Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei K. V., įgaliotam asmeniui J. J., atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovų atstovei I. T., atstovui advokatui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovams K. V. ir E. V., atstovaujamiems atstovui pagal įstatymą I. T., institucijai teikiančiai išvadą byloje Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendrai naudojamo turto atidalinimo ir kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo atidalinti jos dalį iš su bendrasavininkais K. V., E. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą: ieškovei priteisti 2.0700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste Nr. 9314), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 927 eurai; 1 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau tekste – Nr. 0083), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 11 600 eurų; atsakovams K. V., E. V. priteisti pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) su pastatu-garažo ( 811p ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 269,88 kv. m,, kurių vertė 2015 05 28 duomenimis yra 93 000 eurų. Prašo jai priteisti iš atsakovų 22 647 eurų kompensaciją už jiems atitenkančią didesnę turto dalį. Nurodo, kad Šilutės rajono 2-ojo notaro biuras 2012 m. gruodžio 5 d. išdavė šalims paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2012-06-30 turtą paveldi po 1/3 dalį sūnus K. V., duktė E. V. ir ieškovė. Paveldimą nekilnojamąjį turtą, kuriam išduotas šis liudijimas ir dėl kurio kyla ginčas, sudaro prašomi padalinti du žemės sklypai ir gyvenamasis namas bei garažas. Registro duomenimis Žemės sklypo Nr. 9314 vidutinė vertė yra 927 eurai, o Nr. 0083 - 405 eurai. Tačiau sklypo Nr. 0083 vertė vertinant šiame sklype esančias naudingąsias iškasenas-žvyrą, kurios Valstybės nuosavybė, šio sklypo vertė yra didesnė. Šalia šio sklypo šiuo metu veikia L. M. įmonė kuri turi leidimus kasti ir realizuoti žvyrą. Jei šis sklypas atitektų ieškovei, pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį l ha ploto žemės sklypą, esanti (duomenys neskelbtini) būtų galima realizuoti už 11 600 eurų. Remiantis minima sutartimi, ieškovė mano, jog šio sklypo reali vertė gali būti nurodoma suma. Paveldėto gyvenamojo namo ir garažo 1/3 dalis vertė pagal UAB" Lovertus" atliktą nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, jeigu būtų visas faktinis bendras plotas įregistruotas Vį" Registrų centras"- 31000 eur. Ieškovė nurodo, kad tokiu būdu, 1/3 kiekvieno paveldėtojo turto dalies vertė yra 35 174 eur ( 31 000+3866+308= 35 174). Atsakovai ir jų atstovė pagal įstatymą I. T. iki ir po velionio V. V. mirties gyvena ir naudojasi ginčo gyvenamuoju namu, todėl tikslinga šį turtą priteisti atsakovams. Žemės sklypais iš esmės naudojasi ieškovė K. V., iš dalies mokėdama žemės mokestį, todėl ieškovė nori, kad šis turtas būtų priteistas jai. Atsižvelgiant į tai, kad jai tenka mažesnė turto dalis, iš atsakovų priteistina piniginė kompensacija ieškovės naudai. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad taikos sutarties sudarymo atveju, būtų sutikusi dalijant turtą nereikalauti kompensacijos arba jį dalinti priešingai, atsakovams perduodant sklypus, o jai gyvenamąjį namą. Ieškovė taip pat nurodė, kad neturi finansinių galimybių sumokėti kompensaciją, nes šiuo metu mokosi. Buvo siūliusi atsakovų atstovei įregistruoti padarytus pakeitimus rekonstruojant gyvenamąjį namą, tačiau ši to nedarė, motyvuodama lėšų stygiumi.

