- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-25
- Bylos Nr.
- e2YT-2997-620/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00462-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Č., L. B.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: R. Č. ir L. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo paveldėjimo teisės liudijimui gauti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti visą jo paliktą turtą.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo S. B. (toliau – pareiškėjas) motina E. B., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po E. B. mirties, pareiškėjas priėmė motinos palikimą (duomenys neskelbtini) paduodamas pareiškimą Rokiškio rajono 3-iojo notaro biuro notarei Valdemarai Vaičekonienei. (Duomenys neskelbtini) notarė išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). E. B. iki mirties valdė kaip savo ir naudojo žemės sklypus: 1,8500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šie žemės sklypai iki mirties nuosavybės teise priklausė jos sutuoktiniui L. B. L. B. mirė (duomenys neskelbtini) jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Savo sutuoktinio palikimą E. B. priėmė faktiniu valdymu iš karto po L. B. mirties, nepraleisdama palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). E. B. gyveno santuokoje kartu su L. B. iki jo mirties ir vedė bendrą ūkį. Abiejų sutuoktinių faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po L. B. mirties jo palikimą aktyviais veiksmais priėmė sutuoktinė E. B. – gyvendama tame pačiame šeimos name (duomenys neskelbtini), priimdama visą ten buvusį kartu užgyventą kilnojamąjį turtą, baldus, namų apyvokos daiktus, toliau naudodamasi žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), kuriuose sėdavo javus, užsiaugindavo daržoves. Testamento registro išrašas pavirtina, kad palikėjo L. B. sudarytų testamentų, jo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų. Po E. B. mirties pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarei ir tada paaiškėjo, kad E. B. nustatyta tvarka nepateikus pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio L. B. mirties, jam negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą motinos valdytą turtą, kuris apima ir L. B. paliktą turtą. Tam reikalingas juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymas.
Suinteresuoti asmenys R. Č. ir L. B. pateikė atsiliepimus į pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, kuriuose nurodė, jog sutinka su pareiškėjo pareiškimu – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio L. B., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti visą jo paliktą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notaro biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) ir L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) sūnus, todėl jis yra pirmos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas nurodo, kad jo mama E. B. iki mirties valdė kaip savo ir naudojo žemės sklypus: 1,8500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,6000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad šie žemės sklypai iki mirties nuosavybės teise priklausė E. B. sutuoktiniui L. B.
Pareiškėjas nurodo ir byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) liudijimas apie palikimo priėmimą patvirtina, kad pareiškėjas priėmė motinos E. B. palikimą po jos (duomenys neskelbtini) mirties paduodamas pareiškimą Rokiškio rajono 3-iojo notaro biuro notarei Valdemarai Vaičekonienei ir jam (duomenys neskelbtini) notarė išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau po E. B. mirties pareiškėjui pateikus pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarei paaiškėjo, kad E. B. nustatyta tvarka nepateikus pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio L. B. mirties, jam negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą motinos valdytą turtą, kuris apima ir L. B. paliktą turtą. Tam reikalingas juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymas.
Pareiškėjas nurodo, kad savo sutuoktinio palikimą E. B. priėmė faktiniu valdymu iš karto po L. B. mirties, nepraleisdama palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, kadangi jo mama E. B. gyveno santuokoje kartu su L. B. iki jo mirties ir vedė bendrą ūkį. Ji savo sutuoktinio palikimą priėmė aktyviais veiksmais – gyvendama tame pačiame šeimos name (duomenys neskelbtini), priimdama visą ten buvusį kartu užgyventą kilnojamąjį turtą, baldus, namų apyvokos daiktus, toliau naudodamasi žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), kuriuose sėdavo javus, užsiaugindavo daržoves.
Byloje pateikti Gyventojų registro išrašai patvirtina, kad E. B. ir L. B. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Abiejų sutuoktinių faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). L. B. mirė santuokoje, o E. B. mirusi našle.
Pateiktas byloje VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjo L. B. mirties (duomenys neskelbtini) jo sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų.
Iš pateiktų Gimimo liudijimų įrašų matyti, kad E. B. ir L. B. be sūnaus – pareiškėjo S. B., turėjo dar dvi dukras – R. Č. (iki santuokos buvusi pavardė „B.“) ir L. B.
Suinteresuoti asmenys R. Č. ir L. B. pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių neginčijo, bei pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad E. B., mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio L. B., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti visą jo paliktą turtą.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad byloje pateikti ir aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. B., mirusi (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) nepraleisdama palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti visą jo paliktą turtą, tai yra, po sutuoktinio mirties toliau gyvendama tame pačiame šeimos name (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno santuokoje kartu su L. B. iki jo mirties ir vedė bendrą ūkį, priimdama visą ten buvusį kartu užgyventą kilnojamąjį turtą, baldus, namų apyvokos daiktus, bei toliau naudodamasi jos sutuoktiniui iki mirties priklausiusiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), kuriuose sėdavo javus, užsiaugindavo daržoves.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėjas negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Šis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis).
Iš pareiškėjo S. B. priteistinos valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,86 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė jo sutuoktinė E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Priteisti iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų (pasirinktinai esančių įvairiuose bankuose), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.