Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

4. Ieškovės ir atsakovo požiūris į šeimą, vaikų išlaikymą ir priežiūrą, santuoką skiriasi, dėl charakterių skirtumų sutuoktiniai nesutaria ir neranda kompromisų šeimyninio gyvenimo ir šeimos ateities klausimais. Nuo išsikraustymo pas tėvus laikotarpio atsakovas nusišalino nuo vaikų priežiūros, vaikų išlaikymą, būsto kredito įmokų mokėjimą palikdamas ieškovei. Sutuoktinis nesistengė susirasti geriau apmokamo darbo, dėl savo nesėkmių nuolat kaltino kitus. Ieškovė ne kartą mėgino su atsakovu kalbėtis, tačiau bet koks pokalbis baigdavosi konfliktu, ieškovės žeminimu, įžeidinėjimu. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė gyveno nuolatinėje įtampoje ir baimėje. Ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, kad ieškovė ilgainiui nuo pastoviai patiriamo iš atsakovo psichologinio ir fizinio smurto, nebedėjo pastangų šeimos santykių palaikymui. Santuoka yra galutinai iširusi, susitaikyti galimybių nėra, todėl ieškovė prašo ją nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

5. Santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovė ir atsakovas įgijo (duomenys neskelbtini). MB (duomenys neskelbtini) nevykdo veiklos, turto neturi, todėl ieškovė turtą vertina 1 Eur. Bendrovę įkūrė atsakovas, todėl ieškovė po santuokos nutraukimo prašo priteisti atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės teise nepriteisiant piniginės kompensacijos.

6. Atsakovas santuokos metu sumažino santuokoje įgytą turtą 2021-06-09 parduodamas automobilį (duomenys neskelbtini) kuris buvo registruotas atsakovo vardu. Atsakovas pateikė duomenis, kad transporto priemonę pardavė už 1 850 Eur, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ½ dalį turto pardavimo kainos - 925 Eur kompensaciją.

7. Ieškovė su atsakovu solidarių ir asmeninių prievolių neturi. Prievolė kreditoriui AB „SEB bankas“ pagal (duomenys neskelbtini) buvo įvykdyta šalims pardavus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Kreditoriui prievolė buvo įvykdyta ir likusi suma pasidalinta tarp sutuoktinių lygiomis dalimis.

8. Atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. vasario iki 2022 m. vasario mėnesio neprisidėjo visiškai arba tam tikrais mėnesiais neprisidėjo lygia dalimi prie solidarios prievolės bankui už įsigytą būstą mokėjimo, nors gyvenamasis namas sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismui 2021-12-15 patvirtinus taikos sutartį kiekvienam iš sutuoktinių priklausė po ½ dalį turto asmeninės nuosavybės teise, o prievolė kreditoriui AB „SEB bankas“ išliko solidari iki jos visiško įvykdymo. Pagal sutarties sąlygas bankas įmokas nuskaičiuodavo nuo ieškovės sąskaitos, o atsakovas, būdamas bendraskoliu, turėjo pareigą prisidėti prie paskolos vykdymo ½ įmokos dalimi. Atsakovas prie prievolės įvykdymo 2021 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, spalio, lapkričio, gruodžio ir 2022 m. vasario mėnesiais neprisidėjo. 2021 m. vasario mėnesį kredito įmoka buvo 363,67, todėl atsakovas turėjo prisidėti 181,84 Eur, kovo mėnesį kredito įmoka buvo 362,05 Eur, atsakovas turėjo prisidėti 181,03 Eur, balandžio mėnesį kredito įmoka buvo 362,97 Eur, atsakovas turėjo prisidėti 181,49 Eur, gegužės mėnesį kredito įmoka buvo 362,44 Eur, atsakovas turėjo prisidėti 181,22 Eur, spalio mėnesį kredito įmoka buvo 365,55 Eur, atsakovas turėjo prisidėti 182,78 Eur, lapkričio mėnesį kredito įmoka buvo 364,46 Eur, atsakovas turėjo prisidėti 182,23 Eur, gruodžio mėnesį kredito įmoka buvo 364,81 Eur, atsakovas turėjo prisidėti 182,41 Eur, 2022 m. vasario mėnesį kredito įmoka buvo 363,79 Eur, atsakovas turėjo prisidėti 181,90 Eur. Per šį laikotarpį ieškovė savo lėšomis sumokėjo kredito įmokas už save ir atsakovą. Atsakovo mokėtina kredito dalis sudarė 1 454,90 Eur. 2021 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais atsakovas prie prievolės vykdymo prisidėjo iš dalies, rugpjūčio mėnesį pervesdamas 152,46 Eur vietoj 182,95 Eur, o rugsėjo mėnesį pervesdamas 145,27 Eur vietoj 182,95 Eur, dėl ko ieškovė sumokėjo 68,17 Eur atsakovo kredito dalį. Viso laikotarpiu nuo 2021 m. vasario iki 2022 m. vasario mėn. ieškovė savo lėšomis įvykdė už atsakovą 1 523,04 Eur dydžio prievolės dalį kreditoriui AB „SEB bankas“, kurią prašo priteisti jai kaip piniginę kompensaciją.

10. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis gavo nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, gyvena pas tėvus, turi nuolatinį darbą, galimybę toliau vykdyti veiklą mažojoje bendrijoje, yra sveikas, darbingas, todėl turi galimybę prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo lygiomis dalimis su ieškove. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais dėl jo gaunamo mažo darbo užmokesčio. Mano, kad atsakovas nededa pastangų dirbti ir gauti didesnį darbo užmokestį. Santuokos metu atsakovas dirbdavo papildomai ir gaudavo didesnį darbo užmokestį. Atsakovas turėtų ieškoti kito darbo, keisti kvalifikaciją. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, kad jo sveikatos būklė trukdo jam gauti daugiau pajamų. Santuokos metu atsakovas skundėsi kraujospūdžiu, dėl to buvo skirtas gydymas ir rekomenduota keisti gyvenimo būdą, įpročius, atsisakyti alkoholio.

11. Ieškovė dirba ir gauna pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas, vidutiniškai 1491 Eur/ mėn., taip pat gauna premijas. Ieškovė neturi kreditorinių įsipareigojimų. Vaikų išlaikymui ieškovė taip pat panaudoja ir valstybės skiriamą išmoką po 80 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.

12. Atsakovas, sutuoktiniams nustojus vesti bendrą ūkį, prie vaikų išlaikymo gera valia neprisidėjo nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iki buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl to susidarė išlaikymo įsiskolinimas už septynis mėnesius (2020 m. lapkričio - 2021 m. gegužės mėn.). Ieškovė įvertino, kad vaikų poreikiai, taip pat prekių ir paslaugų kainos buvo mažesni, todėl už nurodytą laikotarpį iš atsakovo prašo priteisti 2 520 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 180 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį.

15. Atsakovo elgesys lėmė tai, jog su juo tapo neįmanoma gyventi šeimyninio gyvenimo. Nuo dukters gimimo jis išsikraustė miegoti į kitą kambarį, taip sukūrė atskirtį tarp sutuoktinių, nevengė ieškovės atžvilgiu naudoti psichologinį smurtą, žemino ieškovę ir nuolat vartojo necenzūrinius žodžius, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Išgėręs atsakovas tapdavo agresyvus ir neprognozuojamas, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Kaskart atsakovui užpykus jis atimdavo automobilio raktus ir rytą išvykęs į darbą, ieškovę su vaikais palikdavo be transporto priemonės. Dėl to ieškovė turėdavo kviesti pavėžėją, brolienę, savo tėvą, kad nuvežtų ieškovę ir vaikus iki darželio, mokyklos, darbo vietos, nes šeima gyveno pakankamai toli nuo šių įstaigų. Atsakovas nuolat žemino ieškovę ir socialiniuose tinkluose, dėl ko ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, jautėsi niekinama ir menkinama.

16. Dėl nesutarimų šeimoje ieškovė su vaikais ne kartą buvo palikusi šeimos namus, tačiau prašoma atsakovo grįždavo. Ieškovė buvo palikusi ieškovą 2015-2016 m., tikslaus laiko nepamena, po konflikto susitaikė su atsakovu ir grįžo gyventi kartu. Nuo 2020 m. vasario mėnesio santykiai šeimoje apsiribojo tik pasisveikinimu. 2020-08-31 vėlų vakarą atsakovas buvo neblaivus, šaukė ant vaikų, ieškovei užstojus – puolė ją – trankė į sieną, naudojo psichologinį smurtą, todėl ieškovė su vaikais pabėgo iš namų ir pasiprašė tėvų pagalbos. Nuo to laiko faktiškai ieškovė su vaikais į šeimos namus nebegrįžo, parvažiuodavo tik pasiimti rūbų, daiktų. Netikėdama atsakovo eiliniais pažadais, kad daugiau nebevartos alkoholio ir jo elgesys pasikeis, ieškovė nusprendė nutraukti santuoką. Nuolatinai ieškovė su vaikais apsigyveno pas tėvus nuo 2020 m. lapkričio mėnesio.

