Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1190-1143/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-15
Bylos Nr.
1-1190-1143/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27060-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
S. S.
Nukentėjusysis
Č. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1190-1143/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27060-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 2.1.7.4.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 15 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė,sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Dambrauskui,kaltinamajam S. S.,gynėjui advokatui Č. B.,nukentėjusiajam Č. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. S., (duomenys neskelbtini);

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

S. S. mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą bei grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

S. S. 2021-08-08, apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,16 promilės etilo alkoholio), namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo prieš savo tėvą Č. S. fizinį smurtą: jis name tyčia sudavė kumščiais Č. S. tris kartus į veidą, po to, tėvui išėjus į kiemą, galva (kakta) tėvui tyčia sudavė vieną kartą į veidą ir, šiam nugriuvus, kojomis įspyrė du kartus į šonus. Šiais smurtiniais veiksmais S. S. savo šeimos nariui – tėvui Č. S. sukėlė fizinį skausmą. Iš karto po to S. S., nubėgęs į namą, iš ten atsineštu peiliu, laikomu rankoje, grasino savo tėvą Č. S. papjauti. Tokiais smurtiniais veiksmais S. S., išgąsdindamas savo tėvą Č. S. bei sukurdamas bauginančią aplinką, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis S. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tėvas melavo. Jis tėvo lauke nemušė, tik namuose vieną kartą, kai motiną užstojo, jam sudavė iš galvos į nosį. J. G. ir J. T. taip pat melavo. Mano, kad tėvas išsigalvoja, kad jį pasodinti į kalėjimą. Jei jie negertų, tai ir jis negertų. Tvirtino, kad jokių muštynių lauke nebuvo. Mano, kad jie viską susitarė. Jie mušėsi tik namuose, nei lauke, nei verandoje nesimušė. Nurodė, kad grįžo iš darbo, jie pradėjo išgėrinėti. Tėvas buvo neblaivus. Jam (S. S.) nepatiko, kad tėvas trenkė motinai, ir jis (S. S.) trenkė jam iš kaktos, kilo konfliktas. Nurodė, kad alkoholį vartoja nedažnai, tik esant progai; dirba. Tėvų namuose gyvena apie vieną du mėnesius, atvažiuoja, išvažiuoja. Anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), su sužadėtine; yra prieš ją smurtavęs; dabar nekonfliktuoja, turi vaikų. Nurodė, kad vieną kartą tėvui sudavė; blogai vertina savo elgesį, gailisi; motinai sudavė netyčia. Pripažįsta, kad sudavė smūgį namuose, lauke jokių muštynių nebuvo, peilio nebuvo paėmęs. Nurodė, kad išlaiko du vaikus – vienam (duomenys neskelbtini), kitas gimė neseniai, (duomenys neskelbtini). Dirba pagal verslo liudijimą, (duomenys neskelbtini); teikia išlaikymą vaikams. Mano, kad gydymas jam nereikalingas; išgeria, kai yra proga.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis Č. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad kaltinamasis mušasi, kai būna girtas, o blaivus nieko nedaro. Teigė, kad 2021-08-08 įvykio nepamena. Buvo, kad kaltinamasis ir motiną muša. Kaltinamasis pas juos gyvena apie 3 mėnesius, šeštadienį, sekmadienį geria, o paskui dirba. Pats (Č. S.) 2021-08-08 buvo išgėręs. Kaltinamasis jam sudavė 3-4 kartus kumščiu į veidą, pataikė į nosį, bėgo kraujas, du kartus spyrė (parodė į kairį šoną ties šonkauliais). Pats sėdėjo prie pavėsinės, o S. S. iš namų su peiliu išėjo, paskui grįžo namo, ir paskui išėjo be peilio. Atstumas buvo apie 5 metrus. Kaltinamasis su peiliu jam negrasino ir nerėkavo, kad papjaus. Peilio nebijojo, neišsigando, buvo įsitikinęs, kad jam (Č. S.) su tuo peiliu nieko nepadarys. Sūnui pretenzijų neturi, paskui susitaikė. Mano, kad jam (kaltinamajam) reikia gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, kalėjimas jam nepadės.

