Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2917-573/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-11
Bylos Nr.
1-2917-573/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32690-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danius Ročys
Kaltinamasis
P. K.
Nukentėjusysis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2917-573/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32690-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.3; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.3; 2.3.6.4.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,kaltinamajam P. K.,nukentėjusiajam A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2011 m. sausio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 13 MGL (1 690 litų) dydžio bauda;

2. 2019 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų arešto. Bausmė atlikta;

3. 2020 m. kovo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis ir įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis ir įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į bausmės laiką įskaitytas P. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 12 d. 17.00 val. iki 2020 m. vasario 13 d. 13.30 val. (1 diena), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² P. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K. 2020 m. rugpjūčio 15 d., apie 19.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, stumdė nukentėjusįjį A. K., sudavė kumščiu į kairį petį ir sukėlė fizinį skausmą, nukentėjusiajam A. K. šį sudrausminus, grasino nužudyti, o skambinant į bendrąjį pagalbos centrą, pagriebė jo telefoną, išmetė per langą, griebė A. K. už rūbų krūtinės srityje, parvertė ant grindų, nukentėjusiajam klūpint iš nugaros suėmė žastu jo kaklą ir smaugė kol A. K. pradėjo trūkti oro, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą ir grasino nužudyti, nes buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis P. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad visų 2020 m. rugpjūčio 15 d. konflikto įvykio aplinkybių su broliu A. neprisimena dėl girtumo. Jis su broliu A. gyvena viename bute, kartu gyvena dar močiutė, kartais gyvena ir mama. Gyvena savo kambariuose, nes butas 4 kambarių. Įvykio dieną po pietų grįžo iš parduotuvės namo, jau būdamas vartojęs alaus, dar parsinešė tris, keturis butelius alaus, gėrė namuose, kambaryje. Koridoriuje susiginčijo su broliu dėl alaus gėrimo namuose, nes broliui tai nepatinka, kad brolį grasino nužudyti, nepamena. Su juo lengvai apsistumdė. Labai greitai viskas vyko, atvažiavo policija ir jį išvežė į komisariatą. Dėl ko kilo konfliktas, nežino, su broliu mušasi ne dažnai. Kaip išmetė telefoną pro langą, nepamena, kaip parvertė brolį ant grindų ir smaugė, neatsimena, nes buvo girtas.

Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. buvo savo kambaryje, močiutė savo. Brolis P. K. grįžo namo išgėręs. Kai būna neblaivus, pradeda įkyriai kabinėtis. Jis paprašė nueiti į kambarį, tuomet P. supyko ant jo ir pradėjo ant jo rėkti, koridoriuje sudavė į petį. Jiedu susistumdė koridoriuje ir nukrito. Paprašė močiutės, kad iškviestų policiją, nes brolis, kai jie nukrito, pasakė, kad jį užmuš. Močiutė jam padavė telefoną, kad paskambinti 112. Pradėjus skambinti, P. pagriebė telefoną ir išmetė pro langą. Konfliktas tuo nesibaigė, P., jiems parvirtus ant grindų, kai pasakė, kad atvažiuos policija, sugriebė jam už kaklo ir pradėjo smaugti. Grasinimą suprato kaip realų, nes nežinojo ko tikėtis iš neblaivau brolio, nes jis dažnai būna išgėręs ir šneka visokius dalykus, smurtauja. Kai brolis būna blaivus, elgiasi normaliai.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti garso ir vaizdo įrašai daryti policijos pareigūnų 2020 m. rugpjūčio 15 d. atvykusių į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), „Body kamera“ Nr. 28EDE0EA07BA, laikotarpiu nuo 19.24 val. iki 19.50 val. įrašyta į CD laikmeną. Iš apžiūros protokole už fiksuotų duomenų matyti, kad P. K., atvykus policijos pareigūnams, nusiteikęs agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino susidorojimu. Nukentėjusysis nurodė įvykio aplinkybes (b. l. 50-55).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta Bendrojo pagalbos centro 2020 m. rugpjūčio 15 d. 19.24 val. informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešėjo pranešimo iš telefono Nr. 37060963109, skambučio skaitmeninės garso įrašo kopija 2020_08_15_19-24-25_37060963109.mp3“, įrašyta į CD laikmeną (b. l. 42-45).

Iš pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo matyti P. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2020 m. rugpjūčio 15 d. 20:12:38 val. nustatytas 1,92 promilių girtumas (b. l. 73).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Nagrinėjamu atveju abejonių dėl padarytos nusikalstamos veikos nekyla, kadangi kaltinamasis savo kaltę iš dalies pripažino, nepripažino aplinkybių, kurių neprisiminė dėl įvykio metu buvusio girtumo, tačiau jų ir neneigė, aplinkybes dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nurodė nukentėjusysis A. K. bei patvirtino kita – tiek, raštinė, tie vaizdo medžiaga, prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų nenustatyta. Įvertinęs nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam A. K. kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra šeimos nariai – broliai (BK 248 straipsnio 2 dalis), kaltinamojo nusikalstama veika, kaip minėta, kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Ištirtomis aplinkybėmis taip pat nustatyta, jog P. K. veiksmuose prieš A. K. esama ir veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių, šios veikos yra susijusios su smurtu artimoje aplinkoje.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiam, jog grasinimas bus įvykdytas, t. y. vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Nukentėjusysis A. K. nurodė, kad P. K. veiksmus – kaklo apkabinimą ir jo spaudimą, grasinimą – vertino rimtai, jis turėjo pagrindą bijoti grasinimo, kadangi kaltinamojo veiksmai buvo įtikinantys, jis dėl smaugimo pradėjo dusti, be to, P. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Taigi, konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tiesiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri pagrindas kaltinamąjį P. K. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ir paskirti bausmę.

Dėl bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam P. K., atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis P. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas teistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis praeityje teistas 3 kartus, tame tarpe ir už veiką artimojo aplinkoje (motinos atžvilgiu) (b. l. 96-105), baustas administracine tvarka (b. l. 132-134), nedirbantis (b. l. 135, 136), registruotas, kaip ieškantis darbo (b. l. 137), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale dėl priklausomybės ligų neregistruotas, nesigydė (b. l. 138-141).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir duomenis, bausmė tikslus ir pagrindus, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant bausmės dydį didesnį už sankcijos vidurkį, tačiau atidedant bausmės vykdymą ir skiriant įpareigojimus, kas, teismo nuomone, užtikrins teisingo nubaudimo principą, leis įtakoti kaltinamojo elgesį ir tuo pačiu leis pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, P. K. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai: neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nustačius, kad P. K. smurtavo savo šeimos nario – brolio – atžvilgiu, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Į bausmės laiką, realios bausmės atlikimo atveju, įskaitytinas P. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. 19.40 val. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. 11.11 val. (b. l. 76, 82), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84-86), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kompaktiniai diskai (b. l. 45, 55), kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, paliktini saugoti byloje.

Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, su 2020 m. kovo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme nebendrintina, kadangi tą pačią dieną ( 2020 m. lapkričio 11 d.) išnagrinėjus Probacijos tarnybos teikimą, skelbiama teismo nutartis, priimta kito teisėjo dėl baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams,

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne apimant švelnesnę ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant P. K. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi ir 72² straipsniu, skirti P. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bausmės vykdymo atveju į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. 19.40 val. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. 11.11 val., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Danius Ročys