Atsakovų atstovė pagal įstatymą su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į pirminį ieškinį atsakovų atstovė prašė ieškovę ir atsakovus atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant, jog atsakovai lygiomis dalimis (po ½ dalį) tampa žemės sklypų, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vieninteliais bendrasavininkiais, o ieškovei iš atsakovų priteisiant 5512,43 Eur kompensacijos. Nepriklausomai nuo teismo sprendimo nepriteisti ieškovei iš atsakovų jokių ieškovės bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovams iš ieškovės visas šioje byloje atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors ieškovė ir aiškina, jog nėra galimybių visus paveldėtus objektus dalinti į tris dalis natūra, todėl, neva nusiskriausdama pati save, prašo teismo jai priteisti abu žemės sklypus, esančius mažiau vertingus nei trečdalis namo ir garažo kartu sudėjus, o visą namą ir garažą – atsakovams, tačiau toks ieškovės atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra neproporcingas, nesąžiningas ir pažeidžiantis jų, kaip bendraturčių teisėtus interesus, o galimai ir pačios ieškovės interesus. Ieškovei atsidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jos ieškinyje suformuluotus reikalavimus, atsakovai niekada nebūtų pilnai užtikrinti savo nuosavybės teise valdomo turto saugumu ir nedalumu - nepaisant to, kad atitinkamas teismo sprendimas jau būtų galimai įsiteisėjęs, išliktų reali grėsmė, jog ieškovė, dabartiniu savo ieškiniu neprašiusi kompensacijos už jai tenkančią, jos apskaičiavimu, mažesnę turto dalį, nesugalvotų dėl bet kokių priežasčių ateityje pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir tokios kompensacijos jau pareikalauti (arba, pavyzdžiui, papildomai pretenduoti į atitinkamą atsakovų valdomo turto dalį natūra). Be to, atsiliepime nurodo, kad ieškovė nė karto nėra pateikusi aiškaus pasiūlymo dėl nagrinėjamo klausimo spendimo, nėra siuntusi atsakovams nė vieno laiško ar prašymo, kai tuo tarpu įstatymas numato šalių pareigą teismo proceso metu, o ir iki jo, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei kooperuotis, t. y. bendradarbiauti, tam, kad būtų pasiektas optimaliausias atidalijimo variantas. Tokiu būdu, ieškovei tinkamai nebendradarbiaujant su atsakovais, piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, mano, kad bylinėjimosi išlaidos jai neturėtų būti priteistos. Atsiliepime taip pat nurodė, kad sudarytų taikos sutartį tik su sąlyga, kad atsakovai taptų vieninteliais keturių paveldėtų daiktų, iš kurių bendrosios dalinės nuosavybės ieškovė siekia atsidalinti, savininkais, už tai ieškovei sumokėdami atitinkamą piniginę kompensaciją – 19 033,33 Lt (5 512,43 Eur). Tokiu atveju atsakovai neprašytų iš ieškovės jokių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (be abejo, kurių reikalavimo iš atsakovų pastaroji turėtų atsisakyti taip pat), o kompensaciją ieškovei sumokėtų dar tą pačią dieną, kai taikos sutartis būtų sudaryta ir pateikta teismui tvirtinti). Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė nurodė, kad kompensacijos sumokėti ieškovei finansinių galimybių neturi. Nesutinka su nustatyta namo verte, nes rekonstrukcija nėra įregistruota, jai įtesinti reikalingos papildomos nemažos lėšos, jos manymu namo vertė yra apie 60000 eurų, o žemės sklypų vertė yra nurodyta registre. Prašo sklypus ir kitą turtą dalinti tarp visų paveldėtojų pagal jos pateiktą projektą nustatant naudojimosi tvarką, vėliau įregistravus namo pakeitimus sprendžiant dėl jo pardavimo ar panašiai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2012-06-30 mirus V. V., mirusiojo turtą, dėl kurio kilo ginčas sudarė: 2.0700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1.0000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo jai priteisti žemės sklypus, atsakovams paliekant pastatą – gyvenamąjį namą su garažu bei priteisti iš atsakovų piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį. Ieškinyje nurodama turto vertė - 2.0700 ha žemės sklypo Nr.9314, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 927 eurai, 1.0000 ha žemės sklypo, Nr. -0083, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 11 600 eur, pastato-gyvenamojo namo su garažu pagal UAB" Lovertus" atliktą nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę rinkos vertė, jeigu būtų visas faktinis bendras plotas įregistruotas Vį" Registrų centras" galėtų būti - 93000 eurų. Šiuo metu Valstybinės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto Registro centro( toliau tekste - Registrų centro) duomenimis, namo įregistruotas bendras plotas yra— 83.61 kv.m., vertė 19000 eurų, garažo užstatytas plotas - 46 kv.m., vertė – 1730 eurų.

