Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 4 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. 2016 m. gruodžio 18 d. 11 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiajam ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Po eismo įvykio suradus buvo neblaivus, 14.43 val. jam nustatytas 2,12 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 221, 222 punktų reikalavimus.

V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo blaivus, nejuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Grįžęs namo su draugu, nusipirkę degtinės butelį, gėrė. Po kurio laiko paskambinusi draugo mama pranešė apie eismo įvykį. Automobilis draugo mamos. Pripažįsta, kad padarė eismo įvykį, bet nejuto, jeigu būtų supratęs, kad padarė pažeidimą, būtų nenuvažiavęs, išgėręs net už vairo nesėstų. Prašė bausmę švelninti ir paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimų faktą ir V. A. kaltę įrodo šie surinkti ir teisme ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), tarnybinis pranešimas dėl techninio eismo įvykio, kad gavus pranešimą ir nuvykus į įvykio vietą, pranešėjas E. B. paaiškino, jog automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-12-17 apie 19 val. paliko stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje(duomenys neskelbtini). 2016-12-18 apie 11 val. būdamas namuose išgirdo smūgį, pažiūrėjęs pro langą pastebėjo, kad į jo stovintį automobilį atsitrenkė kita transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Pasišalinusios transporto priemonės vairuotojas iš automobilio nebuvo išlipęs (b. l. 2), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis nurodė, jog smūgio garsas buvo stiprus. Nustatyta pasišalinusio automobilio savininkė A. G.. Automobiliu naudojasi sūnus G. G., kuris nurodė, kad įvykio dieną automobilio nevairavo, vairavo V. A.. Taip pat nurodė, kad pastarasis su kaimynu išgėrė alkoholio, todėl atvairuoti automobilį neturi galimybės. Jiems atėjus į eismo įvykių registravimo skyrių buvo nustatytas girtumas. Nuvykus ir apžiūrėjus automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai sutapo su automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimais (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad automobiliui Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis (b. l. 7), E. B. paaiškinimas, kad įvykio dieną, būdamas namuose išgirdo stiprų smūgį ir pasižiūrėjęs pro langą pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesustojęs nuvažiavo (b. l. 8), V. A. paaiškinimas, kad įvykio dieną pasiskolino iš draugo G. G. automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo asmeniniais reikalais. Jį apkaltino, kad atsitrenkė į kitą automobilį, mano, kad nori jam kažkas pakenkti. Todėl grįžęs, užėjo pas kaimyną ir išgėrė alkoholio, jam buvo stresas. Jis nejuto, kad būtų kliudęs kitą automobilį (b. l. 9), nuotraukos, iš kurių matyti apgadinti automobiliai (b. l. 10, 11, 17), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame nurodoma, kad apžiūrėjus automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasti braukimai ant užpakalinio bamperio kairėje pusėje, kurių aukštis nuo žemės, pobūdis atitinka automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus (b. l. 12), alkotesterio parodymai, kad 2016-12-18 14.43 val. V. A. nustatytas 2,12 promilių neblaivumas (b. l. 14), patikros sertifikatas (b. l. 20), VĮ „Regitra“ informacija, kad automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė A. G. (b. l. 21), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurių matyti, kad V. A. yra ne kartą baustas už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 22-31), CD su vaizdo įrašu, kad automobilį vairavo V. A., kuris ilgai atbuline eiga važiavo iš kiemo. Duomenų, paneigiančių išdėstytas aplinkybes, byloje nėra.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. A. padarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

Iš byloje pirmiau aptartų įrodymų darytina išvada, jog automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas kontakto su automobiliu Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. A., metu. V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nejuto kliudęs kitą automobilį. Grįžęs namo su kaimynu vartojo alkoholinius gėrimus ir po kiek laiko iš draugo mamos sužinojo apie įvykį. Paaiškinime, rašytame policijoje, nurodė, kad jį apkaltino, kažkas norėjo jam pakenkti, todėl iš streso grįžęs namo su kaimynu gėrė alkoholinius gėrimus. Neginčijamai nustatyta, jog eismo įvykio metu automobilį Peugeot 307 vairavo V. A., kuris namo kieme manevruodamas atsitrenkė į kitą automobilį. Šią aplinkybę patvirtino nukentėjusysis, kuris būdamas namuose išgirdo stiprų smūgį, pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad į jo automobilį Toyota Avensis atsitrenkė automobilis Peugeot 307 ir nesustojęs nuvažiavo. Kad būtent automobilį Peugeot 307 vairavo V. A. patvirtina ir peržiūrėtas CD su vaizdo įrašu. Nustačius vairuotoją ir jam 14.43 val. atvykus į policiją, pastarajam buvo nustatytas 2,12 promilių neblaivumas. Apžiūrėjus automobilio Peugeot 307 apgadinimus, buvo nustatyta, kad jie apgadinti kontakto su nukentėjusiojo automobiliu, metu. Kad šie automobiliai buvo susidūrę, patvirtina fotolentelės ir transporto priemonės techninės apžiūros aktas. Automobilių apgadinimų pobūdis leidžia teigti, kad tai buvo smūginis kontaktas. Šios aplinkybės įgalina konstatuoti, kad automobilio Peugeot 307 vairuotojas neabejotinai privalėjo jausti, kad atsitrenkė į kliūtį.

Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas V. A. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai), 127 punktus (pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...>), dėl to sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą.

Be to, V. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punktą (jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai) ir 221 punktą (su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti), t. y. pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir nepranešdamas apie įvykį policijai, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. V. A. neblaivumas buvo nustatytas ne eismo įvykio metu, o po eismo įvykio praėjus keletui valandų, todėl vadovautis girtumo laipsniu nustatytu sulaikymo metu nėra tikslinga. Pažeidėjo tvirtinimai, kad jis nejuto kontakto su kitu automobiliu, jį apkalbėjo, dėl to gėrė alkoholinius gėrimus, vertintini kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės.

V. A. padaryti pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį (kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą), ATPK 130 straipsnio 1 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles) ir ATPK 126 straipsnio 4 dalį (alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo).

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoje galiojusio ATPK (1984 m. gruodžio 13 d. Nr. X-4449 redakcija) įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275) 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų); už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK ir kt. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad veikos perkvalifikuojamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.

V. A. padarė administracinius teisės pažeidimus iki 2017 m. sausio 1 d., jo padarytos veikos buvo kvalifikuotos pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 126 straipsnio 4 dalį. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Atsižvelgiant į tai, kad tapataus (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo atitikmens naujajame ANK nėra (ANK 423 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę tam, kas neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones padaro Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), tuo tarpu nagrinėjamu atveju teisę vairuoti transporto priemones turėjo. 2016-12-23 nutarimu atimta teisė vairuoti 3 metams už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalį), tačiau ANK 417 straipsnio 8 dalis numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, įvertinus tiek (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies, tiek ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijose įtvirtintų administracinių nuobaudų dydžius ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių; ANK 417 straipsnio 8 dalis – įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų), V. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuojamas iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalį.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje viena iš administracinių nuobaudų yra administracinis areštas. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK šios nuobaudos rūšies nelieka, laikytina, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje (Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) nustatyta sankcija yra švelnesnė, todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytą pasikeitusį teisinį reguliavimą V. A. padarytas administracinis teisės pažeidimas perkvalifikuojamas iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į administracinį nusižengimą, numatytą atitinkamai ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nes šiuo atveju nenurodyta padaryta žala.

Atsižvelgus į tai, kad už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą yra numatyta mažesnė bauda nei ANK už tokią pačią veiką, todėl ANK V. A. veiksmus kvalifikuojantis 423 straipsnio 3 dalis (alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo) šiuo atveju numato griežtesnę atsakomybę, nei ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. V. A. veiksmai neperkvalifikuotini ir jam taikytina ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė.

V. A. baustas administracine tvarka, baustas ne kartą už vairavimą esant neblaiviam. Jo atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. A. skirtinos baudos, numatytos ATPK 126 straipsnio 4 dalies, ANK 417 straipsnio 8 dalies, 426 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirtos nuobaudos subendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį (ANK 675 str. 3 d.). K. V. A. nedirbantis, prašė paskyrus baudą dėl jo pakankamai sudėtingos materialinės padėties, jos mokėjimą išdėstyti dalimis, todėl jo prašymas tenkintinas ir baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis 6 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, teismas

nutaria:

V. A. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti nuobaudas:

- pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – 20 Eur (dvidešimties eurų) baudą;

- pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

I. V. A. paskirtos 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudos mokėjimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, sumokant po 100 Eur (šimtą eurų) baudos dalį.

Paskirtoji bauda (jos dalys) turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16064257500.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.