Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei ir Ritai Bružinskienei, dalyvaujant skundą pateikusiam administracine tvarka nubaustam asmeniui M. V., teismo posėdyje išnagrinėjusi M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-02-10 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas 2016-01-16 surašytas už tai, kad jis 2016-01-16, 21.30 val., Pamario g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę BMW 5er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ („piešiant jaunaties mėnulį, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais M. V. tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 82, 101 punktų reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-02-10 nutarimu M. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, paskirta 289 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) dvylikai mėnesių.

Teismo posėdžio metu M. V. pripažino, kad 2016-01-16, 21.30 val., Pamario g., Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę BMW 5er Reihe, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apie 20 km/h greičiu padarė staigų posūkį, tačiau neigia tyčia pavojingai ir chuliganiškai vairavęs automobilį. Jo automobilyje suveikė tam tikri davikliai, jis patikrino ar jie suveikė, tada ruošėsi išvažiuoti, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Automobilių stovėjimo aikštelės kraštuose stovėjo kiti automobiliai, ar juose buvo žmonių, nežino. Jo automobilyje sėdėjo keleivis. Nurodė, kad, gal ir vairavo automobilį neįprastai, tačiau nesiekė demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, realaus keliamo pavojaus nebuvo. Policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, jog jis vairuodamas automobilį naudojo automobilio rankinį stabdį, tačiau jo automobilyje to daryti negalima, nes jis yra elektroninis. M. V. nurodė, jog nutarimu jam skirtą baudą sumokėjo, šiuo metu nedirba, yra darbingas, išlaiko vaiką, jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, prašo paskirti švelnesnę nuobaudą bei neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Liudytojas M. S. patvirtino tarnybiniame pranešime (b. l. 28) nurodytas aplinkybes ir nurodė, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėju, įvykio metu buvo tamsus paros metas, jų policijos ekipažas stovėjo Pamario g., neįgaliesiems skirtoje automobilių stovėjimo aikštelėje, į kurią įvažiavo M. V. vairuojamas automobilis BMW 5er Reihe, valst. nr. (duomenys neskelbtini) šalia jo sėdėjo draugė. Minėtas automobilis stovėjimo aikštelėje važiavo pavojingai ir chuliganiškai, t. y. spausdamas akseleratoriaus pėdalą – didinant variklio apsukas važiavo „piešiant saules“. Jis matė, kaip blokuojasi šio automobilio ratai, todėl mano, kad M. V. vairuodamas automobilį naudojo automobilio rankinį stabdį. Aikštelėje taipogi stovėjo ir kiti automobiliai, kuriuose sėdėję asmenys pamatę juos, t. y. policijos pareigūnus, pradėjo M. V. vairuojančiam automobilį BMW 5er Reihe, valst. nr. (duomenys neskelbtini) mirkčioti automobilių lempomis, tam, kad įspėtų M. V., jog atvažiavo policijos pareigūnai. Be to, M. V. vairuodamas automobilį vos neįvažiavo į jų tarnybinį automobilį. M. V. buvo paaiškinta, kodėl jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Liudytojas paaiškino, kad žiemos metu, Pamario g. esančioje automobilių aikštelėje, dažnai automobiliai suvažiuoja tam, kad joje „paslidinėti“, todėl policijos pareigūnai kartais ten atvažiuoja.

Liudytojas Ž. J. nurodė, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyr. patruliu, tačiau klausinėjant jo apie įvykio aplinkybes jų nurodyti negalėjo, nes neprisimena. Nurodė, jog kuomet dirba keli policijos pareigūnai, rašomas tik vienas tarnybinis pranešimas, su kuriuo susipažįstama, ir jei nėra pastabų, vadinasi tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Įvykio dieną dirbo su tarnybiniu autobusiuku, kuriame nėra vaizdo kameros.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Iš M. V. skundo ir teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog jis savo kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo nepripažįsta, kategoriškai neigia tyčia pavojingai ar chuliganiškai vairavęs, nurodo, kad jam atliekant manevrus, šalia nebuvo kitų automobilių ar žmonių, išskyrus automobilius, kurie stovėjo aikštelės kraštuose, todėl jo vairavimas ir stabdymas tikslu patikrinti padangas buvo mažareikšmis ir nepavojingas pažeidimas, realaus keliamo pavojaus nebuvo.