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti Č. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nukentėjusysis nurodė, kad 2021-08-08 jis namie (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine K. S. ir sūnumi S. S. gėrė alkoholinius gėrimus. S., būdamas girtas, dėl kaimynų iškvietė policiją. Č. S. policijos pareigūnams papasakojo, kad maždaug prieš savaitę S. buvo primušęs savo motiną. Tai S. nepatiko ir, kai išvažiavo policijos pareigūnai, jis sumušė Č. S.: namie kumščiu 3-4 kartus sudavė į veidą. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis išėjo į kiemą apsiprausti. Tuomet kieme prie pavėsinės S. jam vieną kartą trenkė iš galvos į veidą ir Č. S. nugriuvo ant žemės. Gulinčiam S. dar du kartus kojomis įspyrė į šonus. Č. S. galvoja, kad sūnus jam būtų gal ir daugiau kartų įspyręs, bet tarp jų atsistojo kaimynas J. T. ir neleido mušti. Tuomet S. nubėgo į namą ir iš ten atsinešė peilį. Laikydamas rankoje peilį jis šaukė, kad Č. S. papjaus. Tačiau J. jam neleido prie Č. S. prieiti ir S. peilį parnešė atgal į namus. Č. S. dėl tokio sūnaus elgesio pasijuto nesaugiai. Nežino, ar sūnus būtų jam peiliu dūręs, ar ne (b. l. 1–2, 20–22).

Liudytoja K. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną buvo neblaivi, nieko nematė. Jie trise vartojo alkoholinius gėrimus. Nematė šį kartą, kad kaltinamasis būtų sudavęs tėvui. Jos tuo metu kieme nebuvo, nežinojo, kad ten mušasi. Pati nebijo sūnaus, kai jis būna neblaivus. Jis jos nesumušė. Pati nematė peilio, nieko nematė, pareigūnams viską papasakojo, ką jai pasakojo vyras ir kaimynė. Po įvykio peilių neslėpė. Vyro sukruvinto nematė. Nurodė, kad sūnus yra geras, dirba, važiuoja į darbą, o iš darbo atvažiuoja išgėręs; jis turėjo sugyventinę, nevedęs, turi vaiką.

Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti K. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose liudytoja nurodė, kad S. S. namuose sudavė Č. S. kumščiais į veidą kelis kartus, dėl ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ir kieme S. S. sudavė galva Č. S. į veidą bei nugriuvusiam ant žemės kelis kartus spyrė į šonus. Kaimynas J. T. apgynė Č. S.. Tada S. iš namų atsinešė peilį ir, laikydamas jį rankoje, šaukė, kad papjaus. J. T. ėmė šaukti, kad iškvies policiją ir tada S. nuėjo namo. Kai S. su peiliu išbėgęs į kiemą šaukė kad papjaus, liudytoja išsigando, nes sūnus yra neprognozuojamas ir nežinia ką gali padaryti. Tiek ji, tiek Č. S. sūnaus bijo. Po šio įvykio nuo S. paslėpė visus peilius. (b. l. 76–78).

Liudytojas J. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra S. kaimynas, bendrauja su jais. Su S. S. bendravo, būdavo, kad gerai sutaria, kai neišgėręs. S. S. gyvena pas tėvus, o anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). Kas vyko 2021-08-08 jų namuose, nematė, matė tik lauke. Minėtą dieną pats buvo namuose, su kaimynais alkoholinių gėrimų nevartojo. Nežino, dėl ko įvyko konfliktas. Matė, kai pirmą kartą atvykę policijos pareigūnai bendravo su Č. S.. Pareigūnams išvykus, įvyko konfliktas. S. S. pradėjo rėkauti „ką ten pasakėt?“, apie motiną rėkavo. Muštynės vyko lauke. S. S. mušė Č. S., pastūmė ant verandos, po to prie pavėsinės. Jis (J. T.) užstojo. Matė, kaip sudavė smūgį iš galvos, kumščiu. Kai užstojo, Č. S. jau ant kaladės sėdėjo. Pamena, kaip S. S. įspyrė porą kartų tėvui į šonus. Pats įsiterpė po Č. S. griuvimo. Situacija atrodė grėsminga. Nei vienas nebuvo blaivus. Jis neleido S. S. mušti tėvo. Kai jis įsiterpė, S. S. nusileido, po to grasino su peiliu užmušti, sakė „papjaus“ ir nuėjo namo. Iškvietė pareigūnus. Buvo 5-10 m atstumu. Patikslino, kad S. S. su peiliu nieko nedarė, tik laikė rankose. Č. S. buvo išgėręs, veidas buvo kruvinas. Peilis atrodė grėsmingai. Nurodė, kad kai būna blaivus S. S. nesimuša.