17. Dėl nesutarimų šeimoje sutriko ieškovės sveikata, širdies veikla, miegas, mityba, atsirado lengvos depresijos požymių, todėl2020 m. lapkričio mėnesį ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) centrą kur jai buvo teikiama psichologo pagalba. Dėl atsakovo elgesio ieškovei teko kreiptis į policiją, nes atsakovas jai grįžus į namus pasiimti daiktų, užpuolė ieškovę, suplėšė striukę. Vėliau pakeitė gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), spynas ir dėl to taip pat teko kreiptis į policijos pareigūnus, nes nepavyko gauti rakto gražiuoju ir ieškovė negalėjo patekti į būstą. Gavus raktus, atsakovas nulaužė raktą lauko varteliuose, todėl ieškovė vėl negalėjo patekti į gyvenamąjį namą.

18. Tikroji santuokos iširimo priežastis nesusijusi su tariama ieškovės neištikimybe ar kitokiais veiksmais. Ieškovė neigia buvusi neištikima santuokos metu. Taip pat neigia, kad santuokos metu piktnaudžiavo alkoholiu. Ji alkoholį vartoja saikingai ir tinkamai, tai nesukelia jokių pasekmių jai ir aplinkiniams. 2020 m. pradžioje ji mėgino su atsakovu kalbėtis, tačiau ieškovė atsakovą tik erzino, į kalbas nesileido. Blogą ieškovės savijautą stebėjo ir bendradarbiai, vienas jų – K. V.. Jos santykiai su bendradarbiu K. V. yra tik draugiški ir kolegiški, artimų santykių ji nepalaikė ir nepalaiko. Apsinuoginusios ieškovės foto nuotraukos darytos dėl išgyvenamo vienatvės jausmo. Ieškovė neigia, kad foto buvo saugomos dukrai duotame telefone. Atsakovas persekiojo ieškovę, įsibrovė į jos asmeninio pašto, Facebook tinklo paskyras, praplėšdavo ieškovei skirtus laiškus, sekė ieškovę. Fotonuotraukos buvo ieškovės Facebook paskyroje, į kurią neteisėtai pateko atsakovas. Ieškovė neigia atsakovo teiginius, kad ji naktimis negrįždavo namo.

21. Tarp šalių nėra ginčo dėl šių daiktų vertės: svetainės televizoriaus (400 Eur), kuris lieka atsakovui; žoliapjovės (65 Eur), kuri lieka atsakovui; skalbimo mašinos (150 Eur), kuri lieka atsakovui; miegamojo lovos (830 Eur), kuri lieka atsakovui; skrudintuvo (20 Eur), kuris lieka ieškovei, lauko kepsninės (400 Eur), kuri lieka ieškovei. Ieškovo pateikiamuose skelbimuose nematyti daiktų aprašymai dėl ko negalima nustatyti jų būklės: jie parduodami nauji ar naudoti, kokie parduodamų daiktų trūkumai, ar trūkumų nėra ir daikto būklė yra puiki. Ieškovės pateiktuose skelbimuose matyti ir parduodamų daiktų aprašymai, ji pateikia daugiau to paties daikto skelbimų, kad būtų galima išvesti kainų vidurkį ir taip nustatyti realesnę daiktų vertę.

22. Ieškovė sutinka, kad po santuokos nutraukimo atsakovui A. G. pagal ieškovės pateiktas vertes ir vertes, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo, atitektų sekantis turtas su tokiomis vertėmis: svetainės televizorius 400 Eur vertės; siurblys Samsung, 60 Eur vertės; žoliapjovė 65 Eur vertės; aeratorius 200 Eur vertės; skalbimo mašina 150 Eur vertės; lauko baldai, 325 Eur vertės; miegamojo lova, 830 Eur vertės; darbo kėdė, 97 Eur vertės; spausdintuvas, 80 Eur vertės, viso turto už 2 207 Eur.

23. Ieškovei K. G. po santuokos nutraukimo pagal ieškovės pateiktas vertes ir vertes, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo, priteistinas sekantis turtas: valgomojo stalas su kėdėmis, 522 Eur vertės; šviestuvas, 49 Eur vertės; sofa, 1 Eur vertės; siurblys Philips, 85 Eur vertės; langų valymo robotas, 160 Eur vertės; miegamojo televizorius, 130 Eur vertės; aukšto spaudimo plovykla, 140 Eur vertės; skrudintuvas, 20 Eur vertės; lauko kepsninė, 400 Eur vertės, viso turto už 1 507 Eur.

24. Atsakovui po santuokos nutraukimo atitektų didesnė turto dalis, todėl atsakovas turėtų išmokėti ieškovei 350 Eur dydžio piniginę kompensaciją (3 714 Eur/2-1507 Eur=350 Eur) už jam po santuokos nutraukimo atitekusią didesnę turto dalį.

29. Šalys santuokos metu patyrė bendravimo sunkumų, nesusipratimų, įtampų, ginčų, tačiau atsakovas jų nesureikšmino, nes mylėjo sutuoktinę. Atsakovui buvo svarbiausia, kad šeima gyventų kartu, būtų sukurta tinkama aplinka šeimai gyventi ir pakankamai finansinių išteklių šeimos narių materialiniams poreikiams tenkinti. Pagrindinės pajamos šeimai išlaikyti buvo atsakovo, nes 2012 m. atsakovas įsteigė (duomenys neskelbtini) prekiavo su Anglija ir verslas neblogai sekėsi. Tai leido sukaupti lėšų pradiniam įnašui namui šeimai įsigyti. Ieškovė tuo metu uždirbdavo tik apie 800 - 900 Eur.2016 m. sausio mėnesį šalys nusipirko gyvenamąjį namą už 145 000 Eur. Pradinį įnašą 45 000 Eur sumokėjo atsakovas, išsimokėjęs (duomenys neskelbtini) dividendus. Ieškovė santaupų neturėjo. Įsigijus namą ieškovė prisidėjo gerbūvio kūrimo - nupirko stalą, kėdes, kepsninę, o atsakovas nupirko kondicionierius, vaizdo kameras, padarė lauko terasą ir nupirko lauko baldus. Atsakovas kiekvieną mėnesį perduodavo ieškovei po 300 Eur vaikų išlaidoms. Komunalinius mokesčius šalys mokėjo per pusę, ieškovė apmokėdavo elektros ir komunalinių atliekų tvarkymo sąskaitas, atsakovas pirkdavo granules namo šildymui. Santykiai buvo geri, todėl atsakovas nupirko įmonės vardu ir perdavė ieškovei naudotis automobilį V. P.. Paskolos ir palūkanų įmokas bankui nuo 2016 m. mokėjo atsakovas, nors atsakomybė už paskolos grąžinimą pagal sutartį buvo solidari. Iš atsakovo uždirbamų pajamų buvo sumokėta bankui 23 035 Eur, vėliau atsakovas dar sumokėjo 1457 Eur paskolos, iš viso iš atsakovo darbo pajamų buvo sumokėta 24 492 Eur. Ieškovė pradėjo prisidėti prie paskolos mokėjimo tik nuo 2021 vasario mėn., kai sutuoktiniai jau buvo susipykę. Atsakovas nebemokėjo ieškovei po 300 Eur įmokų vaikų išlaikymui nuo 2020 m. kovo mėn., nes tapo bedarbiu. Tokiu būdu atsakovas rūpestingai atliko vyro ir tėvo pareigas, stengėsi dėl šeimos, dirbo sunkiomis sąlygomis, užsienyje.

30. 2020 m. sausio mėn. atsakovas pastebėjo, kad ieškovės elgesys tapo atšiauresnis ir abejingesnis.2020-07-14 vaikams su motina būnant pas ieškovės motiną, duktė persiuntė atsakovui apsinuoginusios motinos nuotraukas. Paaiškėjo, kad ieškovė užmezgė intymius santykius su savo bendradarbiu K. V., susirašinėjo su juo ir siuntė jam apnuoginto kūno nuotraukas. Ieškovė prisipažino, kad nuotraukas bendradarbiui siuntė, nes norėjo būti geriau suprasta, įvertinta. Vėliau tarp ieškovės ir bendradarbio užsimezgė dar tampresni santykiai. Jis atvažiuodavo su savo automobiliu ir pasiimdavo ieškovę iš namų. Ieškovė savo automobilį palikdavo saugomoje aikštelėje ir prabūdavo pas K. V. po 5-6 valandas, dažnai grįždavo anksti ryte, apie 6.00 val., dieną apie 12.00 val. Atsakovui sužinojus apie ieškovės neištikimybę, ieškovė pareiškė norą nutraukti santuoką ir dėjo pastangas vaizduoti save auka teigdama, kad santuoka iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio. Atsakovas teigia, kad kivirčai šeimoje buvo ieškovės elgesio pasekmė, o ne priežastis. Sutuoktinių santykiai tapo sudėtingi tik po 2020 m. sausio, vasario mėnesių, paaiškėjus, kad ieškovės gyvenime atsirado kitas vyras. Atsakovas tapo piktas, norėjo, kad ieškovė išsikeltų iš namų.

