Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gema Janušienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, L. K., K. G., J. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis R. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). Po R. G. mirties atsirado palikimas. Be kita ko, iš pateiktų dokumentų matyti, kad R. G. kartu su L. K. ir J. A. (duomenys neskelbtini) priėmė po jo tėvo A. G. mirties atsiradusį palikimą, įskaitant nuosavybės teises į statinius adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) butą adresu (duomenys neskelbtini) R. G. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą neįregistruota jo vardu (b. l. 15-23, 28-30, 31). Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos 2020-09-28 pažymos matyti, kad R. G. ir R. G. nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki jo mirties kartu gyveno name adresu (duomenys neskelbtini) Po sutuoktinio mirties R. G. toliau ten gyvena, prižiūri namą, rūpinasi buitimi, moka mokesčius (b. l. 24). Iš pateikto UAB „Kuršėnų vandenys“ rašto matyti, kad R. G., gyvenanti (duomenys neskelbtini) 2018-03-31 ir 2018-05-16 atliko įmokas už vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas (b. l. 26). UAB „Ignitis“ 2020-10-09 rašte nurodė, kad 2018-04-12 ir 2018-05-16 atlikti mokėjimai už objekte (duomenys neskelbtini) suvartotą elektros energiją, mokėjimai atlikti grynaisiais pinigais, todėl nurodyti konkretaus sumokėjusio asmens nėra galimybės (b. l. 25). Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarės Vykintos Jokantaitės-Birbilienės 2020-08-05 liudijime sakoma, kad notarų biure po R. G. mirties nėra užvesta paveldėjimo byla, taip pat duomenų apie jo palikimo priėmimo faktą nėra ir Testamentų registre (b. l. 27).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

Kaip matyti iš pareiškimo ir pridėtų dokumentų, palikėjas R. G. turėjo pirmos eilės įpėdinius – vaikus J. G., gim. (duomenys neskelbtini), J. G., gim. (duomenys neskelbtini), D. G., gim. (duomenys neskelbtini), R. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-12). Kartu su jais privalomąją dalį gali paveldėti R. G. sutuoktinė pareiškėja R. G..

Pažymėtina, kad nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi negali įgyti civilinių teisių ir sukurti civilinių pareigų (CK 2.5 str.), todėl vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 str.) ir veikia kaip vaiko įstatyminiai atstovai. Tėvų priežiūra visais atvejais turi būti orientuota į vaiko teisių įgyvendinimą ir įgyvendinta taip, kad nepažeistų įstatymuose nustatytų vaiko teisių, užtikrintų vaiko interesų apsaugą. Nagrinėjamu atveju byloje ir informacinėje teismų sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad pareiškėja R. G. įgyvendino savo nepilnamečių vaikų teises į paveldimą turtą, paduodama įpėdinių vardu pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo. Kita vertus, tokia aplinkybė neužkerta kelio spręsti fakto klausimą, ar pati pareiškėja priėmė palikimą, pradėdama jį valdyti.

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad pareiškėja R. G., mirus sutuoktiniui R. G., pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turtą, nes toliau naudojosi mirusiojo nekilnojamuoju turtu ir kitais daiktais, mokėjo mokesčius. Teise valdyti šį turtą pareiškėja naudojasi iki šiol atvirai, gyvena name, kurio dalis priklausė palikėjui, jį prižiūri. Taigi pareiškėja faktiškai rūpinasi velionio sutuoktinio turtu iki šiol. Tai reiškia, kad pareiškėja palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau pareiškėja laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą ir turtines teises negavo.

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusiojo sutuoktinio palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio R. G. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti trijų mėnesių laikotarpyje po sutuoktinio mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.