Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L., institucijos, surašiusios ATP protokolą, atstovui Viktorui Firsovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. L., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1975-11-30, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 187 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2013-07-20 apie 11.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, žodžiu įžeidinėjo policijos pareigūną, savo veiksmais padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d..

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. L. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji ne vietoje perėjo gatvę. Dėl to pareigūnas iš automobilio pašaukė ją ir perspėjo. Iš automobilio grubiai pašaukė „Ateik čia“, o ji, priėjusi pridėjo ranką prie širdies ir pasakė „ačiū už pastabą“. Ėjo toje vietoje per gatvę, nes buvo saugu eiti, nes ten nėra judri gatvė, eina visi žmonės. Ji labai skubėjo, tuo taku eina visi ir niekas jų nestabdo. Vėliau policijos pareigūnai ją persekiojo. Protokolas jai buvo surašytas tuo metu, kai ją sustabdę pareigūnai pakvietė pastiprinimą. Tada protokolas buvo surašytas už antrą pažeidimą, su kuriuo nesutinka. Pareigūnė sakė, kad ji iš Afrikos, ją įžeidinėjo, grasino jos vaiko akivaizdoje. Pareigūnų veiksmų neskundė. Konsultavosi su kitais pareigūnais ir jai sakė, kad ji turėjo teisę atsisakyti kalbėti su tais policininkais. Jai po įvykio sutriko koordinacija, gulėjo ligoninėje ir dabar gydosi. Mano, kad jos atsiprašymas policiją išprovokavo ir išvedė iš pusiausvyros, ir jų tolesnis elgesys – tai buvo jų savimeilės patenkinimas. Jai skaudu, kad pas ją neatvažiavo jos kviečiami pareigūnai.

Liudytojas P. O. parodė, kad tą dieną aptarnavo su porininke J. N. Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato teritoriją. Patruliuodami važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kaip pilietė V. L., išlipusi iš savo automobilio, pradėjo kirsti kelią neleistinoje vietoje, tai buvo (duomenys neskelbtini), kuri yra maždaug už 40 metrų nuo (duomenys neskelbtini). Toje vietoje sustoti ir stovėti automobiliui draudžiama, nes trukdo kitų automobilių, sukančių į tą gatvę, eismui. Perėja yra maždaug už 30 metrų. Situaciją V. L. sudarė avarinę, nes automobiliai, kurie važiavo nuo (duomenys neskelbtini), pradėjo staigiai stabdyti, kadangi ten nesimato iš už posūkio pereinančio ne vietoje gatvę žmogaus. Kai V. L. sustabdė, jai paaiškino, kad eiti toje vietoje draudžiama, pasiūlė grįžti ir gatvę pereiti saugiai. Ji nereagavo, perbėgo už tarnybinio automobilio ir vėl ėjo per gatvę. Dar pasakė, kad kur nori, ten eina. Perėjusi gatvę ji nuėjo prie aukšto monolitinio pastato. Jie apvažiavo teritoriją, V. L. tuo metu išėjo, atrodo, iš to pastato, sustojo, pamatė jų tarnybinį automobilį, pažiūrėjo į juos ir antrą kartą tyčia perėjo per gatvę neleistinoje gatvėje. Jie su porininke vėl priėjo prie jos ir paklausė, kodėl antrą kartą perėjo, nors buvo įspėta. Ji atsakė, kad čia yra išmintas takas ir kad visi čia vaikšto. Paaiškino jai, kad už KET pažeidimą gresia bauda, bet V. L. nesiklausė ir nuėjo į parduotuvę. Jie ėjo jai iš paskos ir mėgino paaiškinti, kad taip elgtis negalima. Tada ji pradėjo kabinėtis prie žmonių, iš jų prašė mobilaus ryšio telefonų, garsiai sakė, kad jie policininkai apsimetėliai, nors abu buvo uniformuoti, su ženkliukais. Jį išvadino traktoristu, sakė, kad už 1200 Lt atlyginimą turėjo stovėti ir reguliuoti eismą, o ne ją laikyti, nes kol su ja bendravo, toje neleistinoje vietoje, pagal V. L. žodžius, neva jau dvidešimt kitų žmonių praėjo. Jis pasiūlė V. L. savo mobilųjį telefoną, pasiūlė kviesti kitą ekipažą. Tada ji paskambino, pasakė jų ženklų numerius. Jis irgi paprašė kviesti Dainavos ekipažą. Kai ekipažas atvyko, įvykį apiformino, o jis su porininke nuvyko į penktąjį policijos komisariatą ir surašė tarnybinius pranešimus. Jis nesikeikė, tik pasakė dvi raides „bl“.

