Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Ramūno Stasiulio skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-679-1025/2016) P. G. dėl to, kad jis 2016 m. liepos 10 d., apie 16.40 val., kelio Klaipėda–Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinėje pusėje) 16 kilometre, Klaipėdos r., vairavo automobilį „Peugot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas 127,2 km per valandą greičiu, o pritaikius paklaidą nustatyta, jog važiuodamas 125,2 km per valandą greičiu, kai leistinas greitis 70 km per valandą, viršijo leistiną greitį 55 km per valandą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams.

2016 m. spalio 24 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą pakeitė, panaikino ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą ir P. G. paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą prailgino iki vienerių (1) metų. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.

2017 m. kovo 21 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas P. G. prašymas, kuriuo jis prašė sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodė, kad suprato, jog padarydamas administracinės teisės pažeidimą pasielgė labai neatsakingai, pasimokė iš paskirtos nuobaudos, po jos paskyrimo griežtai laikosi Kelių eismo ir kitų bendro gyvenimo taisyklių, yra sumokėjęs jam paskirtą baudą bei mano, jog administracinė nuobauda savo tikslus jau seniai yra pasiekusi. Šiuo metu P. G. studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete, todėl teisė vairuoti jam būtina, kad galėtų nuvykti į mokymo vietą, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutarimu patenkino P. G. prašymą ir sutrumpino jam skirtą teisės vairuoti atėmimo terminą iki aštuonių mėnesių.

2017 m. kovo 28 d. skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Stasiulis prašo panaikinti 2017 m. kovo 22 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti 2016 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba mano, kad nėra pagrindo sutrumpinti P. G. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo nuoširdžiai gailisi ir vairuotojo pažymėjimas reikalingas nuvykti į studijų vietą, nesudaro pagrindo švelninti administracinę atsakomybę.

Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kuriomis remdamasis sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. P. G. nurodyti dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas trumpinti skirtos nuobaudos terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.

P. G. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Skunde nurodoma, kadangi savo veiksmais P. G. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti įvykdytas iki galo, nes priešingu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Administracinės nuobaudos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Visų pirma pažymėtina, jog 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administraciniai teisės pažeidimai, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad P. G. protokolas už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Tokį įstatymo taikymą patvirtina ir ANK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad įstatymas, sunkinantis asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Paskyręs nuobaudą organas (pareigūnas) gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Pažymėtina, jog ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos tik formaliai. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad būtina atsižvelgti į pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, įvertinti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu P. G. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams, 2016 m. spalio 24 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą pakeitė ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą prailgino iki vienerių metų. Nuo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo, kuriuo buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, priėmimo iki Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarimo, kuriuo specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas sutrumpintas, priėmimo praėjo daugiau nei septyni mėnesiai. Iš bylos duomenų matyti, kad nubaustasis P. G. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 6), studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete (duomenys neskelbtini) studijų programos pirmame kurse (b. l. 7), paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 6), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 4–5). Šių nurodytų aplinkybių buvimas, pirmosios instancijos teismo nuomone, sudarė pagrindą daryti išvadą, kad P. G. paskirta administracinė nuobauda jai keliamus tikslus (ATPK 20 straipsnis) pasiekė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka.

Sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo nepakanka vien konstatuoti, jog asmuo įgyvendino ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog P. G. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad padarė administracinį teisės pažeidimą kelių eismo srityje – vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną greitį, tačiau būtina įvertinti ir tai, jog, vairuotojo pažymėjimas P. G. išduotas 2015 m. gruodžio 8 d., per visą laikotarpį asmuo nėra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o tai rodo, kad jis yra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, nėra baustas ir už kitokios rūšies teisės pažeidimus, o tai rodo, jog asmuo laikosi visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Įvertintina ir P. G. asmenybė – jauno amžiaus, praeitais metais įstojo į universitetą, teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga, kad galėtų atvykti į mokymosi įstaigą, kadangi negyvena (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, buvo nustatęs ir P. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, t. y. P. G. nesiekė išvengti administracinės atsakomybės.

Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį, jog apeliaciniame skunde yra klaidingai nurodoma, kad P. G. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad P. G. administracinė nuobauda buvo paskirta ne už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, o už administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, – vairavo transporto priemonę viršydamas nustatytą greitį daugiau kaip 50 km per valandą. Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas pažeidimas turėjo įtakos kitų žmonių gyvybei ir sveikatai. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamu atveju praėjęs laiko tarpas nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo yra pakankamas patirti administracinės nuobaudos pasekmes ir padaryti tinkamas išvadas dėl savo elgesio. Atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes ir tai, jog jokių neigiamai charakterizuojančių duomenų nei skiriant nuobaudą, nei šiuo metu negauta, apygardos teismas turi pagrindo manyti, kad P. G. ateityje naujų pažeidimų nebedarys ir administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio nuostatas taikė tinkamai, o skundžiamas sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Papildomai pažymėtina, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismas, išsprendęs klausimą dėl prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, turėjo priimti ne nutarimą, o nutartį, kadangi skundai dėl pirmosios instancijos teismų sprendimų, kuriais vykdymo metu išsprendžiamas klausimas dėl nubaustajam paskirtos nuobaudos vykdymo, apygardos teisme yra nagrinėjami ATPK 302¹⁵ straipsnyje (Atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumai) nustatyta tvarka. Tačiau šis procesinis pažeidimas priimto sprendimo esmės nekeičia ir nėra pakankamas pagrindas naikinti apylinkės teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Ramūno Stasiulio skundo ir palikti 2017 m. kovo 22 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.