31. Ieškovės neištikimybė, jos sistemingas, intymus bendravimas su kitu vyru gyvenant su atsakovu šeimos namuose, naudojantis jo finansiniais resursais, sukrėtė atsakovą. Kurdamas šeimą atsakovas neturėjo ketinimų gyventi su neištikima žmona. Toks šeimos modelis atsakovui yra nepriimtinas. Ieškovė nerodė ketinimo iš esmės atitaisyti atsakovui ir šeimai padarytą žalą, ji ir toliau susitikinėjo su meilužiu, be to, pradėjo reikšti dirbtinai sukonstruotus kaltinimus atsakovui, siekdama sukurti pagrindą kalboms, kad atsakovas nebuvo jai tinkamas sutuoktinis. Tikroji šalių santuokos iširimo priežastis buvo ieškovės neištikimybė. Dėl sutuoktinės neištikimybės, lojalumo principo kitam sutuoktiniui grubaus pažeidimo atsakovas prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

32. Ieškovės neištikimybė buvo didelis dvasinis smūgis atsakovui. Dėl iširusios santuokos ir ieškovės elgesio atsakovas patyrė dvasinius išgyvenimus, suvokė, kad jo išsvajotas ir puoselėtas šeimyninis gyvenimas griūva galutinai ir neatitaisomai, kartu pasiglemždamas į nežinią ir šalių vaikų gyvenimus. Atsakovas neteko galimybės gyventi name, nebemato nuolat vaikų, gyvena pas tėvus, ieškovė susitaikyti su atsakovu, nutraukti artimus santykius su draugu atsisakė. Dėl ieškovės kaltės nutrūkus santuokai atsakovas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Eur ir prašo priteisti iš ieškovės.

33. Teismui patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį dėl vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymo, atsakovas patikslino priešieškinio reikalavimą ir prašo priteisti iš jo išlaikymą kiekvienam vaikui po 180 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis. Atsakovas gauna per mėnesį apie 800 Eur darbo užmokestį. Todėl yra pajėgus vaikams mokėti nurodyto dydžio išlaikymą. Viso vaikams sudėjus ieškovės ir atsakovo skiriamą išlaikymą bei valstybės mokamą išmoką būtų 440 Eur. Tokia suma, įvertinus vaikų amžių ir poreikius, yra pakankama. Atsakovo pajamos yra nedidelės, atsakovui skyrus ieškovės prašomą išlaikymą, neliks pajamų jo paties pragyvenimui. Atsakovas darbovietėje nebeturi galimybės užsidirbti papildomai, teigia, kad kito geriau apmokamo darbo paieškos buvo nesėkmingos. Kokiose įmonėse ieškojo darbo, duomenų nepateikė. Sveikatos būklė dirbti netrukdo. Atsakovas kreditorinių įsipareigojimų neturi, augina šunį, kuriam reikia skirti po 50 Eur/ mėn. Po santuokos nutraukimo ketina atnaujinti mažosios bendrijos veiklą.

35. Atsakovas pripažįsta, kad kilnojamuosius daiktus šalys pasidalino, kai pardavė gyvenamąjį namą. Atsakovas priešieškinyje patikslino dalintinų daiktų vertes vadovaudamasis skelbimais apie parduodamus panašius daiktus. Dėl sofos sugadinimo aplinkybių nežino, galėjo šuo sudraskyti. Dėl dalintino mobilaus ryšio telefono Samsung paaiškino, kad telefoną pasiėmė ieškovė, o už jį mokesčius moka atsakovas.

36. Ginčo šalys santuokos metu buvo įgijusios bendros jungtinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą - 0,1095 ha ploto žemės sklypą ir 187,01 kv.m. ploto gyvenamąjį namą bei kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Turtą, šalys pardavė teismo proceso metu 2022-03-30.Laikotarpiu nuo 2021 m. vasario mėnesio, kai ieškovė su vaikais išsikėlė gyventi iš šeimos būsto iki nekilnojamas turtas buvo parduotas (2022-03-30) šalys privalėjo solidariai rūpintis bendru nekilnojamuoju turtu, jo išlaikymu, mokėti kreditoriui paskolą, o taip pat namo išlaikymo mokesčius. Gyvenamasis namas turėjo būti šildomas, jo nešildymas būtų padaręs nepataisomos žalos sutuoktinių turtui, todėl atsakovas pirko granules ir rūpinosi gyvenamojo namo šildymu. Namo šildymui atsakovas turėjo įsigyti 1 mėnesiui 1 toną granulių, kurių 1 tonos vidutinė kaina buvo 360 Eur. Per nurodytą devynių mėnesių laikotarpį atsakovas turėjo įgyti 9 tonas granulių ir sumokėjo 3 240,00 Eur, granulių pirkimo dokumentų neturi, iš nurodytos sumos – 1620Eur ieškovei tenkančios prievolės dalį. Be to, šalys nurodytu laikotarpiu privalėjo mokėti už būsto draudimą 131 Eur, ieškovės neįvykdyta prievolės dalis - 65,50Eur. Viso atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 1685,50Eur.

38. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas pardavė automobilį už 1850 Eur. Neprieštarauja dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo ieškovei.

39. Santuokoje 2012-11-09 atsakovas įsteigė mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini). Atsakovas sutinka, kad įmonės vertė – 1 Eur, nes įmonė nevykdo veiklos, neturi savo vardu registruoto turto, turi vykdytinų įsipareigojimų, todėl dalinant turtą gali būti simboliškai vertinama 1 Eur. Atsakovas ketina po santuokos nutraukimo proceso atnaujinti įmonės veiklą ir ją tęsti, todėl įmonės veiklos neužbaigia teisės aktų nustatyta tvarka.

46. LR CK 3.60 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. LR CK3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Minėto straipsnio 3 dalis įtvirtina sutuoktinio kaltės prezumpciją – santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. LR CK3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

47. Ieškovė ir atsakovas pareiškė priešinius reikalavimus nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė K. G. teigia, kad santuokos metu atsakovas naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą, piktnaudžiavo alkoholiu, nebuvo lojalus sutuoktinei, jos negerbė, nepalaikė moraliai, nerėmė materialiai, nepadėjo auginti vaikų; santykiai su atsakovu žymiai pablogėjo nuo 2020 m. vasario mėnesio, sutuoktinių bendravimas apsiribojo tik pasisveikinimu. 2020-08-31 vakare atsakovas, būdamas neblaivus, šaukė ant vaikų, užpuolė ieškovę – trankė ją į sieną, naudojo psichologinį smurtą. Po įvykio ieškovė su vaikais apsigyveno pas savo tėvus ir į šeimos namus parvažiuodavo tik pasiimti rūbų ir daiktų. Atsakovas teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės, sutuoktinių santykiai pablogėjo 2020 m. sausio - vasario mėnesiais ieškovei tapus atšiauresnei ir abejingesnei, ieškovės gyvenime atsiradus kitam vyrui. Sutuoktiniai bendro ūkio neveda ir šeimyninio gyvenimo negyvena nuo 2021 m. vasario mėnesio, kai ieškovė, kartu su vaikais išsikraustė iš šeimos būsto.

- iš 2018-11-09 ieškovės įrašo socialiniame tinkle matyti, kad ieškovė dėkojo atsakovui už nupirktą automobilį VW Passat, 2015 m. laidos (priešieškinio 2021-11-09 Nr. DOK-141734 priedas). Iš šalių paaiškinimų, kitų rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad automobiliu ieškovė naudojosi, tačiau jis nepriklausė ieškovei nuosavybės teise, iširus šeimos santykiams atsakovas automobiliu naudotis ieškovei nebeleido. Automobilis buvo įgytas (duomenys neskelbtini)vardu pagal (duomenys neskelbtini)Finansinio lizingo sutartį ir (duomenys neskelbtini) įvykdžius sutartį bei perėjus automobilio nuosavybės teisei (duomenys neskelbtini) 2021-03-29 parduotas atsakovo tėvui (2022-04-15 Nr. DOK-49906 priedai);

- iš 2020-07-15, 2020-07-15 šalių susirašinėjimo duomenų matyti, kad atsakovė pripažino susirašinėjusi su kitu vyru ir siuntusi apsinuoginusios fotografijas; iš atsakovo ir liudytoju apklausto K. V. susirašinėjimo 2020-10-03 duomenų matyti, kad K. V. nurodė, kad fotografijos jam nebesiunčiamos (2022-01-06 Nr. DOK-2241 priedai); iš atsakovo pateiktos USB laikmenos įrašo duomenų matyti, kad ieškovė fotografavosi apsinuoginusi (2022-07-01 Nr. DOK-86888);

- iš 2020-08-05 šalių susirašinėjimo matyti, kad šalių tarpusavio santykiai buvo pašliję, atsakovas miegojo kitame kambaryje nei ieškovė (atsiliepimo į priešieškinį priedas 2021-11-29 Nr. DOK-152358);

- iš atsakovo pateikto ieškovės susirašinėjimo 2020-08-04, 2020-08-21, 2020-09-26, 2020-08-27, 2020-09-29, 2020-10-12 duomenų matyti, kad atsakovė santuokos metu taip pat buvo linkusi vartoti alkoholį, bendraudama vartojo necenzūrinius žodžius (2022-01-06 Nr. DOK-2241 priedai);