Pagal Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

Atsakovų atstovės siūlomas ginčo sprendimo būdas iš esmės nustatant naudojimosi tvarką paveldėtu turtu pažeistų bendraturčio(ieškovės) teisę, nustatytą CK 4.80 str. 1d. atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsiliepime į pirminį ieškinį atsakovų atstovė pasiūlyto turto padalijimo būdo – priteisiant atsakovams visą turtą, o ieškovei kompensaciją, skaičiuojant pagal ieškovės nurodytą turto vertę, atsisakė motyvuodama lėšų stygiumi, kito atidalijimo būdo atsakovų atstovė nepasiūlė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą yra pažymėta, kad bendraturčio teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti įgyvendinama laikantis proporcingumo ir bendraturčių interesų derinimo bei pusiausvyros principų. Atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. S. B. ir kt. byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis B. M. M. v. L. M. ir kt. byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Dėl dalintino turto vertės ir atidalijimo

UAB „Lovertus“ ekspertizės akte Nr. 150515LCH-01 nurodyta, kad 1/3 dalies pastato-gyvenamojo namo 2A1P ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) su 1/3 dalimi pastato-garažo ( 811p ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 269,88 kv.m, rinkos vertė ( 2015 05 28 ) galėtų būti 31000 eurų( ekspertizės akto 29-30 lapas). Atsakovų atstovė neginčija, kad ginčo namo faktinis plotas yra didesnis nei įregistruotas Registrų centre, tačiau nesutinka su nustatyta namo verte, vertinant faktinę jo būklę ir jos teigimu namo vertė galėtų būti apie 60000 eurų, tai, yra apie 1/3 mažiau nei nurodyta turto vertinimo ekspertizėje. Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.) Savo teiginių dėl namo vertės atsakovų atstovė nepagrindė jokiais įrodymais, tik motyvavo Registrų centre įrašyta verte. Registrų centre įrašytos vidutinės rinkos vertės kainos nustatomos masinio vertinimo būdu, tai yra nevertinant konkretaus objekto savybių –naudingumo, būklės ir pan. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad kilus ginčui dėl objekto vertės, minėtas masinis vertinimas negali būti esminiu kriterijumi nustatant objekto vertę. Vertinant tai, kad dalintino turto( namo ir garažo) vertė iš esmės ženkliai pagerinta – bendras namo ir garažo plotas padidintas nuo 129, 71 kv.m. (83,61 kv.m. namo + 46, 10 kv.m. garažo) iki 269, 88 kv.m., tai yra daugiau nei dvigubai, be to statiniai įrengti, paverčiant juos naudingesniais, ko neginčija ir atsakovų atstovė, jo vertei pagrįsti ieškovė pateikė turto vertintojų išvadas, atsakovų atstovė šias išvadas paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl laikytina, kad namo ir garažo vertė yra ieškovės nurodyta vertė. Sutiktina su atsakovų atstovės pozicija dėl to, kad įregistruojant namo faktinį plotą, tai yra padarytus pakeitimus, yra reikalingos papildomos lėšos – rengiant, derinant projektą ir juos įregistruojant, tačiau atsakovų atstovė tokių įrodymų dėl to, kiek reikalinga lėšų tam atlikti, nepateikė. Vadovaujantis protingumo principu ir atsižvelgiant į viešai skelbiamus Registro įkainius dėl registracijos, būsimas ir būtinas išlaidas dėl rekonstrukcijos projekto sudarymo ir suderinimo, laikytina, kad šioms procedūroms pakankama suma yra 3000 eurų, todėl atidalijant ieškovės turto dalį atsižvelgtina ir į šias išlaidas.

