- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-25
- Bylos Nr.
- 1-23-659/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00002-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Kaltinamasis
- A. L.
- Advokatai
- Daiva Rocevičienė
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant prokurorui Romui Gervaičiui, gynėjui advokatui Antanui Jonušui, nukentėjusiajam D. K., nuketėjusiojo atstovei advokatei Daivai Rocevičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,
A. L. (A. L.), a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 187 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustato:
A. L. viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, 2012-01-01 apie 01.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie Taikos pr. 89 namo, Klaipėdos mieste, matant aplinkiniams asmenims, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – priėjęs prie D. K. priklausančio automobilio ,,Nissan Sunny“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia su alkūne trenkė ir išdaužė automobilio priekinį dešinės pusės durelių stiklą 50 Lt vertės, tuo metu A. K. bandant jį sutramdyti, susigrūmė su A. K.. Tokiais savo veiksmais A. L. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sugadino D. K. priklausančio turto už 50 Lt.
Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad gerai prisimena, kad automobilio langą išdaužė ne įsibėgėdamas, o staigiu alkūnės judesiu, nes buvo piktas. Pamena, kad buvo A. K., su kuriuo susigrūmė ant automobilio kapoto dėl išdaužto stiklo ir išsigandęs pabėgo. A. K. jam ne draugas, tačiau buvo kartu su juo. Supykęs ant A. K. su juo susigrūmė. Buvo neblaivus, tačiau pamena, kad išdaužė A. K. automobilio langą, bet automobilio durelių neįlenkė. Gal A. K. mašinai pats ką padarė, gal jis pats į dureles įspyrė. A. K. nemušė. Padarytą 1309 Lt žalą gali atlyginti, tačiau 2000 Lt sumokėti už moralinę žalą neturi pinigų. Neuždirba daug pinigų, nes neturi darbo, nebenori gyventi ir nežino ką jam toliau daryti. Jau 5 dienas neturi darbo, oficialiai niekur nedirba. Darbo biržoje neregistruoja, nes jį išbraukė iš sąrašų, kai vieną kartą pavėlavo ateiti užsiregistruoti. Išdaužęs automobilio langą pabėgo, tačiau stovėdamas už kampo matė, kaip atvyko policija. A. K. jam sakė, kad jį sulaikė policija, abu su A. K. grūmėsi, tačiau A. K. yra liudytojas, o jis kaltinamasis. Automobilio durelių langą jis išdaužė, tačiau automobilio dureles gal pats A. K. įlenkė. Jis nežino kur yra A. K. ir kur jis dirba.
Nukentėjusysis D. K. parodė, kad jau buvo po pirmos valandos nakties ir būdamas namuose su draugu ir tėvu ruošėsi eiti miegoti. Stovėdamas balkone pamatė, kaip du vaikinai grūmėsi ant jo automobilio kapoto ir iškvietė policiją. Apie 3 val. nakties atvažiavo ir kriminalistai. Vaikinai toliau grūmėsi ant gatvės. Vienas vaikinas pabėgo, o prie mašinos liko stovėti A. K. ir mergina su vaiku. Apžiūrėjus automobilį pamatė, kad buvo sulankstytos automobilio durelės ir išdaužtas stiklas. Nors vaikinai grūmėsi ant kapoto, kapotas įlenktas nebuvo. A. K. ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad A. L. įsibėgėjęs puolė į automobilį, taip išdaužydamas automobilio durelių langą. Ryte langą teko užklijuoti plėvele. Remontuodamas automobilį dureles su stiklu nusipirko už 400 Lt sąvartyne ir pats jas pasikeitė. Tačiau durelės pilkos spalvos, o jo automobilis raudonos. Automobilio neperdažė, nes neturi pinigų, o perdažymas pagal sąmatą kainuotų 1309 Lt. Tokio sugadinimo privalomas draudimas neapmoka. Jam padaryta 1309 Lt turtinė žala bei r 2000 Lt neturtinė žala. Jo tėvas nuolat sirgdavo, reikėjo vežti į ligoninę, važiuoti į darbą, tačiau negalėjo naudotis automobiliu. Jo automobilis yra senas, tokių jau negamina ir teko ilgai ieškoti tokių durelių sąvartyne, todėl tik po 1,5 ar 2 mėn. galėjo naudotis automobiliu.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. K. parodymai, jis teigė, jog kaltinamasis yra jo kaimynas ir kartu su juo bei kitais žmonėmis šventė Naujus Metus, gėrė degtinę ir alų. Po to, nuėjęs su A. L. į lombardą prie ,,Vaikų pasaulio“, dar nuėjo į barą ir išgėrė degtinės. Apie 1 val. nakties išėję iš baro ėjo link Debreceno gatvės. Už kampo pamatęs stovintį automobilį A. L. įsibėgėjęs trenkė iš alkūnės į mašinos priekinių keleivio durelių šoninį stiklą ir stiklas išbyrėjo. Jis A. L. sudraudė, pasakęs ,,ką darai“, ir prie tos mašinos susimušė, mušdamiesi voliojosi ant žemės. Po to, A. L. pabėgo. A. L. taip pasielgė pirmą kartą. Kokio modelio ir kokios spalvos automobilis – neatsimena, ant kapoto mušdamiesi nebuvo užkritę. Po to, kai buvo išdaužtas automobilio stiklas prie mašinos atėjo moteris, kurios paprašė iškviesti policiją. Automobiliui buvo išdaužtas tik langas ir mašina atrodė sveika. Smūgis buvo tik vienas. Atvažiavus policijai, atbėgo ir mašinos savininkas ir jį užsipuolė, pamanęs, kad stiklą išdaužė jis, todėl atvykę policijos pareigūnai jį nuvežė į komisariatą, nors jis tos mašinos nedaužė. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad gal būt A. L. įlenkė automobilio dureles, tačiau nesakė, kad jas įlenkė (1t., b.l.36).
Liudytoja R. E. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta iki įvykio nukentėjusiojo, taip pat nėra mačiusi. Tai buvo Naujųjų Metų naktis ir ji su vaiku ėjo iš draugės. Gatvėje pamatė du besigrumiančius vaikinus. Vienas šaukė - „Kvieskite policiją” ir ji matė išdaužtą mašinos langą. Kai atvyko policija, vienas vaikinų spėjo pabėgti, jis buvo tamsiais, banguotais plaukais. Kai atvažiavo policija, prie automobilio stovėjo šviesus vaikinas, priėjo ir nukentėjusysis, kaltinamojo nematė. Matė, kad prie automobilio vaikinai grūmėsi, tačiau, kuris išdaužė automobilio durelių stiklą ji nematė, ar buvo sulankstytos ir automobilio durelės ji neatkreipė dėmesio. Tamsaus vaikino, esančio teisme ji neatpažįsta.
Iš 2012-01-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas prie Taikos pr. 95 namo Klaipėdoje, stovintis raudonos spalvos automobilis „Nisan Suny“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir matyti, kad išdaužtas automobilio stiklas ir sulankstytos automobilio durelės (b.l.44-45)
Iš 2012-03-01 foto lentelių matyti, kad sulankstytos automobilio „Nisan Suny“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelės ir durelių stiklas užklijuotas plėvele (b.l.25).
Iš 2012-03-01 nuimtų sulenktų automobilio durelių apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad raudonos automobilio durelės yra be stiklo ir galinio vaizdo veidrodėlio bei sulankstytos ( b.l. 59-62).
Iš 2012-03-22 daiktų pateikimo protokolo matyti, jog pateiktas pirkimo čekis 400 Lt sumai (b.l.65).
