Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rima Šimbelytė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl daiktinių teisių įregistravimo pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ patikslintą ieškinį atsakovei O. S., trečiajam asmeniui Valstybės įmonei „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2000 m. vasario 23 d. sudarė Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti šilumos energiją butams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o atsakovė tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdo, sistemingai nemoka butams priskaičiuotų mokesčių, dėl ko susidarė 5 664,47 Eur įsiskolinimas. Minėti butai priklauso atsakovei pagal 1998 m. birželio 30 d. tarp atsakovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio būstas“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau viešajame nekilnojamojo turto registre buto savininkės daiktinės teisės minėtos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu neįregistruotos. VĮ „Registro centro“ pateikta informacija patvirtina, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaip atskiras nekilnojamasis daiktas nesuformuoti. Esant nurodytai situacijai, atsakovei neįregistruojant daiktinių teisių viešajame nekilnojamojo turto registre, antstolis negali nukreipti atsakovės skolų, kurios viršija CPK numatytą 2030,00 Eur sumą, išieškojimo į atsakovei priklausantį turtą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.75 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ar perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris yra žemės sklypai, statiniai, butai daugiabučiuose namuose, patalpos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsniu, nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, vienas iš nekilnojamojo daikto formavimo būdų yra naujo daikto suformavimas. Vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalimi, nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Kai yra formuojami nekilnojamieji daiktai, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaip atskiras daiktas nesuformuoti, atsakovė nuo 1998 m. nesiėmė jokių veiksmų, kad jai nuosavybės teise priklausančių butų teisinė registracija būtų sutvarkyta, teismas pripažįsta ieškovės teisę tvarkyti atsakovės reikalus be jos pavedimo (CK 6.229-6.236 straipsniai). Nepatenkinus ieškovės prašymo leisti kreiptis į nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatančius asmenis dėl minėtų butų kadastrinių matavimų atlikimo be atskiro atsakovės sutikimo, tai prieštarautų ne tik ieškovės teisėtiems interesams, tačiau ir visiems likusiems kreditoriams (jeigu jų yra ar būtų), kadangi esanti situacija užkerta kelią atsakovės kreditoriams nukreipti išieškojimą į atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas leisti ieškovei be atskiro atsakovės sutikimo kreiptis į nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatančius asmenis dėl minėtų butų kadastrinių matavimų atlikimo, įpareigojant atsakovę kadastrinius matavimus atliekantiems asmenims netrukdyti atlikti kadastrinių matavimų ir leisti jiems patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei atlyginti ieškovei kadastrinių matavimų atlikimo išlaidas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nustatyta, jog nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai prieinamą informaciją apie šių teisių turėtojus, jų pasikeitimus ir suvaržymus. Kreiptis į VĮ „Registrų centrą“ dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo ar išregistravimo turi teisę ir pareigą turtą ar jo dalį įgijęs asmuo (CK 4.256 straipsnio 2 dalis, Vyriausybės nutarimas Nr. 1129 Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo 11 punktas, 19 punktas). Nuo 1998 m. butų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kuria atsakovė įsigijo kambarius Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), praėjo daug metų. Šis laiko tarpas buvo pakankamai ilgas, todėl atsakovė turėjo realią galimybę sutvarkyti visus teisinius formalumus ir įregistruoti nuosavybės teisę į jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad daiktinės teisės į atsakovei priklausantį turtą iki šiol neįregistruotos, ieškovė turi neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą, atlikus butų kadastrinius matavimus, teismas pripažįsta ieškovei teisę kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl atsakovės nuosavybės teisių įregistravimo į minėtus butus be atsakovės sutikimo, įpareigojant atsakovę atlyginti ieškovei nuosavybės teisės registravimo išlaidas.

Apie viską, ką yra atlikęs, asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip įmanoma greičiau pranešti, kai tai tampa galima, ir pateikti raštu išsamią gautų pajamų, išlaidų bei nuostolių ataskaitą (CK 6.229 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytam, ieškovė įpareigojama surasti atsakovę ir jai pranešti apie tai, kad yra tvarkomi jos reikalai, susiję su nekilnojamojo daikto teisine registracija.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys visiškai tenkinamas, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 31,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovei AB „Panevėžio energija“, juridinio asmens kodas 147248313, teisę kreiptis į nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatančius asmenims dėl butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo be atskiro atsakovės O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo, įpareigojant atsakovę atlyginti ieškovei kadastrinių matavimų atlikimo išlaidas.

Įpareigoti atsakovę O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leisti kadastrinius matavimus atliekantiems asmenims atlikti butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, ir netrukdyti šių asmenų atstovams patekti į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Pripažinti AB „Panevėžio energija“, juridinio asmens kodas 147248313, teisę įregistruoti atsakovės O. S. nuosavybės teisę į butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), viešajame registre VĮ „Registrų centras“, paduodant prašymą be atskiro atsakovės sutikimo, įpareigojant atsakovę atlyginti ieškovei nuosavybės teisės registravimo išlaidas.

Priteisti iš O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Panevėžio energija“, juridinio asmens kodas 147248313, naudai 31,00 Eur (trisdešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti ieškovę AB „Panevėžio energija“, juridinio asmens kodas 147248313 pranešti atsakovei apie tai, kad yra tvarkomi jos reikalai, susiję su nekilnojamojo daikto teisine registracija.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.