Kauno apygardos teismo nutartis

2023-09-19 · Civilinė byla Nr. e2S-1022-775/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-19
Bylos Nr.
e2S-1022-775/2023
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00802-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Pareiškėjas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Ieškovas
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
L. B.
Trečiasis asmuo
B. B.
Advokatai
Ramunė Kuzmienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1022-775/2023Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00802-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4; 3.1.7.12; 3.2.6.12.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
Kaunoapygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei L. B. dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo motinos, nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, trečiasis asmuo byloje B. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – pareiškėja, tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydama priimti civilinėje byloje Nr. e2-68-292/2023 papildomą sprendimą dėl valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybei.

2. Prašyme nurodė, kad pareiškėja 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. ATS-C-2022-05930 (toliau – sprendimas) suteikė antrinę teisinę pagalbą L. B. (toliau – atsakovė) civilinėje byloje Nr. e2-68-292/2023. Antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Ramunė Kuzmienė. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-68-292/2023 ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ieškovas) ieškinys atmestas, tačiau teismas sprendime nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pagal byloje pateiktą patikslintą 2023 m. gegužės 31 d. pažymą Nr. APD-2023-06952 (toliau – pažyma) valstybės patirtos išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro – 313,33 Eur, dėl kurių, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 3 dalimi, pareiškėja prašė priimti papildomą sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. birželio 2 d. papildomu sprendimu nusprendė atmesti pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

4. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad tarnybos sprendimu atsakovei suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. e2-68-292/2023, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

5. Pagal tarnybos pateiktą pažymą, valstybės patirtos išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 313,33 Eur. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas, tačiau sprendime nepasisakyta dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

6. CPK 96 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Nustatęs, kad ieškovas ieškinį reiškė įgyvendindamas valstybės jam pavestas vaiko teisių apsaugos, interesų gynybos funkcijas, todėl jis yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, teismas nusprendė atsakovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovo nepriteisti (CPK 96 straipsnio 3, 4 dalys).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. papildomą sprendimą ir klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnio nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. CPK 96 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo buvo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo reglamentuoja CPK 83 straipsnis, pagal kurio 1 dalies 5 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą. Tačiau atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies pagrindu nereiškia atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

7.2. Apeliantė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad nors CPK 83 straipsnio pavadinime nurodoma apie atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tačiau šio straipsnio 1–3 dalyse reglamentuojamas atleidimas tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Šalies argumentai

7.3. Apeliantė nurodė, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tik pirminėje CPK 83 straipsnio 4 dalyje, kuri neteko galios priėmus 2005 m. sausio 20 d. įstatymą Nr. X-80, buvo nustatyta, kad fiziniai asmenys, kurie Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinti socialiai remtinais, nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleidžiami, išskyrus išlaidas, nurodytas CPK 88 straipsnio 1 dalies 5–7 punktuose. Taigi tik pirminė CPK 83 straipsnio 4 dalies nuostata expressis verbis reglamentavo atleidimą ir nuo kitokių bylinėjimosi išlaidų (o ne tik nuo žyminio mokesčio) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 10 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2014).

7.4. Apeliantės vertinimu, ieškovas nagrinėjamoje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleistas tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tame tarpe ir nuo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Nuo visų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje yra atleista tik viena iš ginčo šalių – atsakovė, Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl papildomo sprendimo (ne)teisėtumo

11. Alytaus aplinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-68-292/2023 duomenimis nustatyta, kad atsakovei L. B. civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo motinos, nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. (8.2Mr) ATS-C-2022-05930 buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Atsakovė buvo atleista tiek nuo žyminio mokesčio, tiek nuo kitų su bylos nagrinėjimu susijusių ir proceso išlaidų mokėjimo.

12. Tarnyba 2022 m. lapkričio 7 d., 2023 m. sausio 9 d., 2023 m. vasario 13 d., 2023 m. kovo 13 d. ir 2023 m. balandžio 20 d., t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teikė teismui pažymas dėl atsakovei suteiktos 360 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

13. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinys atmestas. Sprendime teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad abi šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (atsakovei yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba), todėl teismas nusprendė nepriteisti valstybės turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Taip pat teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, atmetęs ieškinį ir vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, nusprendė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

14. Pažymėtina, kad CPK 96 straipsnio nuostatos reguliuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

15. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš biudžeto lėšų reglamentuojamas CPK 96¹ straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kai yra visiškai ar iš dalies atmestas kitų asmenų ieškinys viešajam interesui ginti arba valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavusių asmenų ieškinys, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal šio Kodekso 93 straipsnio nuostatas, išskyrus atvejus, kuriais įstatymuose numatytas visiškas ar dalinis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš valstybės biudžeto lėšų.

16. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka.

17. Apeliantė po minėto sprendimo priėmimo pareiškimu kreipėsi į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, pateikė patikslintą 2023 m. gegužės 31 d. pažymą dėl valstybės patirtų 313,33 Eur išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir prašė papildomu sprendimu šias išlaidas priteisti. Pirmosios instancijos teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo pateiktą prašymą atmetė.

18. Pažymėtina, kad tiek pagal CPK 99 straipsnio, tiek pagal CPK 277 straipsnio nuostatas papildomas sprendimas priimtinas tada, kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės.

19. Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-68-292/2023 sprendimu atmetęs ieškovo ieškinį, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, sprendimu jau buvo išsprendęs byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Tai teismas nurodė sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse, kuriose bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo nusprendė nepriteisti.

20. Pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog tarnyba viso proceso metu teikė teismui pažymas dėl atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos bei jas tikslino (t. y. 2022 m. lapkričio 7 d., 2023 m. sausio 9 d., 2023 m. vasario 13 d., 2023 m. kovo 13 d.). Pagal byloje pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismui iki sprendimo priėmimo bylinėjimosi išlaidų suma sudarė 360 Eur, o iš pareiškėjos pateiktos 2023 m. gegužės 31 d. pažymos, kuri pateikta kartu su prašymu priimti papildomą sprendimą, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma iš viso sudarė 313,33 Eur.

21. Darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai teismui buvo pateikti dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir teismas dėl (ne)priteistinų bylinėjimosi išlaidų pasisakė 2023 m. gegužės 11 d. sprendime.

22. Papildomas sprendimas negali būti priimtas dėl tokių trūkumų, kurių ištaisymas reikštų jau priimto teismo sprendimo turinio keitimą, nes pagal visuotinai žinomą taisyklę, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Esmines teismo sprendime padarytas klaidas, jo neteisėtumą ir nepagrįstumą galima pašalinti tik apeliacine ar kasacine tvarka arba atnaujinus procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2010). Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo priimti ne papildomą sprendimą, o nutartį ir netenkinti prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, nes bylinėjimosi išlaidų klausimas jau buvo išspręstas 2023 m. gegužės 11 d. sprendime.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias papildomo sprendimo priėmimą, todėl apeliacinės instancijos teismas papildomą sprendimą panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmeta.

24. Nustačius, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti papildomo sprendimo institutą, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. papildomą sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita Šliumpienė