- iš 2020-09-01, 2020-09-03, 2020-09-07 šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas pripažino įvykio metu (2021-08-31) buvęs neblaivus, nurodė, kad daugiau alkoholio nevartos, prašė ieškovę su vaikais grįžti į namus; ieškovė nurodė, kad atsakovas mokino vaikus žeminančiai kalbėti apie motiną, dėl ko tarp sutuoktinių kilo konfliktas, pasibaigęs fiziniu smurtu (atsiliepimo į priešieškinį priedas 2021-11-29 Nr. DOK-152358);

- iš 2020-09-20, 2021-10-01,2020-10-04, 2020-10-13, 2020-10-30, 2020-11-03 šalių susirašinėjimo matyti, kad šalys bendravo dėl tarpusavio santykių, kėlė skyrybų klausimą, ieškovė teiravosi atsakovo dėl maisto ir alkoholio vakarienei nupirkimo, dėl to, kodėl sūnus A. G. nevedamas į darželį, praleidžia ugdymo pamokas, krepšinio treniruotes, kodėl atsakovas atplėšia jai skirtus laiškus, mėgina įsilaužti į jos Facebook paskyrą, o atsakovas pripažino, kad nesėkmingai mėgino įsilaužti į ieškovės Facebook paskyrą (atsiliepimo į priešieškinį 2021-11-29 Nr. DOK-152358, 2022-08-31 Nr. DOK-109127priedai);

- 2020-11-05 ieškovė kreipėsi į VšĮ Kauno apskrities moterų krizių centrą dėl psichologo konsultacijos suteikimo nurodydama pagalbos poreikį dėl blogos emocinės būsenos, tarpusavio santykių, išgyvenamų skyrybų ir socialinis baimių (atsiliepimo į priešieškinį priedas 2021-11-29 Nr. DOK-152358), o 2020-11-10 apie savo blogą emocinę būseną rašė atsakovui (2022-08-31 Nr. DOK-109127)

- iš 2020-12-28, 2020-12-31 šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė teiravosi atsakovo dėl poreikio ką nors nupirkti, dėl dūmų signalizacijos name išjungimo, lauko durų užrakto gedimo, daiktų vaikams sudėjimo vaikams būnant su atsakovu, 2021-01-02, 2021-01-17, 2021-01-23 ieškovė atitinkamai nurodė, kad būna su vaikais, kad atsakovas grįžtų su vaikais nevėluodamas, prašė atsiųsti skaitiklių parodymus mokesčių sumokėjimui (2022-06-30 Nr. DOK-86673);

- 2021-02-07 ieškovė kreipėsi į policiją 2021-02-06 nurodydama, kad vyksta skyrybų procesas su A. G.. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso namas (duomenys neskelbtini). Prieš dvi savaites dėl atsakovo keliamos įtampos ir naudojamų necenzūrinių žodžių ieškovė su mažamečiais vaikais išvyko porai savaičių pagyventi pas savo tėvus. Nuvykus į namus pasiimti daiktų 2021-01-06 nepavyko atrakinti durų, paaiškėjo, kad namo durų spynos yra pakeistos. Dėl durų spynų pakeitimo kilo konfliktas, kurio metu atsakovas suplėšė ieškovės striukę, atėmė automobilio raktus, neįleido į namus pasiimti daiktų. 2021-02-18 Kauno AVPK Kauno m. Nemuno PK pranešimu (duomenys neskelbtini) ieškovei pranešta, kad dėl atsakovo elgesio buvo pravestas profilaktinis pokalbis ir pranešimo nagrinėjimas baigtas(atsiliepimo į priešieškinį priedas 2021-11-29 Nr. DOK-152358);

- 2021-05-05 ieškovė kreipėsi į policiją dėl 2021-05-05 8 val. įvykio nurodydama, kad su atsakovu vyksta skyrybų procesas, nuo lapkričio mėnesio ieškovė gyvena pas savo tėvus, nes sutuoktinis nuolat vartojo alkoholį, plūdosi necenzūriniais žodžiais, grasino ieškovei, taip jai ir vaikams kėlė grėsmę. Atsakovas trukdo ieškovei naudotis bendru turtu, ieškovė negalėjo patekti į namus 2021-04-22, 2021-05-05 (atsiliepimo į priešieškinį priedas 2021-11-29 Nr. DOK-152358);

- atsakovas pateikė automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilių stovėjimo aikštelėje, fotonuotraukas, teigdamas, kad automobilis stovi galimai prie liudytojo K. V. namų (2022-01-06 Nr. DOK-2241 priedai);

- liudytoju apklaustas K. V. parodė, kad su ieškove K. G. yra kolegos ir jų santykiai – draugiški ir kolegiški. Darbe liudytojas matydavo K. G. blogos būsenos, girdėdavo jai kalbant telefonu keiksmus ir žinojo, kad jos santykiai su sutuoktiniu nėra geri. Klausiama kaip jaučiasi ji atsakydavo, kad blogai. Kartą ieškovė organizavo savo namuose barbekiu vakarą. Atsakovas prie kolektyvo neprisijungė, laikėsi nuošaliai, nebendravo, gėrė alų. Liudytojas ir ieškovė dalyvauja bendrose kolektyvo išvykose, darbe visi kartu geria kavą, bendrauja. Ieškovė ne kartą yra prašiusi parvežti ją namo po darbo, nes sutuoktinis atimdavo automobilį. Ieškovė ir liudytojas bendravo telefonu, Messenger programėlėje, susirašinėjo automobilio remonto, pečiaus įjungimo ir kitais buitiniais klausimais, ar gavo iš ieškovės jos apsinuoginusios fotografijas, nepamena. Intymius santykius su ieškove liudytojas neigė, kad ieškovė lankėsi liudytojo namuose - neigė. Atsakovo įbauginta ieškovė susirašinėti nustojo. Ieškovė su vaikais buvo išvykusi su liudytoju ir kitais kolegomis 2022 m. vasarą plaukti baidarėmis, važinėtis kartingais, pietavo su liudytoju ir kitu asmeniu kavinėje. Tai sužinojęs, atsakovas rašė žeminančias užgaulias žinutes ieškovei. Atsakovas taip pat plūdo liudytoją, grasino jam, įžeidinėjo liudytoją ir sutikęs teismo rūmų koridoriuje;

- liudytoja apklausta N. T., ieškovės brolio sutuoktinė, parodė, kad šalis pažįsta apie 11 metų, šeimos artimai bendravo, vaikai ėjo į tą patį darželį, lankėsi pas močiutę. Ieškovę liudytoja apibūdino kaip rūpestingą, atsidavusią šeimai moterį, švarią, tvarkingą, gerą namų šeimininkę, kuri rūpinosi namais, tvarkė juos ir aplinką, gamino maistą. Atsakovas nebuvo blogas tėvas, tačiau jo santykiai su ieškove nebuvo geri. Atsakovo pareigos namuose buvo išvesti šunį. Atsakovas nevedė vaikų į darželį, prašomas atsisakydavo, nes jam – ne pakeliui, vaikams susirgus – jų neslaugė, vaikais rūpinosi viena ieškovė ir jos motina. Ieškovė yra sakiusi, kad atsakovas miega kitame kambaryje, nes negali išsimiegoti dėl vaikų, tačiau vaikai tuo laiku jau buvo dideli. Santuokos metu atsakovas atimdavo iš ieškovės automobilį, todėl ji neturėjo kuo nuvykti į darbą, nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas, prašydavo artimųjų pagalbos. Ieškovei trūkdavo pinigų kasdieniniams poreikiams patenkinti – maistui, vaikų būreliams apmokėti, todėl liudytoja jai skolindavo nedideles pinigų sumas. Ieškovė ne kartą buvo palikusi šeimos namus dėl konfliktų su atsakovu. Atsakovas nebuvo pagarbus, meilus sutuoktinei, nedovanojo jai dovanų, gėlių, nekviesdavo niekur, net per bendras šventes sėdėdavo atskirai, keikdavosi. Žino, kad vėlų rudenį po konflikto su atsakovu ieškovės su vaikais atvažiavo pasiimti liudytojos sutuoktinis (ieškovės brolis), ieškovė ir vaikai buvo išsigandę, nuo to laiko ieškovė su vaikais apsigyveno pas savo tėvus. Liudytojai žinoma, kad gyventi name ieškovė negalėjo ir dėl to, kad atsakovas nešildė namų, namuose buvo šalta, santykiai nebuvo geri, atsakovas buvo pakeitęs durų spyną, vėliau spyną sulaužė, dėl ko ieškovė negalėjo patekti į namus, kvietė policiją. 2020 m. Velykas ieškovė sutiko be atsakovo savo tėvų namuose. 2020 m. Kalėdas ieškovė su vaikais sutiko jau gyvendama tėvų namuose, atsakovo nebuvo. Liudytoja nežino šalių žalingų įpročių, neištikimybės faktų. Ieškovė slėpė savo asmeninio gyvenimo detales nuo artimųjų;