Teisiamajame posėdyje buvo J. T. patvirtino pagarsintus savo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose liudytojas nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name - kitoje namo dalyje, gyvena Č. ir K. S.. Su jais gyvena jų sūnus S. S.. Prieš kažkiek tai laiko S. gyveno (duomenys neskelbtini) su drauge. Bet su ja susipyko ir vėl atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) pas tėvus. S. nuo vasaros ( 2021 metų) vėl gyvena su tėvais. Su S. J. T. anksčiau sutarė normaliai. 2021 m. rugpjūčio 8 d. pas J. T. buvo atvažiavęs pusbrolis M. G.. Tą dieną S. su tėvais namuose gėrė alkoholinius gėrimus. S. paskambino policijai ir pranešė, kad M. girtas vairuoja automobilį. Pagal pranešimą atvyko policijos pareigūnai. M. kieme sėdėjo, jokio automobilio nevairavo. Atvykus policijos pareigūnams, į kiemą išėjo ir girtas Č. S.. Jis pasiskundė policijos pareigūnams, kad S. anksčiau (prieš porą mėnesių) sumušė savo motiną. Pabendravę policijos pareigūnai išvažiavo. Č. nuėjo į namus miegoti. Neužilgo J. T., būdamas savo namo dalyje, išgirdo triukšmą, sklindantį iš S. namo dalies. Girdėjo, kad S. šaukė: „užmušiu“. Toks triukšmas truko apie valandą. J. T. pagalvojo, kad S. tik rėkauja, todėl pas juos nėjo ir policijos nekvietė. Po kokios valandos į kiemą išėjo Č. S.. Jo veidas buvo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas. J. T. suprato, kad S. jį sumušė. Taip pat Č. J. sakė, kad jį sumušė S. Č. pavėsinėje apsiprausė. Tarp pavėsinės ir įėjimo į namą (S. dalį) yra poros žingsnių atstumas. Kai apsiprausęs veidą Č. iš pavėsinės išeidinėjo, prie jo priėjo S. ir jam vieną kartą „trenkė iš galvos“ (staigiai palenkęs galvą, kakta) Č. į veido kairę pusę (skruostikaulį). Po šio smūgio Č. nugriuvo ant žemės netoli pavėsinės. Gulinčiam ant žemės tėvui S. porą kartų kojomis įspyrė į šonus. Tuomet J. T. pribėgo prie jų ir įlindo tarp jų, S. neleido mušti tėvo. Tuomet S. nubėgo į namą, o Č. pavėsinėje atsisėdo ant kaladės. S. neužilgo iš namo išėjo nuleistoje rankoje laikydamas peilį (didelį, gal kokių 20 cm ilgio, juodos su pilka spalva rankena). Tarpduryje S. pasakė, kad Č. papjaus. Tuomet J. T. atsistojo tarp S., stovinčio tarp durų, ir Č., sėdinčio ant kaladės, neleisdamas S. prieiti prie tėvo. S. nei jo, nei savo tėvu peiliu nepuolė, apsisuko ir, kažką burbėdamas, nuėjo. Po to J. T. iškvietė policiją. Jis matė, kad Č. veidas (kairė pusė) buvo pamėlynavęs, ištinęs (b. l. 81–84 ).

Liudytoja J. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra S. kaimynė. Matė, kai mušėsi lauke, prie pavėsinės. Mušėsi S. S. su tėvu. S. S. sudavė tėvui galva, kumščių nematė, kojos spyrio irgi nematė. Nurodė, kad kai išgeria, visada taip būna. Patvirtino, kad S. S. buvo išėjęs iš namų su peiliu. Viskas įvyko prie pavėsinės. Č. S. nematė išsitepusio, kruvino. Konfliktai S. šeimoje vyksta ne pirmą kartą. S. S. rėkavo ir namuose, bet ką, ji negalėjo suprasti. S. S. buvo išėjęs su peiliu, prie tėvo nebuvo priėjęs, tėvas buvo prie pavėsinės. J. T., jos sūnus, buvo toliau. Nepamena, kad sūnus būtų užstojęs Č. S.. Teisiamajame posėdyje J. G. patvirtino pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad išsigando, kai S. su peiliu išbėgo į kiemą sakydamas kad papjaus, nes S. labai agresyvus, neprognozuojamas (b. l. 87–88).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo prieduose – fotonuotraukose fiksuoti nukentėjusiajam padaryti veido sužalojimai (b. l. 11–12).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo 2021-08-08 16.19 val. (Č. S.) kortelės grafoje „kvietimo rezultatas“ nurodyta: „ligonį sumušė sūnus, pasak jo žodžių. Veido kairės pusės sumušimas, skauda, žaizdų nėra“ (b. l. 50–51).