Kaltinamasis A. L. kaltę pripažino iš dalies, pripažino, jog išdaužė nukentėjusiojo D. K. automobilio durelių stiklą, tačiau neigė įlenkęs automobilio dureles. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis teigė, jog staigiu alkūnės judesiu išdaužė automobilio durelių stiklą, nes buvo piktas, po to susigrūmė su A. K. ant automobilio kapoto, išsigandęs dėl išdaužto automobilio lango stiklo pabėgo. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos automobilio kapotas, ant kurio kaip teigė kaltinamasis jis grūmėsi su A. K. nebuvo įlenktas. Nukentėjusysis D. K. taip pat patvirtino, jog automobilio kapotas, ant kurio grūmėsi du vaikinai, įlenktas nebuvo. Kaltinamais teismo posėdžio metu, neigė, jog jis įsibėgėjęs trenkėsi į automobilį ir taip išmušė automobilio durelių stiklą, kaip ikiteisminio tyrimo metu tvirtino liudytojas A. K.. Daugiau liudytojų, kurie būtų matę, jog kaltinamasis įsibėgėjęs trenkėsi į automobilio dureles, nėra, teismo posėdžio metu taip pat nenustatyta, jog kaltinamasis A. L. spyrė į nukentėjusiojo automobilio dureles. Liudytojas A. K. tvirtino, jog kaltinamasis A. L. išdaužė automobilio durelių stiklą, šios aplinkybės neneigė ir pats kaltinamasis, tačiau neigė įlenkęs automobilio dureles, nes stiklą išdaužė ne įsibėgėjęs, o staigiu alkūnės judesiu. Liudytoja R. E. patvirtino, jog ji matė besigrumiančius du vaikinus prie minėto automobilio ir matė išdaužtą automobilio durelių stiklą, įlenktų durelių nepastebėjusi. Atvykę policijos pareigūnai į įvykio vietą 2012-01-01 apžiūros protokolu užfiksavo, jog buvo išdaužtas nukentėjusiojo D. K. automobilio „Nissan Sanny“ durelių stiklas ir įlenktos durelės (1t., b.l. 44-45). Tačiau foto lentelės su išimtomis automobilio durelėmis be stiklo daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuotos tik 2012-03-01 ( 1t., b.l. 58-62), todėl sunku pasakyti ar durelės buvo įlenktos įvykio metu 2012-01-01 ar vėliau, ar jau buvo įlenktos prieš įvykį ( 1t., b.l. 61-62). Be to, kaip matyti iš fotonuotraukų, pateiktų paties nukentėjusiojo, išdaužtas durelių stiklas užklijuotas plėvele ( b.l.25) ir, kurios nukentėjusiojo teigimu darytos 2012-01-01 kelia abejonių, nes, kaip pats nukentėjusysis teigė, išdaužtą automobilio durelių lango stiklą užklijavo kitą dieną po įvykio, įvykis buvo užfiksuotas 2012-01-01. Be to, teismui kelia abejonių ir tai, jog fotonuotraukose matyti, kad durelės ne tik įlenktos, bet ir nubraukti dažai, todėl kyla klausimas, ar dažai galėjo nusilupti nuo smūgio žmogaus kūnu, o ne kliudžius kitam automobiliui ar kitokio kontakto su kietu daiktu metu. Vertinant aplinkybių visumą, darytina išvada, jog nėra neginčijamų įrodymų, jog kaltinamasis A. L. įlenkė automobilio dureles. Teismas pripažįsta įrodyta, jog A. L. išdaužė nukentėjusiojo D. K. automobilio durelių stiklą 50 Lt vertės, tačiau neįrodyta, jog buvo sulankstytos ir automobilio durelės, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies, tačiau dėl teismo posėdžio metu nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių prisipažino visiškai, todėl A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog pripažino išdaužęs automobilio durelių stiklą ir nuoširdžiai gailisi, sutinka atlyginti padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarytos,apsvaigus nuo alkoholio.