ATPK 124² straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Teismo posėdžio metu M. S. apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino, kad tarnybiniame pranešime, kuris buvo paskelbtas, užfiksuoti duomenys teisingi. Policijos pareigūnas Ž. J. apklausiamas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo, nes jų neprisiminė, tačiau patvirtino, kad kuomet dirba keli policijos pareigūnai, surašomas tik vienas tarnybinis pranešimas, su kuriuo susipažįstama, ir jei nėra pastabų, vadinasi tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Pareigūnai M. V. pažeidimo padarymo faktą matė tiesiogiai. Jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų pareigūnų šališkumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nenustatyta, juolab kad pareigūnai su M. V. nebuvo pažįstami. Byloje nėra duomenų, tokių nepateikė ir pažeidėjas, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti pareigūnus buvus šališkus ar suinteresuotus melagingai jį apkaltinti nebūto teisės pažeidimo padarymu. Policijos pareigūnas M. S. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016-01-16, apie 21.30 val., stovint tarnybiniu automobiliu stovėjimo aikštelėje, Pamario g., Klaipėdoje, kartu su vyr. patruliu Ž. J., pastebėjo automobilį BMW 5er Reihe, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kurį M. V. vairavo darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, t. y. tai yra vairavo transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pėdalą – didinant variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ („piešiant jaunaties mėnulį, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, inter alia, nustatyta, jog policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Taigi atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, tiesiogiai pastebėję M. V. daromą teisės pažeidimą, nedelsdami ėmėsi jiems įstatymu įtvirtintos pareigos užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui. Vien ta aplinkybė, kad jie yra policijos pareigūnai, turintys ypatingą statusą, nesuteikia pagrindo netikėti jų parodymais, juolab kad nutarimą nubausti M. V. administracine tvarka priėmė ne šie pareigūnai, o kitas pareigūnas. Be to, pažymėtina, kad M. V. nutarimo priėmimo metu dėl padaryto teisės pažeidimo gailėjosi.

Nors M. V. nurodo, kad nesiekė chuliganiškai pasipuikuoti prieš kitus asmenis, teisindamas savo elgesį padangų bandymu, tačiau pats M. V. nurodė, kad manevravimui jis pasirinko ne nuošalią aikštelę, kurioje galėtų saugiai patikrinti automobilio padangas, o stovėjimo aikštelę, kurios kraštuose stovėjo kiti automobiliai. M. V. kur kas efektyviau ir saugiau galėjo patikrinti padangų savybes, greitėdamas ir stabdydamas automobilį tiesioje važiavimo trajektorijoje ant sausos, šlapios ar apledėjusios kelio dangos, nesukinėdamas vairo į šonus, saugioje teritorijoje, kurioje nėra pašalinių asmenų, automobilių ir automobilyje nesant keleivių, tačiau jis sąmoningai, prisidengdamas padangų testavimu, pasirinko ne įmanomai saugiausią vietą, tačiau aikštelę, kurioje buvo kitų automobilių, kuriuose buvo asmenų, taip pat vežė keleivį, akivaizdžiai siekdamas, kad jo manevravimas ir taip demonstruojamas išskirtinumas būtų pastebėtas ir įvertintas kitų asmenų.

Kaip nepagrįstas atmetamas M. V. teismo posėdžio metu nurodytas argumentas, kad savo veiksmais jis jokio pavojaus eismo saugumui nekėlė, nes automobiliai stovėjo aikštelės kraštuose, kitų asmenų nematė. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas nurodė, jog aikštelėje buvo ir kitų transporto priemonių, kuriose sėdėjo asmenys, bei M. V. manevruodamas automobilį vos neįvažiavo į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Be to, nustatyta ir tai, kad M. V. automobilyje buvo ne vienas, su juo kartu buvo ir keleivis. Šias aplinkybes nurodė tiek pats pažeidėjas teismo posėdžio metu, tiek parodymus davęs policijos pareigūnas M. S., todėl neabejotina, jog M. V. veika kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Todėl atsižvelgus į šias byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad taip vairuodamas M. V. kėlė ne tik įsivaizduojamą, bet ir realią grėsmę sau ir kitiems žmonėms, jų turto ir eismo saugumui.

Aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje nėra įvykio filmuotos medžiagos, įvykio vietos fotografijos, šiuo atveju niekaip nepaneigia kitų byloje surinktų bei pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu padarytos išvados dėl M. V. kaltės padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad administracinis teisės pažeidimas – chuliganiškas vairavimas, įrodytas ir M. V. veikoje yra ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis), sutinka, kad M. V. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad policijos pareigūnai netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą.

Skundu M. V. prašo jo atžvilgiu pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir jam paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje be specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, asmeniui gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pažymėtina, kad ATPK 30¹ str. nuostatos paprastai taikytinos esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties, kurių buvimas ATPK 30¹ str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams.

Teismo posėdžio metu M. V. nurodė, jog šiuo metu niekur nedirba, todėl byloje esančioje (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. Š. pasirašytoje charakteristikoje (b. l. 9) nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos, kaip pagrindas sušvelninti administracinę nuobaudą, nes asmuo ten nebedirba. Be to, M. V. teigė, jog jam yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę vairuoti transporto priemones, todėl teismas mano, jog nėra pagrindo pažeidėjo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir tenkinti skundo reikalavimo.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad M. V. paskirta administracinė nuobauda - 289,00 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, pažymėtina, yra minimali ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pastebėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant dėl nuobaudos paskyrimo taip pat vertinamos ir kitos pažeidėją charakterizuojančios aplinkybės – ankstesnis pažeidėjo drausmingumas vairuojant automobilį, padaryti pažeidimai bei jų pobūdis. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 12-27) matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje yra ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vertinant taikytų administracinių nuobaudų poveikį pažeidėjo elgesiui, pripažintina, kad tai neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, M. V. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda nelaikytina per griežta ir neproporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, pavojingumui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, patikrinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad M. V. padarytas pažeidimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai, M. V. skirta minimali ATPK 124² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka M. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-02-10 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

M. V. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-02-10 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.