- liudytoja apklausta G. T., ieškovės motina, parodė, kad dukters santuoka nebuvo sėkminga ir laiminga, ji ir atsakovas yra skirtingų charakterių. Duktė – atvira, mėgstanti bendrauti, atsakovas – uždaras, mažai kuo domisi. Santuokos metu visa buities našta buvo perkelta vienai ieškovei. Atsakovas nerodė ieškovei jokio dėmesio – niekur jos nekvietė, nepirko dovanų, gimus vaikams nepadėjo ieškovei jų auginti, apsigyveno kitame kambaryje ir eilę metų gyveno atskirai, rūpinosi tik savimi. Ieškovė 2-3 kartus buvo išėjusi gyventi atskirai nuo atsakovo, todėl liudytoja skambindavo atsakovo motinai ir tėvui kad pakalbėtų su sūnumi dėl jo grubaus elgesio. Ieškovė vis norėjo skirtis, tačiau susitaikydavo su atsakovu. Šeimai nutarus pirkti namą tikėjosi, kad šalių santykiai pasikeis, tačiau taip neįvyko. Liudytoja su vyru padėjo ieškovei auginti vaikus, parsivesdavo juos iš ugdymo įstaigų, slaugydavo juos ligos atveju. Atsakovas vaikų neslaugė, atsisakydavo dalyvauti darželio renginiuose, nevedė vaikų į spektaklius. Atsakovas nesiskaitė nei su ieškove, nei su tėvais, su liudytoja, neatsiliepdavo telefonu, vadino nepagarbiais, įžeidžiančiais žodžiais, siuntinėjo žeminančias SMS, plūdosi. Atsakovas yra informacinių technologijų srities magistras, tačiau nedirba pagal specialybę, pasirinko būti vairuotoju ir dirbti mažai apmokamą darbą. Ieškovė santuokos metu elgėsi tinkamai, alkoholiu nepiktnaudžiavo. Santuoka galutinai iširo, kai atsakovas pakėlė prieš ieškovę ranką 2020-08-31 – trankė ją į sieną, sužalojo ranką, plūdosi. Nuo 2020 m. lapkričio mėnesio ieškovė su vaikais galutinai apsigyveno liudytojos namuose, iki tol vykdavo į šeimos namus pasiimti daiktų. Šalių santykiai pašlijo anksčiau, jau 2019 m. Kūčias ieškovė sutiko liudytojos namuose be atsakovo. Šalių vaikai lanko papildomas ugdymo veiklas. Ieškovė sakydavo, kad atsakovas neskiria lėšų vaikų išlaikymui, todėl ieškovę su vaikais rėmė liudytojos šeima. Liudytoja nepiktnaudžiauja alkoholiu, jos santykiai su anūkais geri. Atsakovas ne visada pasiima vaikus sutartu laiku, nesiderina su ieškove atostogų laiko, neatsako sutuoktinei ir dukrai į skambučius, SMS žinutes. Iniciatyvą susitikti su tėvu rodo duktė.

49. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad sutuoktinių charakterių skirtumai, požiūris į šeimą, sutuoktinių savitarpio teises ir prievoles santuokos metu tapo nesuderinami. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų N. T., G. T. parodymų nustatyta, kad ieškovė buvo prisiėmusi didesnę naštą rūpinantis namų priežiūra, maisto gaminimu, vaikų kasdieniu auklėjimu; atsakovas šeimoje dirbo ūkinius darbus, tačiau vaikams susirgus jų neslaugė, vengė suteikti kasdienę pagalbą ieškovei; santuokos metu atsakovas buvo linkęs ignoruoti ieškovės poreikius, negerbė jos, buvo grubus, nors alkoholį vartojo abu sutuoktiniai, tačiau jo neigiamas poveikis pasireiškė atsakovui – po alkoholio vartojimo jis tapdavo agresyvus, tarp sutuoktinių kildavo konfliktai, po kurių atsakovas pripažindavo, kad jo elgesys būdavo nulemtas alkoholio, sutuoktiniai neturėjo bendrų pomėgių. Ieškovės žalingų įpročių, nesirūpinimo šeimos gerbūviu, vaikais, sutuoktiniu nebuvo nustatyta. Tačiau nors ieškovė nurodė aplinkybes, kad santuokos metu ji ne kartą buvo palikusi atsakovą, tačiau santuokos nutraukimo neinicijavo, taip toleravo jos netenkinantį sutuoktinio elgesį, kartu nedėjo pastangų iš esmės pakeisti tarpusavio santykius. Ilgainiui dėl nesprendžiamų santuokoje iškilusių problemų sutuoktinių santykiai blogėjo, jie nutolo vienas nuo kito. Susiklosčius tokiai situacijai, aplinkybė, kad ieškovė 2020 m. įsitraukė į bendravimą su kolega K. V., siuntė jam savo apnuoginto kūno fotografijas, teismo vertinimu, yra nedarnios santuokos pasekmė, lėmusi galutinį šalių santuokos iširimą. Iš šalių susirašinėjimo, pateiktų atostogų 2020 m. vasarą foto nuotraukų matyti, kad paaiškėjus šioms aplinkybėms sutuoktinių santykiai nedelsiant nenutrūko, jie kartu dar atostogavo, tačiau jau nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas atsiribojo nuo ieškovės, apsigyveno kitame kambaryje, nors žadėjo ieškovei nebevartoti alkoholio, teigė, kad nori išsaugoti santuoką, tačiau savo požiūrio į santuoką, sutuoktinių tarpusavio santykius nepakeitė. Byloje nebuvo nustatyta jokių atsakovo aktyvių veiksmų tarpusavio santykių pakeitimui iš esmės, bendro sutarimo radimui.

50. Taigi, savaime aplinkybė, kad sutuoktiniai santuokos metu sukūrė materialinę gerovę, rūpinosi namais, savo lėšomis ir darbu kūrė bendrą buitį, augino vaikus, su jais leido atostogas, nesudaro pagrindo teigti, kad jų santuoka buvo darni, sutuoktiniai buvo lojalūs vienas kitam, gerbė vienas kitą, teikė tarpusavio pagalbą, moralinę paramą, o santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės poelgio. Tokių aplinkybių nustatyta nebuvo. Atsakovas byloje liudytojų, kurie patvirtintų jo teiginius, neturėjo. Ieškovės kviesti liudytojai, kurie buvo ieškovės artimieji ir jiems geriausiai buvo žinomas šalių elgesys bendro gyvenimo metu, parodė, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai nebuvo darnūs ilgą laiką, atsakovas nebuvo pagarbus, meilus sutuoktinei, nedovanojo jai dovanų, nekviesdavo niekur, per bendras šventes sėdėdavo atskirai, keikdavosi, nevedė vaikų į darželį, prašomas atsisakydavo padėti ieškovei, vaikams susirgus jų neslaugė, vaikais rūpinosi viena ieškovė ir jos motina, atsisakydavo dalyvauti vaikų darželio renginiuose, nesiskaitė nei su ieškove, nei su savo ir ieškovės tėvais, neatsiliepdavo telefonu, vadino juos nepagarbiais, įžeidžiančiais žodžiais, supykęs atimdavo iš ieškovės automobilį, todėl ji neturėjo kuo nuvykti į darbą, nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas, prašydavo artimųjų pagalbos, ieškovei trūkdavo pinigų kasdieniniams poreikiams patenkinti – maistui, vaikų būreliams apmokėti, todėl ji skolindavosi pinigus iš artimųjų.

55. Ieškovė ir atsakovas reikalauja padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą pagal jų reikalavimus, priteisiant piniginę kompensaciją už kitam sutuoktiniui atitenkantį didesnės vertės kilnojamąjį turtą. CK 3.127 straipsnis numato, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis.

56. Byloje nėra ginčo dėl mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), įregistruotos santuokos metu (duomenys neskelbtini), vertės ir priteisimo atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nėra ginčo dėl kilnojamųjų daiktų sudėties ir vertės bei priteisimo šalims: svetainės televizoriaus, 400 Eur vertės, žoliapjovės, 65 Eur vertės, skalbimo mašinos, 150 Eur vertės, miegamojo lovos, 830 Eur vertės, skrudintuvo, 20 Eur vertės ir lauko kepsninės, 400 Eur vertės.