Kaltinamasis, grįždamas su A. K. iš baro ir būdamas neblaivus, tyčia išdaužė Taikos pr. 89 namo kieme stovėjusio automobilio “Nissan Sunny” durelių stiklą, 50 Lt vertės, ši jo veika atitinka LR BK 187 str. 3 d., nes sugadinto turto vertė neviršija 3 MGL dydžio. Todėl veika iš Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., perkvalifikuojama į BK 187 str. 3 d., kaip baudžiamasis nusižengimas. Kadangi kaltinamasis viešoje vietoje – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie Taikos pr. 89 namo, Klaipėdoje, išdaužė kieme stovėjusio automobilio durelių stiklą ir matant aplinkiniam ir grūmėsi su A. K., tokiu būdu elgdamasis įžūliai ir vandališkai, ši jo veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimas, t.y. pagal LR BK 284 str. 1 d. Šios veikos padarytos, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę atsižvelgiama į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kad įvykdytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas, į kaltės formą, motyvus ir tikslus, kad nusikaltimai įvykdyti tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos baigtos, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – jis anksčiau teismo neteistas, nedirbantis, duomenų apie padarytus administracinės teisės pažeidimus byloje nėra, veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, specialisto išvadoje Nr. 95TPK -119 konstatuotas asmenybės sutrikimas bei agresyvus elgesys alkoholinės intoksikacijos būklėje ( 1t., 144). Kaltinamasis savo kaltę pripažino, sutinka atlyginti padarytą turtinę žalą dėl išdaužto automobilio durelių stiklo. Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę.
D. K. pareikštas 1000 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, tenkintinas iš dalies, priteisiant atlyginti žalą dėl išdaužto automobilio durelių stiklo, ieškinio dalis dėl įlenktų automobilio durelių netenkintina, neįrodžius, jog kaltinamasis įlenkė ir automobilio dureles. Nukentėjusiajam D. K. iš kaltinamojo A. L. priteistini 400 Lt turtinei žalai atlyginti už išdaužtą automobilio durelių stiklą, kadangi kaip nustatyta šiuo nuosprendžiu, nukentėjusysis atskirai stiklo nekeitė, o pats įdėjo jį kartu su durelėmis, pirktomis už 400 Lt. Tai patvirtina byloje esantis kvitas (b.l. 17).
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas. Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Jeigu ji padaryta nusikaltimu ir asmens sveikatai, tai priteisiama visais atvejais. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktams pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), šiuo atveju turi įrodyti nukentėjusysis (LR CPK 178 straipsnis), t.y. D. K.. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, jis teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios teismo gali būti pripažintos, kaip neturtinės žalos padarymas. Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, į kitas svarbias aplinkybes bei sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus. D. K. negalėjo paaiškinti, kuo pasireiškė jam padaryta neturtinė žala – nepateikė duomenų apie tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų jam asmeniškai atsirado neigiamų pasekmių, dokumentų patvirtinančių, kad sirgo jo tėvas ir jį reikėjo vežti pas gydytojus nepateikė, jo nurodyta aplinkybė, jog negalėjo vykti į drabą, nes neturėjo automobilio nėra priežastis nedirbti, nes į darbą galima vykti ir visuomeniniu transportu. Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis N. K. v. UAB „TV progrupė“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, bylos Nr. 3K-3-569/2006; kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52). Teismo vertinimu, kaltinamąjį pripažinus kaltu, paskyrus jam bausmę, bausmės tikslai - nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bus pasiekti ir teismo nuomone pakankamai griežtai bus įvertintas kaltinamojo nusikalstamas elgesys, kaip atpildas nukentėjusiajam asmeniui už jam padarytą skriaudą. Atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusysis savo elgesiu, prieštaraujančiu moralės normoms, trukdė vykti procesui – vieną kartą neatvyko į teisiamąjį posėdį, nepranešęs neatvykimo priežasčių, į kitą teisiamąjį posėdį atvyko visiškai girtas, posėdžio metu jam buvo nustatytas 2.87 promilių girtumas, už ką nubaustas administracine tvarka (b.l. 192-198). Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Todėl teismas, kompleksiškai vertindamas bylos medžiagą bei vadovaudamasis formuojama teismų praktika, turi pakankamai pagrindo D. K. pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti, netenkinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir LR BK 187 str. 3 d. ir nuteisti:
pagal LR BK 284 str. 1 d. - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei 6 mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
pagal LR BK 187 str. 3 d. - 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei 6 mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Iki įsiteisės nuosprendis, paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.
A. L. paleisti iš laikino sulaikymo teismo posėdžių salėje.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-10-23 iki 2013-10-25, t.y. dvi dienas.
Priteisti iš A. L. 400 Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo D. K. naudai. Ieškinio dalį dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.