Atsakovų atstovė neginčijo ir nepateikė įrodymų, kad ieškovės nurodyta galima žemės sklypo Nr. 0083 11 600 eurų kaina yra didesnė ar mažesnė, nei nurodyta ieškovės, todėl ieškovei prašant priteisti jai šį ginčo sklypą ir nurodant jo didesnę vertę ne Registrų centre taip padidinant jai priteistino turto natūra dalį, laikytina tinkama ir neprieštaraujančia teisingumo principui. Ginčo dėl antro žemės sklypo vertės nėra.

Tokiu būdo dalintino turto masę sudaro: namo ir garažo bendra vertė – 90000 Eur( minusavus 3000 eurų būtinas išlaidas pagerinimams įregistruoti), sklypų – 11600 Eur ir 927 Eur, viso 102527 eurų, vieno bendratučio dalis lygi 34175,67 eurų.

Atsakovai su jų atstove pagal įstatymą gyvena ir naudojasi ginčo namu bei garažu. Galimybės šiais daiktais naudotis tinkamai pagal paskirtį visiems bendraturčiams nėra galimybės, todėl vadovaujantis protingumo principu šie daiktai priteistini atsakovams, o likę daiktai – du žemės sklypai ieškovei, priteisiant ieškovei piniginę kompensaciją iš atsakovų iš už jiems tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovei priteisiamo turto vertė yra 12527 eurų, tokiu būdu iš atsakovų priteisiamos kompensacijos dydis yra 21648,67 Eur, iš kiekvieno atsakovo po 10824,33 eurų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovų atstovei suteikta valstybės garantuojama ir apmokama 100 proc. teisinė pagalba. Ieškinį tenkinus, iš atsakovų atleistų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, šios išlaidos iš jų nepriteistinos (CPK 96 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 79 str., 88 str.1 d. 6p. 93 str. 1, 4 d.). Atsakovų atstovės nenoras taikiai dalint turtą natūra taikos sutarties sudarymo atveju bet kuriuo ieškovės pasiūlytu būdu ir be kompensacijos, tai yra ieškovei pasiimant sklypus, atsakovams paliekant namą ir garažą arba priešingai, rodo būtent atsakovų atstovės nenorą bendradarbiauti ir kooperuotis sprendžiant taikiai ginčą. Ieškovė teikė įvairius galimus taikius ginčo sprendimo būdus, ieškovės reikalavimas tenkintas iš esmės, todėl iš atsakovų ieškovei priteistinos visos 1962 eurų bylinėjimosi išlaidos (744 eurų žyminis mokestis, 1218 eurų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1962 eurai), nuo kurių jie neatleisti, po 981 eurą iš kiekvieno atsakovo.

Ieškovės advokato prašymą dėl jam 2015-06-15 teismo nutartimi skirtos 150 eurų baudos įskaitymo priteisiant bylinėjimosi išlaidas, atmesti, nutartį dėl baudos išieškojimo siųsti vykdymui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Atidalinti ieškovės K. V. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su K. V., E. V. ir ieškovei K. V., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 2.0700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovams K. V. a.k. (duomenys neskelbtini), E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti po ½ pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po ½ garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovų K. V. a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) kompensaciją iš kiekvieno po 10824,33 eurų.

Iš atsakovų K. V. a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei K. V., a.k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno atsakovo po 981 eurą bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės advokato R.Kairio prašymą dėl jam 2015-06-15 teismo nutartimi skirtos 150 eurų baudos įskaitymo priteisiant bylinėjimosi išlaidas atmesti, nutartį dėl baudos išieškojimo siųsti vykdymui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.