens AB ”Lietuvos draudimas” atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarei D. V. , tretysis asmuo LR valstybinės draudimo įstaigos Kauno m. filialo teisių ir pareigų perėmėjas –AB Lietuvos draudimas dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-820-587/2005 patenkino motinos K. P. ieškinį. Pripažino negaliojančia notarės D. V. 1996 m. balandžio 23 d. patvirtintą dovanojimo sutartį, kuria jos tėvas A. P. padovanojo jai 1/2 dalį mūrinio su dviem rūsiais, priestatu, mansarda, gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmetus jos apeliacinį skundą, ir palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą papildant, jog pritaikius restituciją, turtas grąžintinas ieškovei K. P. , ji dėl kaltų notarės veiksmų- imperatyvios SŠK 21 straipsnio normos, reikalaujančios raštiško sutuoktinės K. P. sutikimo bei LR Notariato įstatymo 46, 40 straipsnių normų pažeidimo, neteko dovanoto turto ir yra pagrindas reikalauti iš notarės žalos atlyginimo, nes pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinės instancijos nutartimi įstatymo pažeidimas yra konstatuotas.

Civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinančius savo teises bei atliekančius pareigas, įstatymas įpareigoja veikti protingai, sąžiningai ir laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytum kitam asmeniui žalos (CK 1.5 str. 1d., 6.263 str.). Atsakovė, atlikdama notarinį veiksmą- tvirtindama dovanojimo sutartį pažeidė LR Notariato įstatymo 40 str., nes privalėjo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu toks veiksmas prieštarauja įstatymui arba neatitinka įstatymo reikalavimų bei pagal 46 straipsnį notarė tvirtindama sandorį dėl nekilnojamojo turto, kuriam yra būtina valstybinė registracija, privalėjo patikrinti ar yra sutuoktinio rašytinis sutikimas, jei turtas yra bendra sutuoktinių nuosavybė.

Pakankamas notaro atsakomybės pagrindas yra paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimas, neatidumas ar net klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003, bylų kategorija 39.2.3).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (1994-09-22 įstatymo Nr. I-597 redakcija), notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymų numatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Tai rodo, kad notaro veiklos pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad jų tvirtinami sandoriai būtų teisėti. Notarui nesugebant užtikrinti notarine tvarka sudaromų sandorių teisėtumo, notarų buvimas ir dalyvavimas teisiniuose santykiuose netektų prasmės, kadangi notarų tvirtinami sandoriai iš esmės niekuo nesiskirtų nuo paprasta rašytine forma sudaromų sandorių.

Tokiu būdu atsakovė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu, atliekančiu šio įstatymo nustatytas funkcijas ir turėdama pareigą užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių bei būti atsakingu už savo veiksmus, pažeidė minėtas įstatymo nuostatas ir savo neteisėtais veiksmais padarė jai žalą.

Atsakovės neteisėti veiksmai ir jos patirta turtinė žala turi tiesioginį priežastinį ryšį, todėl atsakovė privalo žalą atlyginti (CK 6.245 str.). Atsakovės civilinei atsakomybei konstatuoti yra visos įstatyme numatytos sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių- padarytos žalos; 3) atsakovės kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.).

Atsakovės kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, kadangi ji, būdama valstybės įgaliotu asmeniu ir vykdydama notarės funkcijas nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, kadangi žinojo arba turėjo žinoti, kad jos veiksmai prieštarauja įstatymui ir gali turėti tiesioginę įtaką žalai atsirasti (CK 6.248 str.).

Taip pat ieškovė ieškinyje nurodė, kad galutinai apie savo pažeistas teises, jog dėl atsakovės kaltų veiksmų ji neteko dovanoto turto, kurio vidutinė rinkos vertė 274635 Lt (verčių nustatymo data 2006-04-25) sužinojo 2006-12-11 Kauno m. 7-ajam notarų biurui išdavus jai paveldėjimo teisės liudijimą į 1/6 dalį turto po tėvo mirties.

Atsižvelgiant į tai, jog Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo nustatyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2005 m. spalio 1 dienai neatitinka tikrosios šio nekilnojamojo turto rinkos vertės (pažyma pateikta), ji su ieškiniu pateikia teismui UAB ”Norekso nekilnojamasis turtas” gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 2007-06-07 įvertinimo ataskaitą NX07-012, kurioje nurodoma, kad šio viso gyvenamojo namo rinkos vertė 2005-10-01 dienai buvo 540 000 Lt, kitų statinių 8000 Lt. Tačiau sulyginus nepriklausomų vertintojų nustatytą gyvenamojo namo rinkos vertę 2005-10-01 dienai su VĮ Registrų centro Kauno filialo nustatyta šio namo verte 2006-04-25, iš esmės turto vertės yra vienodos, todėl ieškovė, remdamasi išdėstytais motyvais bei UAB ”Norekso nekilnojamasis turtas” gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 2007-06-07 įvertinimo ataskaita NX07-012, prašė priteisti iš atsakovės 228333 Lt žalai atlyginti (274000 Lt- 1/6 dalis priimto palikimo, kas sudaro 45666,67 Lt).