60. Atsakovas prašo priteisti ieškovei šviestuvą, 130 Eur vertės. Ieškovė nurodo, kad jo vertė yra 49 Eur, nes atsakovo pateiktas parduodamo prabangaus šviestuvo skelbimas. Atsakovas prašo priteisti ieškovei Philips siurblį, 90 Eur vertės. Ieškovė nurodė siurblio vertę 80 Eur. Atsakovas prašo priteisti ieškovei langų valymo robotą, 180 Eur vertės. Atsakovė nurodo, kad įrenginio vertė yra 160 Eur. Atsakovas prašo priteisti ieškovei televizorių, buvusį miegamajame kambaryje, 350 Eur vertės. Ieškovė nurodo, kad televizoriaus įstrižainė yra mažesnė nei pateikė atsakovas skelbimus, todėl jo vertė yra 130 Eur. Atsakovas prašo priteisti ieškovei aukšto spaudimo plovyklą, 180 Eur vertės. Atsakovė nurodo, kad įrenginio vertė yra 140 Eur. Atsakovas prašo priteisti jam Samsung siurblį, 30 Eur vertės. Ieškovė nurodo, kad iš atsakovo skelbimo negalima nustatyti ar siurblys veikiantis, todėl jo vertė yra 60 Eur. Atsakovas prašo priteisti jam aeratorių, 100 Eur vertės. Ieškovė nurodo, kad jo vertė yra 200 Eur, nes atsakovas pateikė skelbimą apie paprastesnio modelio aeratoriaus pardavimą. Atsakovas prašo priteisti jam lauko baldus, 150 Eur vertės. Ieškovė nurodo, kad baldų vertė yra 325 Eur, nes atsakovo skelbime parduodami baldai su trūkumais. Atsakovas prašo priteisti jam darbo kėdę, 30 Eur vertės ir spausdintuvą, 50 Eur vertės. Ieškovė nurodo, kad kėdės vertė yra 97 Eur, ji nurodė vidutinę kėdės vertę pagal skelbimus, o spausdintuvo vidutinė vertė yra 80 Eur.

62. Byloje nėra ginčo, kad sutuoktinių įgytas santuokoje kilnojamasis turtas priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis, kaip tai numato CK 3.117 straipsnio 1 dalis. Dalindamas sutuoktinių turtą teismas vadovaujasi CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostata, įtvirtinančią turto padalijimo natūra principą, taip pat atsižvelgia į tai, kad šalys faktiškai yra turtą pasidalinusios ir nereiškia pretenzijų į tą patį turtą. Vadovaujantis išdėstytu tenkinamas ieškinio ir iš dalies priešieškinio reikalavimas dėl kilnojamojo turto padalinimo. Ieškovei K. G. nuosavybės teise priteisiamas sekantis kilnojamasis turtas:

- valgomojo kambario stalas su kėdėmis, 522 Eur vertės;

- šviestuvas, 90 Eur vertės;

- sofa, 200 Eur vertės;

- Philips siurblys, 85 Eur vertės;

- langų valymo robotas, 170 Eur vertės;

- miegamojo kambario televizorius, 240 Eur vertės;

- aukšto spaudimo plovykla, 160 Eur vertės;

- skrudintuvas, 20 Eur vertės;

- lauko kepsninė, 400 Eur vertės;

- svetainės televizorius, 400 Eur vertės;

- Samsung siurblys, 45 Eur vertės;

- žoliapjovė, 65 Eur vertės;

- aeratorius, 150 Eur vertės;

- skalbimo mašina, 150 Eur vertės;

- lauko baldai, 238 Eur vertės;

- lova, 830 Eur vertės;

- darbo kėdė, 64 Eur vertės;

- spausdintuvas, 65 Eur vertės;

Viso turto 2008 Eur.

64. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 925 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą. Nustatyta, kad santuokos metu 2020-06-22 atsakovo vardu buvo registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 m. pirmos registracijos, kurį 2021-06-09 atsakovas pardavė už 1850 Eur (2021-11-09 Nr. DOK-141734). Sutuoktiniai sandorio metu kartu nebegyveno, automobilio pardavimo lėšos liko pas atsakovą. Automobilis įgytas santuokos metu, byloje šalys nekėlė ginčo, kad jo įgijimui buvo panaudotos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausiusios lėšos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.115 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Atsakovas pripažino, kad šalims nenutraukus santuokos, tačiau nebegyvenant kartu ir nepasidalinus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto, jis pardavė santuokos metu įgytą bendrą turtą – automobilį ir gautas pinigines lėšas pasiėmė sau. Esant nustatytoms aplinkybėms, tenkintinas ieškinio reikalavimas, ieškovei priteistina iš atsakovo pusė parduoto turto vertės – 925 Eur (1850 Eur /2).

65. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 1523,04 Eur piniginę kompensaciją už įvykdytą solidarią šalių prievolę kreditoriui AB „SEB bankas“. CK 6.9 straipsnio 1 dalis numato, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

67. Ieškovė teigia, kad atsakovas nemokėjo paskolos grąžinimo įmokų kreditoriui nuo 2021 m. vasario iki 2022 m. vasario mėn., ieškovė viena iš savo lėšų įvykdė už atsakovą 1 523,04 Eur dydžio prievolės dalį kreditoriui AB „SEB bankas“. Atsakovas su reikalavimu nesutinka, nes nuo kredito sutarties sudarymo banko paskolos įmokas mokėjo tik atsakovas iš savo pajamų, taip pat vienas mokėjo namo išlaikymo mokesčius - pirko kurą (granules), mokėjo už komunalinių atliekų tvarkymą, mobilaus ryšio telefonus.

72. CK 3.92 straipsnio 1 dalis numato, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. CK 3.128 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, padalydamas turtą, gali iš vieno sutuoktinio kitam priteisti pinigų sumą, iš kurios šis tretiesiems asmenims apmokėjo visas iš santuokos kilusias skolas.

73. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 1685,50 Eur piniginę kompensaciją už atsakovo įvykdytą prievolę gyvenamajam namui šildyti laikotarpiu nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2022-03-30. Atsakovė su reikalavimu nesutinka, nes atsakovas nepateikė patirtas išlaidas kurui įgyti patvirtinančių įrodymų. Name turėjo būti palaikomas minimalus šildymas namo konservacijos tikslais, tačiau atsakovas name gyveno, todėl jam ir turėtų tekti šildymo kaštai. Šalys bendro ūkio nevedė nuo 2020 m. lapkričio pabaigos, tačiau iki 2021 m. kovo mėnesio ieškovė mokėjo namo išlaikymo komunalinius mokesčius, nors name su vaikais negyveno.

74. Nustatyta, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir inžineriniais statiniais (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 2021 m. vasario mėn. ieškovė su vaikais gyvenamajame name negyveno. Jame gyveno atsakovas. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo duomenų (ieškinio Nr. CBP-14352 priedas) nustatyta, kad gyvenamojo namo šildymas – vietinis centrinis šildymas, gyvenamojo namo gyvenamasis plotas – 120,34 kv.m., naudingas plotas – 151,43 kv.m.

75. Atsakovas teigia, kad pirko granules ir šildė gyvenamąjį namą. Namo šildymui atsakovas turėjo įgyti vienam mėnesiui vieną toną granulių, kurių vidutinė kaina buvo 360 Eur. Per devynių mėnesių laikotarpį atsakovas turėjo įgyti 9 tonas granulių ir sumokėti 3 240 Eur. Atsakovas teigia, kad granulių pirkimo dokumentų neturi. Atsakovė turi kompensuoti ieškovui gyvenamojo namo šildymo išlaidas - 1620 Eur. Atsakovas pareikštam reikalavimui pagrįsti pateikė informaciją iš interneto puslapio kuro-granules.lt, kuriame nurodyta bendro pobūdžio informacija, kad šildymo sezonui (6 mėn.) reikia apie 4-6 tonų granulių bei informaciją iš skelbimų internetinio puslapio apie granulių pardavimo kainas (2022-06-30 Nr. DOK-86673 priedas). Teismas atsakovo pateiktus įrodymus vertina kritiškai. Nors atsakovui ne kartą buvo priminta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas gyvenamojo namo šildymui. Pateikta bendro pobūdžio informacija nepatvirtina, kad atsakovas gyvenamojo namo šildymui pirko granules, kokios rūšies, kokia faktinė kuro kaina buvo 2021 m., 2022 m. šildymo sezono metu. Atsakovas nurodė, kad turėjo nupirkti 9 tonas granulių, tačiau kiek jų nupirko faktiškai ir už kokią kainą, nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų. Atsakovas nurodė, kad kurą pirkdavo iš juridinio asmens, taigi, turėjo galimybę pateikti įrodymus tiek apie šalių gyvenamojo namo apšildymui reikalingą kuro kiekį pagal turimo katilo parametrus, tiek apie granulių kainas, tiek apie patirtas išlaidas joms įgyti. Atsakovo pateikti duomenys, nėra pakankami įrodymai teismui spręsti, kokio dydžio išlaidas patyrė atsakovas gyvenamojo namo šildymui. Reikalavimas nepagrįstas išlaidas patvirtinančiais rašytiniais įrodymais, todėl atmestinas kaip neįrodytas.

76. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jo sumokėtas būsto draudimo įmokas AB „Lietuvos draudimas“. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario iki gruodžio sumokėjo 131 Eur, ieškovės neįvykdyta prievolės dalis - 65,50 Eur. Ieškovė detalių atsikirtimo argumentų dėl draudimo įmokų dalies priteisimo nepateikė. Iš atsakovo pateikto banko sąskaitos išrašo duomenų (2022-06-30 Nr. DOK-86673 priedas) nustatyta, kad atsakovas kiekvieną mėnesį priešieškinyje nurodytu laikotarpiu mokėjo AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo įmokas po 11,91 Eur. Ginčo dėl aplinkybės, kad buvo apdraustas šalių būstas kreditoriaus AB „SEB bankas“ naudai nebuvo. Atsakovas prašo priteisti sumokėtas įmokas už 11 mėnesių, skaičiuojant nuo 2021 m. vasario mėn. iki gruodžio mėn. Viso sumokėta 131,01 Eur. CK 6.9 straipsnio 1 dalis numato, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kompensavo atsakovui jo sumokėtų draudimo įmokų dalį. Vadovaujantis išdėstytu priešieškinio reikalavimas tenkinamas, atsakovui priteisiama iš ieškovės 65,50 Eur atsakovo sumokėtų būsto draudimo įmokų kaip įvykdytos solidarios prievolės AB „Lietuvos draudimas“ dalis laikotarpiu 2021 m. vasario-gruodžio mėnesiais.

77. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Taigi, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis. Teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma bylos aplinkybes turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

78. Šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai A. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur, o sūnui A. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 290 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas su reikalavimu sutinka iš dalies. Atsakovas teigia, kad turi galimybę teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai gali būti patenkinti atsakovui skiriant po 180 Eur kiekvienam vaikui.

79. Vertinant vaikų poreikius nustatytos sekančios bylos aplinkybės. A. G. yra 11 metų amžiaus, nuo 2022-09-01 lanko (duomenys neskelbtini). A. G. yra 7 metų amžiaus, (duomenys neskelbtini).

80. Ieškovė nurodo, kad kiekvieno vaiko maitinimui per mėnesį skirtina suma yra po 170 Eur. Į šias išlaidas neįskaitomos išlaidos maitinimuisi mokykloje. Sūnaus maitinimas mokykloje kainuoja 15 Eur. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytu lėšų dydžių vaikų maistui, mano, kad vaikui pakanka 150 Eur/ mėn., įskaitant 3 Eur dienai maitinimuisi mokykloje. Įvertinus pasikeitusią situaciją Lietuvoje, ženklų kainų augimą, ieškovės nurodytos išlaidos vaikų maistui vertintinos kaip minimalios. Šalių vaikai yra moksleiviai, auga, vaikų maitinimuisi skirtos išlaidos tiek namuose, tiek mokymosi įstaigose egzistuos iki pat vaikų pilnametystės ir nėra pagrindo manyti, kad jos galėtų mažėti. Mažinti maitinimui skiriamas lėšas pagrindų nenustatyta. Nepagrįstas maistui skirtinų lėšų sumažinimas lemtų vaikų teisių į pilnavertę mitybą pažeidimą. Pripažintina, kad A. G. maitinimui skirtina per mėnesį 170 Eur maistui ir 60 Eur maitinimuisi mokykloje (3 Eur× min. 20 d. d.), A. G. – 170 Eur ir 15 Eur maitinimuisi mokykloje.

81. Ieškovė apmoka sūnaus pagrindinio ugdymo mokykloje išlaidas (2022 m. rugsėjo mėn. mokėta 12,48 Eur). Vaikai taip pat yra ugdomi papildomai. Duktė lanko (duomenys neskelbtini) mokestis 40 Eur/ mėn. Sūnus mokykloje lanko krepšinio treniruotes, 32 Eur/ mėn. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)užsiėmimus, mokestis 15 Eur/ mėn., mieste - (duomenys neskelbtini) 55 Eur/ mėn. (2022-06-22 Nr. DOK-74468, 2022-11-30 Nr. DOK-147717 priedai). Ieškovė nurodė ir pateikė įrodymus, kad vaikai 2021-2022 m. lankė keramikos būrelį, ieškovė apmokėdavo vaikų išlaidas po 32 Eur/ mėn., bylos nagrinėjimo metu A. G. pradėjo lankyti keramikos būrelį, lapkričio mėnesį A. G. būrelio mokestis sudarė 15 Eur. Ginčo dėl vaikų ugdymo ir tam patiriamų išlaidų dydžio bei pagrįstumo byloje nėra.

82. Ieškovė patiria išlaidas vaikų kirpyklos paslaugoms, iš jos paaiškinimų - kiekvienam vaikui – 15 Eur, sveikatos priežiūros paslaugoms (maisto papildų pirkimui) 10 Eur kiekvienam, 30 Eur kiekvienam higienos ir namų švaros priemonių įgijimui. Atsakovas sutinka su vaikų poreikiais ir išlaidomis kirpyklos paslaugoms, sveikatos priežiūrai, tačiau mano, kad mažintinos išlaidos vaikų higienos poreikių tenkinimui iki 20 Eur kiekvienam vaikui. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo pozicija. Kad išlaidos higienos poreikių tenkinimui gali būti protingai planuojamos ir atitinkamai mažinamos iki 20 Eur vienam vaikui ieškovei nepagrindus jos nurodytų išlaidų dydžio kiekvienam mėnesiui.

83. Ieškovė nurodo, kad patiria kuro išlaidas, nes automobiliu vaikus veža į gydymo įstaigas, sūnų - į treniruotes mieste. Ieškovė skaičiuoja vaikams tenkančias išlaidas kurui - sūnui 40 Eur/ mėn., dukrai – 20 Eur/ mėn. Atsakovas išlaidų poreikiui ir dydžiui neprieštarauja. Aplinkybę apie patiriamas išlaidas kurui patvirtina ir ieškovės pateikti banko sąskaitos išrašai apie patirtas išlaidas kurui.

84. Ieškovė nurodo, kad patiria išlaidas vaikų lavinimui, apie 50 Eur/ mėn. kiekvienam vaikui. Išlaidos patiriamos perkant vaikams mokymosi priemones, pratybų rinkinius, uniformas. Papildomai kainuoja sūnaus prailginta grupė (8 Eur), dalyvavimas edukaciniuose konkursuose („Olympis“). Vaikai dalyvauja mokyklos organizuojamose ekskursijose, vyksta pramogauti. Iš ieškovės pateiktų elektroninių laiškų nustatyta, kad tėvai informuojami apie vykstančius edukacinius renginius ir reikalingas išlaidas, vaiko dalyvavimas edukacinėse programose kainuoja 6-11 Eur, ekskursija į kitas pažintines Lietuvos vietas – 26 Eur ( (2022-05-10 ekskursija į Dzūkijos nacionalinį parką). Atsakovas išlaidų poreikiui ir dydžiui neprieštarauja.

85. Ieškovė nurodo, kad vaikams būtina skirti po 60 Eur/ mėn. aprangos įgijimui. Vaikai auga, nudėvi rūbus, juos tenka nuolat keisti. Be to, ieškovė patiria išlaidas vaikų sporto aprangos ir inventoriaus įgijimui lankant papildomas veiklas. Ieškovės patiriamas išlaidas patvirtina pateikti rūbų ir avalynės prekių pirkimo kvitai (2022-06-16 Nr. DOK-81178). Atsakovas mano, kad išlaidos aprangai mažintinos iki 50 Eur kiekvienam vaikui. Šalių nurodyta vaikų aprangai skirtina lėšų suma yra panašaus dydžio. Įvertinus tai, kad vaikai auga ir visą aprangą bei avalynę tenka nuolat pirkti naują, vaikai lanko papildomas ugdymo veiklas, kurioms taip pat būtina pirkti sportinę aprangą, avalynę, išlaidos vaikų aprangai nemažintinos.

87. Ieškovė patiria išlaidas vaikų mobilaus ryšio paslaugų ir įrangos apmokėjimui. Abu vaikai yra mokyklinio amžiaus ir turi telefonus. A. G. ieškovė moka po 20 Eur/ mėn. už įrenginį ir internetą, sūnui – po 10 Eur/ mėn. Ginčo dėl patiriamų išlaidų fakto ir dydžio nėra.

88. Ieškovė taip pat nurodo, kad vaikams būtina skirti po 100 Eur/ mėn. laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms. Vaikai vyksta į ekskursijas, savaitgaliais lankosi kino teatre, draugų gimtadieniuose, kavinėse, atostogų metu pramogauja – 2022 m. vasarą vyko į Lenkiją, lankėsi Lietuvos pajūryje, ilsėjosi Palangoje. Atsakovas su šiomis išlaidomis nesutinka. Atsakovas nurodo, kad jis taip pat patiria išlaidas vaikų laisvalaikiui ir poilsiui bei pramogoms atostogų metu. Sutinka, kad šios išlaidos būtų 60 Eur/ mėn. vaikui. Atsakovas su vaikais 2022 m. vasarą vyko prie jūros, lankėsi parkuose, patyrė išlaidas įvairioms pramogoms. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų (2022-05-20 Nr. DOK-68221 priedai) matyti, kad 2022 m. liepos mėn. atsakovas patyrė 92 Eur išlaidas pramogų parkų bilietų pirkimui (34 Eur ir 58 Eur), 341,12 Eur apgyvendinimo pajūryje išlaidas, išlaidas vaikiškai bižuterijai, rūbams (7,99 Eur, 30,06 Eur). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad vaikų laisvalaikiu bei atostogomis rūpinasi ne viena ieškovė, vaikų tėvas taip pat aktyviai dalyvauja vaikų gyvenime ir patiria išlaidas vaikų laisvalaikiui ir pramogoms. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad išlaidos vaikų laisvalaikiui, atostogoms mažintinos iki 60 Eur vienam vaikui. Kitą vaikų laisvalaikio ir atostogų išlaidų dalį prisiima ir faktiškai patiria atsakovas.

