Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovui J. A., ieškovo atstovei advokatei L. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovei Z. A. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, nepaskyrė įgalioto asmens, gyvenančio Lietuvos Respublikoje.

Ieškovas ieškinį palaiko.

Ieškovės atstovė advokatė L. B. ieškinį palaiko.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, LR CPK nustatyta tvarka. 2013-08-14 teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nutarta bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant.

Ieškovas teismo posėdyje patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad nuvykti pas atsakovę neturi objektyvių galimybių – Rusija neišduoda atitinkamos vizos, pati atsakovė iškvietimo nesiunčia, į laiškus neatsako, telefonu nesusiskambina. Teigė, kad ketina parduoti bendrai įgytą garažą, bet be atsakovės sutikimo to padaryti negali. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė po santuokos Lietuvoje sudarymo, Lietuvos Respublikos pilietybės nepriėmė, nes norėjo gyventi Rusijoje, o ieškovas tapti Rusijos Federacijos piliečiu, taip pat nepageidavo. Mano, kad dėl santuokos nutraukimo gali būti kaltas ir pats ieškovas. Neprieštaravo, kad atsakovei būtų palikta pavardė „A.“. Prašė santuoką nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovas J. A. ir atsakovė Z. A. susituokė 1988-12-30 (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 446 (b. l. 8). Ieškovas savo gyvenamąją vietą 1999-11-10 deklaravo Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012-01-03 pažymos Nr. (4.6.11.)RA-21 ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-01-03 išrašo matyti, kad ieškovo vardu yra registruotas garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12). Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012-01-03 pažymos Nr. (4.6.11.)RA-23 matyti, kad atsakovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 13). Iš VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2012-02-04 pažymų Nr. (1.6.)-4G-128 matyti, kad ieškovo vardu yra registruotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (b. l. 14, 16). Valstybio socialionio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2011-11-24 pažyma patvirtina, kad ieškovas gauna kas mėnesį 688,69 Lt dydžio senatvės pensiją (b. l. 17-18). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011-12-16 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą J. A., garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 9). Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012-12-20 sprendimu 2011-12-16 sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo terminą nusprendė pratęsti (b. l. 68-69).

Dėl santuokos nutraukimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką privalo nurodyti, kas kaltas dėl santuokos iširimo. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą ar iširo santuoka dėl vieno, ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismas, aiškindamas sutuoktinio pareigų sąvoką, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, t. y. tokią bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti įrodinėtinas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinio kaltės klausimą.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus laikytina, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi sutuoktiniai bendro ūkio neveda ir santuokinio gyvenimo negyvena apie dvidešimt metų. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė ir atsakovas santuokos išsaugoti nesistengia ir nenori. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nemano, kad tikslinga imtis papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti ( LR CK 3.53 str. 2 d., 3.54 str. 1 d.).

Šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl kieno kaltės iširo santuoka. Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, tačiau pripažįsta, kad dėl santuokos iširimo gali būti kaltas ir jis pats. Ieškovo atstovė prašo santuoką nutraukti dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo abiejų šalių valios. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad byloje neįrodyta, kad dėl santuokos iširimo kalta vien tik atsakovė ar ieškovas, todėl konstatuoja, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes jiems trūko tolerancijos, supratimo, pagarbos ir pagalbos vienas kitam (CK 3.61 str. 2 d. ). Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: Z. A. – A., J. A. – A..

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.49 straipsnio 2 dalis nustato baigtinį santuokos nutraukimo atvejų sąrašą, – „santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės“ – todėl nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl objektyvių (politinių) priežasčių, nepriklausančių nuo abiejų sutuoktinių, teismas neturi teisinio pagrindo.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto nėra, todėl minėtas turtas dalintinas, visiškai tenkinant ieškovo prašymą dėl turto padalijimo, t.y. garažas, esantis (duomenys neskelbtini), 1000,00 Lt vertės, priteistinas ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteistina 500,00 Lt kompensacija. Ieškovo vardu 2005 metais registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas asmenine ieškovo nuosavybe, todėl nedalintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodė, jog nei atskirai, nei kartu su atsakove kreditorių neturi, todėl klausimas dėl kreditorinių įsipareigojimų paskirstymo nespręstinas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja, atsakovė, taip pat dėl šio reikalavimo nepasisakė, todėl tarpusavio išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus iš dalies ir pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abiems šalims vienai iš kitos turėtų būti priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad ieškovas patyrė 105,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokėdamas jam priklausančią 50 procentų žyminio mokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 210,00 Lt, minėtą žyminį mokestį šalys, santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, privalo sumokėti lygiomis dalimis, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 105,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusų su žyminio mokesčio mokėjimu, nepriteisiant. Kitų duomenų apie ieškovo ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta, atsakovė patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašo, todėl šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011-12-16 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą J. A., garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2012-12-20 sprendimu 2011-12-16 sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo terminą nusprendė pratęsti. Ieškinį tenkinus iš dalies ir pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, antrinės teisinės pagalbos išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš abiejų šalių, t.y. po 50 procentų bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui garantuojama ir apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl iš ieškovo antrinės teisinės pagalbos išlaidos į valstybės biudžetą nepriteistinos. Tuo tarpu iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-08-12 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrines teisinės pagalbos išlaidas sudaro 680,00 Lt advokato užmokestis bei 513,11 Lt kitų su antrine teisinės pagalbos teikimu susijusių išlaidų, viso: 1193,11 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 596,56 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Viso iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 701,56 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti, J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. A. (ikisantuokinė pavardė – Korobko), gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą ir įregistruotą 1988-12-30 (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 446, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei Z. A. palikti pavardę – A., ieškovui J. A. palikti pavardę – A..

J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotą transporto priemonę automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti J. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotą nekilnojamąjį daiktą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti J. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Atsakovei Z. A., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 500,00 Lt dydžio kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti iš atsakovės Z. A., gim. (duomenys neskelbtini), 701,56 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.