Atsakovė D. V. atsiliepime į apeliacinį skundą bei teismo posėdyje duodama paaiškinimus prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nes civilinei atsakomybei atsirasti būtinos visos sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 straipsniuose.

Byloje nėra vienos iš paminėtų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti-žalos. Todėl vien faktas, jog jos patvirtinta dovanojimo sutartis teismine tvarka buvo pripažinta negaliojančia, savaime nėra pakankamas pagrindas reikalauti žalos atlyginimo, jei ta žala ir jos dydis nėra įrodytas.

Be to, nurodė, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Ieškovės ieškinys yra akivaizdus jos noras pasipelnyti iš jos. Neatlygintino sandorio pripažinimas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir restitucijos taikymas jokiu būdu nereiškia turto netekimą.

Tvirtindama sandorį patikrino ar A. P. namas priklausė asmeninės nuosavybės teise. Nustačiusi, kad A. P. namo dalis buvo įregistruota jo vardu, A. P. ir K. P. ginčo namą įgijo po ½ dalį lygiomis dalimis dar 1955 m. pirkimo-pardavimo sandoriu, A. P. sutuoktinė K. P. 1982-12-25 padovanojo savo dukrai N. K. jai priklausiusią nuosavybės teise ½ dalį namo ir priklausinių taip pat neturėdama sutuoktinio rašytinio sutikimo, todėl ji patvirtino 1996-04-23 sandorį būdama įsitikinusi, kad ½ dalis A. P. priklausančio namo yra jo asmeninė nuosavybė ir sutuoktinės rašytinis sutikimas yra nereikalingas.

Tačiau teismams konstatavus, kad ji pažeidė imperatyvią teisės normą- SŠK 21 straipsnį, reikalaujantį rašytinio sutuoktinės sutikimo, dovanojimo sutartį teismai pripažino negaliojančia 1964 m. CK 47 str. 1d. pagrindu kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų. Šis sandoris laikytinas niekiniu, nors sandorio sudarymo metu galiojęs CK nevartojo ”niekinio” sandorio sąvokos, teisės doktrinoje ir teismų praktikoje imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantys sandoriai visada buvo laikomi niekiniais, t.y. nesukuriančiais šalims teisių ir pareigų nuo jų sudarymo momento. Dar tokio niekinio sandorio samprata įtvirtinta CK 1.80 str. 1d.

Niekiniai sandoriai negali sukelti teisinių pasekmių, nes ieškovė žalos nepatyrė ir teisės į turtą neprarado, nes niekada jos nebuvo įgijusi.

Tretysis asmuo Lietuvos draudimas (būdamas dar atsakovu) atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nes ieškovė dėl notarės D. V. veiksmų nepatyrė jokios žalos, o priešingai- nepagrįstai įgijo turtą ir teismams pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia ir pritaikius restituciją, buvo atkurta ginčo šalių turtinė padėtis tokia, kokia ji būtų buvusi nesant neteisėto sandorio ( b.l. 114, 115).

Ieškinys atmestinas.

Ieškovės pareikštas ieškinys laikytinas reikalavimu taikyti deliktinę atsakomybę už žalą, padarytą kaltais notariniais veiksmais. Deliktinės atsakomybės, kuri yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, taikymas notarui yra galimas tik įrodžius visas bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: kaltę, padarytą žalą, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Žala nėra preziumuojama, todėl žalą ir jos dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovė ir tik jai tenka pareiga nurodyti konkretų asmenį, atsakingą už žalą bei patvirtinti, kad žala yra notarės veikos pasekmė.

Teismas iš esmės sutinka su visais atsakovės argumentais, kuriais remiantis atsakovė prašo ieškinį atmesti.

Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį notarai atsako už žalą, padarytą kaltais veiksmais, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi nors notaro atsakomybę lemia ir pati lengviausia kaltės forma, tačiau vis dėlto notaro atsakomybė be kaltės negalima. Dėl to, sprendžiant dėl tam tikrą notarinį veiksmą atlikusio notaro civilinės atsakomybės, būtina nustatyti, kokius kaltus veiksmus notaras atliko, taip pat įvertinti ar šis asmuo toje konkrečioje situacijoje padarė viską, ko yra protinga iš jo reikalauti (2004-01-21 nutartis civilinėje byloje 3K-3-11/2004, 2004-06-23 nutartis civilinėje byloje 3K-3-371/2004).

Atsakovė įrodinėjo, kad veikė tokiu rūpestingumo ir apdairumo laipsniu, koks atitinkamoje situacijoje buvo būtinas, o žala ieškovei nebuvo padaryta, todėl pašalina jos atsakomybę.