89. Ieškovė patiria ir kitas papildomas išlaidas, kurios nepatenka į įprastinių vaikų poreikių tenkinimą ir kurių atsakovas nekompensuoja. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. liepos-lapkričio mėnesiais ieškovė patyrė išlaidas A. G. odontologo paslaugų apmokėjimui, viso 335 Eur (2022-06-02 Nr. DOK-74468 priedas).

91. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatytos sekančios bylos aplinkybės. Ieškovė ir atsakovas turi po du nepilnamečius vaikus. Šalys neturi kreditorinių įsipareigojimų, nekilnojamojo turto, tačiau turi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėto turto pardavimo lėšas, kurias pasidalino po ½ dalį. Abu yra sveiki, darbingi, dirba ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Nors atsakovas pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę apie tai, kad turi diagnozuotą hipertenzinę širdies ligą be širdies nepakankamumo, tačiau dėl turimos ligos atsakovo darbingumas nėra ribotas, neįgalumas nenustatytas, atsakovas dirba vairuotoju visą darbo dieną. Nei ieškovė, nei atsakovas nepatiria būsto nuomos išlaidų. Ieškovė ir atsakovas gyvena privačiuose namuose, priklausančiuose kiekvieno jų tėvams, todėl patiria tik eilines gyvenamojo būsto išlaikymo išlaidas. Ieškovės mėnesio pajamos sudaro apie 1455 Eur, 2022 m. sausio – gegužės mėnesiais ieškovės vidutinis darbo užmokestis sudarė 1816 Eur (2022-08-31 Nr. DOK-108954 priedas) atsakovo – apie 800 Eur. Vaikų išlaikymui ieškovė taip pat panaudoja ir valstybės skiriamą išmoką po 80 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, kuri nuo 2023-01-01 yra 85,75 Eur. Atsakovui priteisiama santuokos metu įkurta (duomenys neskelbtini) kurios veiklą atsakovas nurodė ketinantis atnaujinti po santuokos nutraukimo. Byloje buvo išsakyti argumentai dėl atsakovo galimybės ieškoti geriau apmokamo darbo atsižvelgiant į turimą informacinių technologijų magistro diplomą. Atsakovas teigė, kad darbo ieškojo, tačiau nenurodė jokių konkrečių darbo paieškos aplinkybių ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas atsakovo argumentus apie negalėjimą pakeisti darbovietės ir gauti geriau apmokamą darbą vertina kritiškai. Atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, nors nepateikė teismui duomenų apie savo išsilavinimą, tačiau ir neginčijo liudytojos G. T. bei ieškovės nurodytos aplinkybės, kad turi aukštojo mokslo diplomą informacinių technologijų srityje. Atsakovo apsisprendimas dirbti aukštos kvalifikacijos nereikalaujantį darbą ir ne pagal įgytą išsilavinimą negali lemti jo prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus sumažinimo ir naštos perkėlimo ieškovei. Pažymėtina, kad byloje vertinti ir nustatyti tik būtinieji esami vaikų poreikiai.

92. Nustatytos bylos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad abiejų vaiko tėvų finansinė padėtis ir gauna mažesnes pajamas, tačiau jis gyvena tėvams priklausančiame turte, turi įmonę, kurios veiklą nurodė, kad ketina atnaujinti, gyvendamas vienas turi galimybę dirbti papildomai ar įgyti naują specialybę ir ieškoti geriau apmokamo darbo. Teismų praktikoje yra pažymima, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą iš esmės nukrypti nuo vaikų išlaikymo prievolės lygių dalių principo. Pripažintina, kad abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie A. G. ir A. G. išlaikymo. Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, tenkintinas iš dalies ieškinio reikalavimas, iš atsakovo A. G. priteistinas išlaikymas dukrai A. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (585-85/2), o sūnui A. G. – po 277 Eur (640-85/2) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-07-12) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina K. G..

93. Priteisiant nurodyto dydžio išlaikymą pažymima, kad šalių nepilnamečiai vaikai auga, ieškovė suteikia jiems gyvenamąjį būstą, juos išlaiko, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

94. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikams kiekvienam po 1 260 Eur už septynių mėnesių laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. Ieškovė nurodo, kad vaikų poreikiai, taip pat prekių ir paslaugų kainos buvo mažesni, todėl už nurodytą laikotarpį iš atsakovo prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 180 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį.

95. Atsakovas su reikalavimu nesutinka, nurodo, kad sutuoktiniai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki 2021 m. vasario mėnesio, vaikai buvo išlaikomi iš bendrų lėšų.

96. Iš ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų duomenų (2022-06-02 Nr. DOK-74468 priedai) paaiškinimų teisme nustatyta, kad atsakovas šalims gyvenant kartu reguliariai pervesdavo pinigines lėšas ieškovei, kuri rūpinosi kasdieniais šeimos poreikiais. Piniginės lėšos buvo pervedamos 2018 m., 2019 m. Tačiau iš 2020 m. ir 2021 m. ieškovės banko sąskaitos išrašo duomenų matyti, kad 2020 m. atsakovas pervedė ieškovei tik vieną įmoką 2020-02-04 – 50 Eur. Tuo tarpu ieškovė mokėjo gyvenamojo namo išlaikymo mokesčius, apie 120 Eur/ mėn., o 2021 m. vasario – gegužės mėn. ir būsto kredito įmokas bankui. Atsakovas pradėjo teikti išlaikymą vaikams po 300 Eur tik nuo 2021-06-24, iš atsakovo paaiškinimų – patarus advokatui, o vėliau - teismui 2021-07-20 nutartimi byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Iš ieškovės paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė nurodytu laikotarpiu patyrė įprastines ir pastovias išlaidas vaikų pagrindiniam ir papildomam ugdymui – mokėjo mokesčius už vaikų ugdymą K. M. darželyje mokykloje (duomenys neskelbtini) vidutiniškai po 38 Eur/ mėn., mokėjo įmokas (duomenys neskelbtini) už vaikų lankomus užsiėmimus po vidutiniškai 32 Eur/ mėn., mokėjo įmokas už A. G. lankomas krepšinio treniruotes (duomenys neskelbtini) 28 Eur/ mėn. Atsakovas pripažino, kad jis nepirko vaikams rūbų, nemokėjo sūnaus darželio mokesčių, neprisidėjo prie papildomo ugdymo išlaidų, kirpyklos ir kitų išlaidų padengimo. Tarp šalių vyko konfliktai, nesutarimai prasidėjo dar 2021 m. sausio mėn., tai pripažino ir pats atsakovas, nurodęs, kad ieškovės elgesys pasikeitė. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų G. T., N. T. parodymų nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais apsigyveno pas savo tėvus 2020 m. lapkričio mėnesį po įvykusio konflikto su atsakovu, po kurio ją su vaikais į tėvų namus parvežė ieškovės brolis. Aplinkybę, kad sutuoktiniai faktiškai jau 2020 m. pabaigos gyveno atskirai patvirtina ir šalių susirašinėjimo duomenys 2020-12-28, 2020-12-31, iš kurių matyti, kad vaikai jau buvo su ieškove, ieškovė atvykdavo į šeimos namus pasiimti tik daiktų, taip pat ieškovės pranešimuose policijai nurodytos aplinkybės apie tai, kad nuo lapkričio mėnesio ieškovė gyvena pas savo tėvus, nes sutuoktinis vartojo alkoholį, plūdosi, grasino ieškovei, taip jai ir vaikams kėlė grėsmę, trukdė ieškovei naudotis bendru turtu, ieškovė negalėjo patekti į namus jau 2021-01-06, nes atsakovas buvo pakeitęs durų spyną (atsiliepimo į priešieškinį priedas 2021-11-29 Nr. DOK-152358). Šalių konfliktiški santykiai, pradėjimas gyventi atskirai, banko pavedimų vykdymo ieškovei nutraukimas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, o taip pat įvertinti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas vėliausiai nuo 2020 m. lapkričio mėnesio nutraukė išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą ir neįrodė, kad užtikrino vaikų poreikių tenkinimą teikdamas pastovų ir pakankamą išlaikymą vaikams, todėl ieškinio reikalavimas tenkinamas. Ginčo dėl 180 Eur/ mėn. įsiskolinimo dydžio skaičiavimo vienam vaikui nėra, nes atsakovas 180 Eur išlaikymą teikti sutinka. Viso iš atsakovo priteistinas išlaikymo vaikams įsiskolinimas kiekvienam vaikui po 1260 Eur.

- ieškovės K. G. sumokėtas žyminis mokestis 250 Eur, 2021-07-12 nutartimi ieškovei atidėtas likusios dalies (843 Eur) žyminio mokesčio mokėjimas;

- ieškovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos 4235 Eur (2022-12-19 Nr. DOK- 154669);

- atsakovo A. G. patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos 5340 Eur (2022-12-19 Nr. DOK-154541) .