Liudytoja J. N. parodė, kad patruliavo automobiliu su P. O.. (duomenys neskelbtini) moteris - V. L. ėjo ne per perėją, sukėlė avarinę situaciją. Jie ją pašaukė, jai atsigręžus, pakvietė prieiti. Moteriai priėjus jai paaiškino, kad eitų per gatvę taip, kaip priklauso, tai yra per pėsčiųjų perėją. Jų žodžius V. L. ignoravo ir nuėjo toliau neleistinoje vietoje. Kai ji nuėjo, jie nuvažiavo į aikštelę prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės, kur pastatė automobilį ir iš automobilio pamatė, kad ta pati moteris vėl eina per kelią, vėl gatve, toje vietoje, kur neleidžiama. Pirmas neteisingas perėjimas buvo (duomenys neskelbtini), o antrą kartą ji draudžiamoje vietoje ėjo jau per (duomenys neskelbtini). Ji turėjo juos matyti, bet tyčia ėjo toje vietoje, nors pėsčiųjų perėja ten yra, maždaug už 10 metrų. Jie prie V. L. vėl priėjo, paprašė pateikti asmens dokumentą, prisistatyti. Ji atsisakė, tada pakartojo, kad už teisėto pareigūno reikalavimo nevykdymą numatyta atsakomybė, ji ir vėl ignoravo jų žodžius, ėjo savais keliais, o jie ėjo iš paskos ir kartojo prašymą prisistatyti ir pateikti asmens dokumentą. V. L. matė, kad visi praeiviai juos visus tris mato, todėl ji pradėjo sakyti, kad neitų jai iš paskos, kad jie už smulkų pažeidimą turi jai atleisti. Po to ji pradėjo rėkauti ant jų, todėl iškvietė Kelių policijos ekipažą, o patys surašė tarnybinius pranešimus. Ji juos įžeidinėjo, sakė, kad jie ne pareigūnai, kad ne tokių reikia Lietuvai. Situacija buvo dvejopa, nes nebūtų gal baudę V. L., bet jos asmens duomenis norėjo užfiksuoti, panaudoti tai kaip prevencinę priemonę, norėjo pasinaudoti tuo asmenybės nustatymu kaip psichologinio poveikio priemone. Jeigu asmuo supranta, kad negerai pasielgė, jei pažeidimas mažareikšmis, gali apsieiti tik žodiniu perspėjimu, bet privalo pažeidėjo duomenis užfiksuoti. Jeigu žmogus suprastų, kad pasielgė netinkamai, tai paleistų žmogų, bet šiuo atveju pamatė, kad nesupranta. Kad V. L. jiems padėkotų už pastabą, tai ji taip teigia, bet jie to neišgirdo. Tik matė, kad ji tokį patį pažeidimą pakartojo jų akivaizdoje piktybiškai. Porininkas necenzūrinio žodžio prieš V. L. nevartojo, jis norėjo pasakyti „blin“, bet ne jos atžvilgiu, o tiesiog dėl situacijos, tačiau jis ir to žodžio nepasakė, pasakė tik dvi raides „bl“.

Motyvuojamoji dalis

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama V. L. kalta neprisipažino, jos kaltė inkriminuojamo pažeidimo padarymu įrodyta surašytu ATP protokolu, tarnybiniais pranešimais, kurie patvirtinti teisminio nagrinėjimo metu liudytojų duotais parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, jog liudytojai yra šališki ir turi pagrindą apkalbėti V. L. ir iškreipti įvykio aplinkybes. Pati V. L. neneigia, kad atsisakė prisistatyti policijos pareigūnams, atsisakė pateikti savo asmens dokumentus, kadangi, jos manymu, jie netinkamai su ja bendravo. Byloje nustatyta, kad uniformuoti policijos pareigūnai užfiksavo atsakomybėn traukiamo asmens padarytą pažeidimą – gatvės perėjimą neleistinoje vietoje, todėl turėjo pagrindą pareikalauti jos asmens duomenų, taigi, jų reikalavimai buvo teisėti. Nustatyta, kad V. L. konflikto su pareigūnais metu pavadino P. O. traktoristu, išsakė kitus pareigūnų garbę ir orumą žeidžiančius teiginius, tokiu būdu žodžiu įžeisdama pareigūnus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. L. veika pagal LR ATPK 187 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai, kaltė jos padarymu įrodyta ir ji baustina.

V. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau už tokio pobūdžio pažeidimus nebaustas, jai skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 30 str., 30² str., 187 str. 2 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutarė:

Pripažinti V. L., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1975-11-30, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 300 Lt (trijų šimtų litų) baudą.

Išaiškinti, kad baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jai įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.