Atsakovės nurodyti argumentai ir byloje esantys įrodymai (b.l. 107-109), kuriais remiantis iš esmės ji nepripažįsta, kad tvirtindama dovanojimo sutartį, pažeidė SŠK 21 str., Notariato įstatymo 40, 46 straipsnių reikalavimus, šioje byloje nevertintini, nes notarės kaltė yra nustatyta įsiteisėjusiu 2005-04-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-820-587/2005(CPK 18 str., CPK 182 str. 2p.).

Taip pat pažymėtina, kad nuginčyto 1996-04-23 sandorio sudarymo metu, šios bylos atsakovė notarė D. V. buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę Lietuvos Respublikos valstybinės draudimo įstaigos Kauno miesto filiale, atliekant notarinius veiksmus 1996 m. vasario 26 d. draudimo liudijimo (poliso) Nr. 0004 pagrindu (b.l. 86), kurio teikiama draudiminė apsauga galiojo nuo 1996 m. vasario 27 d. iki 1997-02-26, tačiau draudimo kompanija nebuvo patraukta trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. 2-820-587/2005, K. P. ginčijant 1996-04-23 sudarytą sandorį. Tačiau teismas negali revizuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo, kolegijos nutarties, nežiūrint į tai, kad šalių nebuvo apskųsti kasacine tvarka.

Nors notarės kaltė yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad ji patyrė žalą, kuri yra neteisėtų notarės veiksmų pasekmė, nes notarės patvirtintas sandoris yra niekinis ir šią teismo išvadą patvirtina sprendimu nustatytos aplinkybės, kad notarės 1996-04-23 patvirtintas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir 1964 m. CK 47 str. pagrindu pripažintas negaliojančiu. Pagal 1964 m. CK normas niekiniais sandoriais buvo laikomi tie, kurie negaliojo dėl jų turinio, subjektų ar formos ydingumo (CK 47-52 ir 58 str.), visi kiti negaliojantys sandoriai (CK 53-57 str.) buvo priskiriami nuginčijamiems. Niekiniais buvo laikomi sandoriai, kuriuos įstatymas pripažino negaliojančiais nuo pat jų sudarymo momento, nesvarbu kokia buvusi juos sudariusių asmenų valia. 1964 m. CK 47 str. 2d. pasekmės atitinka Naujojo Civilinio kodekso 1.80 str. 2 d. nurodytoms pasekmėms. Pagal Aukščiausiojo teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką sandoriai sudaryti pažeidus imperatyvias teisės normas yra pripažįstami niekiniais ir negalioja ab initio, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių (LAT Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006). Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija aiškindama niekinio sandorio sudarymo pasekmes 2007-11-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-501/2007 konstatavo, kad ”iš neteisėto sandorio negali atsirasti teisėta kieno nors teisė, taip pat nė viena neteisėto sandorio šalis negali nieko įgyti ar sutaupyti kitos šalies sąskaita, nes nėra teisinio pagrindo” todėl teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ji dėl notarės neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Taip pat, teismo nuomone, ieškovė jokių nuostolių nepatyrė dar ir dėl to, kad dovanojimo sandoris yra neatlygintinis, todėl jį sudarant ji jokių mokėjimų neatliko, o pripažinus sandorį negaliojančiu ir pritaikius restituciją, ieškovė turėjo grąžinti turtą, kurį įgijo pagal neteisėtą sandorį.

Taigi šioje byloje nėra vienos iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų - žalos, kuri suprantama kaip turto sunaikinimas, sužalojimas, kitokio neigiamo poveikio jam padarymas, taip pat patirti nuostoliai, galintys pasireikšti išlaidomis arba negautomis pajamomis, todėl notarės civilinė atsakomybė yra negalima. Dėl to teismas įrodymų dėl žalos dydžio netiria ir dėl jų nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246 -6.249 straipsniuose visumos. (CPK 178 str.). Palūkanų priteisimas yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio reikalavimo, todėl atmetus pagrindinį reikalavimą, netenkintinas ir reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas-1000 Lt, sumokėtus už atsiliepimo į ieškinį surašymą, bei advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą (b.l. 105).

Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistina atsakovei 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 216 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punktas). Taip pat iš ieškovės priteistina 18,40 Lt išlaidų, susisijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str.).

Kadangi ieškinys atmestas, įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinas Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi uždėtas areštas atsakovės piniginėms lėšoms (b.l. 95, 96, CPK 150 str. 1d., 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovės A. B. (a/k (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės D. V. (a/k (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms, esančioms Akademinėje kredito unijoje (adresas (duomenys neskelbtini) 228333 Lt ( dviejų šimtų dvidešimt aštuonių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt trijų litų ) sumai.

Priteisti iš ieškovės A. B. (a/k (duomenys neskelbtini) ) atsakovei D. V. (a/k (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų ) bylinėjimosi išlaidų bei priteisti 18,40 Lt išlaidų, susisijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.