Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės R. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

M. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) sav., gyvenantis (duomenys neskelbtini) sav., teistas:

1) 2008 m. vasario 28 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 310 straipsnį - 10 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta;

2) 2009 m. balandžio 16 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2010 m. gegužės 31 d. Kauno r. apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo 2009 m. balandžio 16 d. Kauno r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2010 m. birželio 9 d. išbrauktas iš Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Z. 2020 m. balandžio 14 d., apie 22.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę - sugyventinę E. I., tai yra tyčia ne mažiau kaip penkis kartus dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairį petį ir ranką, tokiais savo veiksmais sukėlė E. I. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais M. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. Z. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena su sugyventine E. I.. 2020 m. balandžio 14 d. apie 22.00 val. sugyventinė E. I. namo grįžo stipriai neblaivi. Jis buvo blaivus. Jis barė sugyventinę, kad grįžo vėlai ir neblaivi. Supykęs liepė E. I. išeiti ir, priėjęs prie jos, dešinės rankos kumščiu penkis kartus sudavė jai į nugarą ar ranką kairėje pusėje. Pilnai prisipažįsta, kad sudavė smūgius ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Išvijęs sugyventinę iš namų, užrakinęs duris ir pats išėjo. E. I. sakė, kad iškvietė jam policiją. Dėl savo elgesio labai gailisi. Jis atsiprašė E. I., pastaroji jam atleido, jie susitaikė. Anksčiau sugyventinės atžvilgiu nėra smurtavęs (b. l. 88–89).

Be kaltinamojo M. Z. visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji E. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 14 d. apie 22 val. ji grįžo į namus, kur būstą nuomojasi su sugyventiniu M. Z.. Į namus grįžo neblaivi. M. Z. buvo supykęs, kad ji į namus grįžo išgėrusi ir vėlai, jau buvo tamsus paros metas. Dėl to kilo konfliktas, jie plūdo vienas kitą necenzūriniais žodžiais. M. Z., pakilęs nuo lovos, priėjo prie jos, stovinčios kambaryje, ir kumščiu arba delnu sudavė jai vieną po kito penkis kartus į kairį petį ir ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nuo sugyventinio suduotų smūgių kairę ranką skauda ir dabar. Sudavęs smūgius sugyventinis kambaryje mėtė jos daiktus, vydamas ją iš namų vėliau jėga išstūmė ją pro duris. Ji jau buvo iškvietusi policiją. Iš namų jis ją išvijo dėl to, kad ji iškvietė policiją. Išvaręs ją iš namų, sugyventinis užrakino duris, o pats išėjo. Ji į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyks, nes jokių sužalojimų nėra. Įvykio metu jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Visą kairę ranką nuo peties skauda ir dabar. M. Z. dėl šio įvykio jos atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų neturi (b. l. 29–30).

Iš 2020 m. balandžio 14 d. informacijos apie įvykį ROIK 0120000197966 matyti, kad užfiksuota, jog buvo gautas telefoninis fizinio asmens pranešimas apie tai, kad namuose pranešėjos vyras neblaivus triukšmauja, įžeidinėja, vaikų nėra, GMP nereikia, sergančių nėra. BPCID=91340631369 (b. l. 16).

Iš 2020 m. balandžio 15 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020 m. balandžio 14 d. 22.10 val. Kauno apskrities VPK gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini) rajonas, namuose neblaivus pranešėjos vyras triukšmauja, įžeidinėja. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo gautas Kauno apskrities VPK KPV vyr. patrulio V. Š. tarnybinis pranešimas apie tai, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) raj. pranešėja E. I., gimusi (duomenys neskelbtini), nurodė, kad būnant namuose su savo sugyventiniu M. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas, po ko M. Z. trenkė ranka ne mažiau kaip penkis kartus E. I. į kairį petį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po konflikto M. Z. pasišalino iš gyvenamosios vietos užrakindamas namų duris, todėl į vidų patekti nepavyko. E. I. nustatytas 1,97 promilių girtumas (neblaivumas). Pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 1).

Iš 2020 m. balandžio 14 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPV KPK vyr. patrulio V. Š. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad, atvykęs į įvykio vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) rajonas, pareigūnas nustatė, kad apie įvykį pranešė ir smurtą artimoje aplinkoje patyrė E. I., kuri paaiškino, kad 2020 m. balandžio 14 d., apie 22.00 val. kilus tarpusavio konfliktui, sugyventinis M. Z. ne mažiau penkis kartus smogė jai kumščiu į kairį petį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Smurtu įtariamo asmens M. Z. nebuvo galimybės pristatyti į policijos įstaigos patalpas, nes asmuo pasišalinęs iš įvykio vietos. E. I. 22 val. 40 min. alkotesteriu nustatytas 1,97 promilių girtumas (neblaivumas) (b. l. 20–23, 24).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog ši kvalifikacija teisinga.

Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir nukentėjusiosios parodymais bei tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis M. Z. 2020 m. balandžio 14 d., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rajone, konflikto su sugyventine E. I. metu, smurtavo prieš ją – tyčia ne mažiau kaip penkis kartus dešinės rankos kumščiu sudavė E. I. į kairį petį ir ranką, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Šias aplinkybes nurodė nukentėjusioji iš karto į įvykį atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji iš karto po įvykio kreipėsi telefonu į policijos įstaigą, prašėsi pagalbos. Tai, kad konflikto metu prieš sugyventinę minėtus veiksmus atliko ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, pripažino ir pat kaltinamasis M. Z., kuris nurodė, kad įvykio metu buvo blaivus, o sugyventinė buvo neblaivi, tačiau savo veiksmų – suduotų smūgių sugyventinei E. I. neneigia, nurodo, kad supyko ant sugyventinės, nes ji į namus grįžo vėlai ir būdama neblaivi, išvijo ją iš namų, o duris užrakinęs ir pats išėjo. Nors nukentėjusioji įvykio metu taip pat užfiksuota esanti neblaivi, bet pareigūnai užfiksavę smurtą jos atžvilgiu nustatė, kad nukentėjusioji tikrai negali patekti į namus, todėl net nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Esant šiems duomenims, teismui nekyla abejonių, jog buvo vartotas fizinis smurtas ir dėl jo nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Šių duomenų visuma patvirtina, jog M. Z. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo požymiai.

M. Z. nusikalstamą veiką kvalifikuoja tai, kad jis savo veiksmais fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nariui.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kadangi nukentėjusioji E. I. ir nusikaltimą padaręs asmuo – M. Z. gyveno bendrai neįregistravę santuokos (partnerystė), tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad praeityje teistas du kartus, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 59–60), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 50–58), SODROS duomenų bazėje neregistruotas, nedirbantis (b. l. 48), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 49), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus duomenimis, nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, nesilankė (b. l. 75), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų penkių metų laikotarpiu neužregistruotas (b. l. 74).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. Z. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, jos terminu ir skirtinais įpareigojimais sutinka (b. l. 93–95, 97).

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nes prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Bausmės atlikimo laikotarpiu kaltinamajam skirtini įpareigojimai: neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. I. (b. l. 76–77), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė ir su ja skirtas įpareigojimas, panaikintini.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus:

- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą);

- per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. Z. skirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimus:

- visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą);

- per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą – nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. I., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę bei įpareigojimą panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti M. Z., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.