Alkoholio matuoklio „Alcotest 6810“ 2021-08-08 kvite 17.13 val. nustatytas S. S. girtumas – 2,16 prom. (b. l. 63).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad byloje pateiktas peilis, kuriuo 2021-08-08 S. S. grasino savo tėvui Č. S.. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota peilio apžiūra: peilio bendras ilgis 32 cm, geležtės ilgis – 18,95 cm. (b. l. 65–70).

III. Byloje ištirtų įrodymų vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,16 promilės etilo alkoholio), konflikto metu panaudojo prieš savo tėvą Č. S. fizinį smurtą: jis name tyčia sudavė kumščiais Č. S. tris kartus į veidą, po to, tėvui išėjus į kiemą, galva (kakta) tėvui tyčia sudavė vieną kartą į veidą ir, šiam nugriuvus, kojomis įspyrė du kartus į šonus. Tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais S. S., suduodamas savo tėvui kumščiais, galva į veido sritį ir spirdamas kojomis į šoną, neabejotinai sukėlė savo tėvui fizinį skausmą. Nors kaltinamasis S. S. pripažįsta tik smūgio galva Č. S. sudavimą ir neigia sudavęs kumščiais bei kojomis įspyręs į šonus, tačiau tokius jo neteisėtus smurtinius veiksmus patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Apie 3-4 smūgių kumščiais sudavimą į veidą dar būnant namuose nukentėjusysis Č. S. parodė teisiamajame posėdyje, tokias pačias aplinkybės jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, teismas neturi pagrindo jais abejoti. Be to, tokie nukentėjusiojo parodymai sutampa ir su liudytojo J. T. parodymais apie tai, kad girdėjo muštynių garsus S. namuose, matė iš namo išėjusį Č. S. kruvinu veidu. Vis tik, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nurodo apie 3-4 smūgių kumščiu sudavimą, teismas nustato, kaltinamojo naudai, kad S. S. sudavė tris smūgius Č. S. į veidą, o ketvirto smūgio kumščiu sudavimą iš kaltinimo pašalina. Nukentėjusysis taip pat nuosekliai parodė apie tai, kad jau būnant lauke, S. S. jam vieną kartą sudavė galva į veidą ir du kartus įspyrė kojomis į šonus. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojo J. T. parodymai tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais teismas vadovaujasi tiek, kiek jie sutampa su teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nusikalstamą veiką S. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y., suduodamas ženkliai vyresniam ir silpnesniam šeimos nariui – tėvui galva ir kumščiais į galvos bei spirdamas į šoną, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo Č. S. gali patirti fizinį skausmą, ir to norėjo. Taigi, S. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. S. grasino nužudyti savo tėvą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nukentėjusysis Č. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, po to, kai sudavė jam galva į veidą, ir du kartus spyrė, S. S. nuėjo į namus ir išėjo su peiliu, paskui grįžo namo, ir vėl išėjo be peilio. Nors teisiamajame posėdyje nukentėjusysis tvirtino, kad S. S. su peiliu jam negrasino ir nerėkavo, kad „papjaus“, jis peilio nebijojo, buvo įsitikinęs, kad jam (Č. S.) su tuo peiliu nieko nepadarys, tačiau tokius Č. S. parodymus teismas vertina kaip suprantamą tėvo bandymą sumenkinti sūnaus kaltus veiksmus. Juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, jog S. S., laikydamas rankoje peilį, šaukė, kad jį (Č. S.) papjaus, dėl tokio sūnaus elgesio pasijuto nesaugiai, nežino, ar sūnus būtų jam peiliu dūręs, ar ne. Tokie nukentėjusiojo parodymai sutampa su nuosekliais liudytojo J. T. parodymais apie tai, kad S. S. grasino tėvui su peiliu užmušti, sakė „papjaus“. Šio liudytojo parodymai sutampa ir su J. G. parodymais apie tai, kad S. S. su peiliu išbėgo į kiemą sakydamas, kad papjaus, buvo labai agresyvus. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad S. S. grasino nužudyti Č. S. peiliu, prieš tai pavartojęs fizinį smurtą, būdamas neblaivus, agresyvus, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai, kad, kaip nustatyta byloje, S. S. su peiliu rankoje stovėjo apie 5 m nuo nukentėjusiojo atstumu ir link jo nejudėjo, nesumenkina jo grasinimo grėsmingumo, juo labiau, kad jis šaukė grasinančius žodžius, buvo agresyviai nusiteikęs ir neblaivus, o jo rankoje laikytas buitinis peilis – didelis, kas leidžia konstatuoti buvus pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nusikalstamą veiką S. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. grasindamas peiliu savo tėvui, jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo Č. S. bijojo, jog grasinimas gali būti įvykdytas ir to norėjo. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymius.

S. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

IV. Dėl bausmių

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriami viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

S. S. padarė du pavienius nesunkius smurtinio pobūdžio nusikaltimus veikdamas tiesiogine tyčia, anksčiau jau būdamas teistas du kartus už smurtinius nusikaltimus, t. y. už fizinio skausmo sukėlimą savo sugyventinei. Vieną kartą (2018 m.) S. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinį nusikaltimą susitaikius su nukentėjusiuoju – Č. S.. Naujas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas taip pat prieš šeimos narį padarė praėjus dviems mėnesiams po paskutinio teismo baudžiamojo įsakymo paskelbimo. S. S. taip pat baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 158–159). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad S. S. anksčiau skirtos švelnesnės bausmės nepasiteisino, jis ir toliau, būdamas neblaivus, smurtauja prieš savo šeimos narius, todėl jam už abi veikas turi būti paskirta BK 140 straipsnio 2 dalies ir BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, juo labiau, kad S. S. nesutinka gydytis priklausomybės nuo alkoholinių gėrimų, kurių vartojimo pasekoje jis ir smurtauja prieš šeimos narius. Įvertinus tai, kad nukentėjusysis S. S. atleido ir pretenzijų neturi, didelė žala sveikatai nepadaryta, S. S. dirba, turi mažametį vaiką, nors byloje yra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad bausmės tikslai ir individualizavimo principas bus tinkamai įgyvendintas bausmės dydžius jam skiriant mažesnius, nei sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Šios bausmės bendrintinos tarpusavyje palankesniu būdu, t. y., iš dalies jas sudedant. Kadangi S. S. naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį pagal BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmių sudėjimo taisykles. Teismas, atsižvelgdamas į S. S. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tai, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą S. S. buvo suimtas kitame ikiteisminiame tyrime dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui – motinai, praėjus vos daugiau nei mėnesiui nuo nusikalstamų veikų padarymo šioje byloje, sprendžia, kad nėra pagrindo svarstyti apie BK 75 straipsnio nuostatų taikymą S. S. ir skirtinos subendrintos laisvės atėmimo bausmės atidėjimą.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

2021-08-09 nutarimu S. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (b. l. 99–101). Ši kardomoji priemonė kaltinamajam paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

S. S. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-08-08 iki 2021-08-09 (b. l. 89–98). Šis S. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnis). Į galutinę bausmę taip pat įskaitytina atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-06-25 teismo baudžiamąjį įsakymą, dvi laisvės apribojimo dienas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalyje numatytomis bausmių sudėjimo taisyklėmis, prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl 174,06 Eur sumos priteisimo iš S. S. už jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, gauna pajamas, gynėjas jam paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, šios išlaidos priteistinos iš S. S..

Byloje esantį daiktą, turintį reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę.

S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo 4 (keturiems) mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalies nuostatomis bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir S. S. šiuo nuosprendžiu paskirti laisvės atėmimo 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, S. S. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-06-25 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę S. S. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę S. S. įskaityti taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021-08-08 iki 2021-08-09, vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai ir atliktą laisvės apribojimo bausmės dalį pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-06-25 teismo baudžiamąjį įsakymą, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš S. S. 174,06 Eur valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui byloje esantį peilį gražinti Č. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

Teisėja Augustė Juozapavičienė