Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-10-21 · Byla Nr. A2.6.-14787-295/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-21
Bylos Nr.
A2.6.-14787-295/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-14123-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Pažeidėjas
K. P.
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.–14787-295/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14123-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASNUTARIMAS2015 m. spalio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), nurodančio gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugsėjo 17 d., apie 01 val. 20 min., K. P., Vilniuje, Verkių g. – Žvalgų g., vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,59 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais K. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir - ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu K. P. savo kaltę jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu pripažino visiškai ir patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes. Dėl padaryto pažeidimo K. P. nuoširdžiai gailėjosi ir prašė skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą, o jeigu būtų paskirta bauda, prašė ją išdėstyti per dvejų metų laikotarpį, kadangi jis iš karto sumokėti paskirtos baudos neturi jokių galimybių, nes yra pensininkas, be to, turi finansinių įsipareigojimų.

Be K. P. prisipažinimo dėl padaryto pažeidimo, jam inkriminuojamas pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, įrodomas ir policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 6), iš kurio turinio matyti, kad 2015 m. rugsėjo 17 d., apie 01 val. 20 min., buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Verkių g. prie 45 namo asmuo sustabdė galimai neblaivų vairuotoją. Atvykus minėtu adresu, Z. M. ir T. V. paaiškino, jog važiuojant Verkių g. nuo autobusų parko link Žvalgų g., iš Žvalgų g. išvažiavo automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuris suko į dešinę ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą taip užkirsdamas kelią T. V. automobiliui. Tai pastebėjęs iš paskos važiavęs Z. M. įtarė, jog „Ford Mondeo“ vairuotojas gali būti neblaivus, todėl užblokavo jam kelią ir atėmė automobilio raktelius bei iškvietė policiją. Patikrinus „Ford Mondeo“ automobilio vairuotojo blaivumą alkotesterio pagalba, jam buvo nustatytas 1,59 promilės girtumas. Tai patvirtina byloje esanti alkoholio kiekio matuoklio šaknelė (b.l. 9).

K. P. veiksmai atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, kadangi jis, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.

K. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ir protinga.

Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjui nustatytą neblaivumo (girtumo) laipsnį, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – pensininkas, turi finansinių įsipareigojimų, bendruomenės charakterizuojamas teigiamai, neturi galiojančių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus (b.l. 5), iš paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad jis supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai. Įvertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos pagrindinės nuobaudos – baudos, kad ir minimalios, paskyrimas K. P., įvertinus jo asmenybę bei finansinę padėtį, būtų aiškiai per griežtas ir neproporcingas, todėl teismo nuomone, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu bei protingumo ir teisingumo kriterijais, ATPK numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti K. P. skiriant mažesnę baudą, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje minimali, su papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Teismo posėdžio metu K. P. pateikė rašytinį prašymą, kuriuo prašė jam skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti per 24 mėnesių laikotarpį, kadangi jis šiuo metu teismo paskirtos baudos per įstatyme numatytą keturiasdešimties dienų terminą sumokėti negali.

Sutinkamai su ATPK 313 straipsnio reikalavimais, patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo, jam paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, tačiau atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. P. mėnesio pajamos yra nedidelės, o ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudos ribos yra gana griežtos, mano, kad per įstatyme (ATPK 313 straipsnio 1 dalis) numatytą terminą jam teismo nutarimu paskirtos baudos jis negalės sumokėti iš karto, todėl daro išvadą, kad tikslinga tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą ir išdėstyti teismo nutarimu jam skirtinos baudos mokėjimą dalimis per dvidešimt keturių mėnesių laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 286 ir 287 straipsniais, 313 straipsniu,

nutaria:

K. P. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti jam 300 € (trijų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. prašymą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo tenkinti ir šiuo nutarimu jam paskirtos 300 € (trijų šimtų eurų) dydžio baudos mokėjimą išdėstyti per dvejų metų (dvidešimt keturių mėnesių) laikotarpį, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui mokant kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip po 12,50 € (dvylika eurų 50 centų) iki visiško baudos sumokėjimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Valdas Bugelevičius