- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2012-02-28
- Bylos Nr.
- I-159-84/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marytė Švažienė (pran.), Laisvutė Kartanaitė, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybės
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Marytės Švažienės,
rašytinio proceso tvarka nagrinėdama bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. M. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 40 000 Lt neturtinę žalą.
2013 m. gruodžio 12 d. gauta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2013-12-12 pažyma Nr. CM9-512 „Apie mirties įregistravimą“, kurioje nurodyta, jog R. M. mirė 2013 m. lapkričio 13 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių.
Administracinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – pareiškėjas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti. Šalimis administracinėse bylose gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal ATPK 98 straipsnio 1 dalies 1 p., 99 straipsnio 1 dalies 1 punktą tuo atveju, kai miršta bylos šalimi buvęs asmuo, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas, byla nutraukiama (ATPK 101 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi vienos iš šalių byloje mirties atveju spręstinas klausimas, ar pagal byloje pareikštus reikalavimus yra galimas procesinių teisių perėmimas.
Procesinių teisių perėmimas įmanomas tik tada, kai galimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Tuo atveju, kai neleidžiama perimti materialiųjų subjektinių teisių, t. y., kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu, negalima perimti ir procesinių teisių. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiame ginčo materialiajame teisiniame santykyje galimas teisių perėmimas, būtina išsiaiškinti ginčo teisinio santykio pobūdį ir nustatyti byloje pareikštų reikalavimų ryšį su iš bylos dėl mirties pasitraukusios šalies asmeniu.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo grindžiamas aplinkybe, jog atsakovo veiksmai dvidešimt metų vilkinant pastatų grąžinimą pareiškėjai sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus. Kadangi neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio ir tiesiogiai susijusi su vienu iš ginčo materialiojo teisinio santykio subjektų – pareiškėjos asmeniu, tai ši teisė pereiti kitiems asmenims negali (CK 5.1 str. 1 d.). Esant negalimam procesinių teisių perėmimui, negalimas ir procesinių pareigų perėmimas ir tai sudaro teisines prielaidas nutraukti administracinę bylą ATPK 101 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu.
Teisėjų kolegija vadovaudamasi išdėstytu ir remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 5 p., 102 str. 2 d. , 105-107 str. str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Administracinę bylą Nr. I-159-84/2012 pagal pareiškėjos R. M. skundą dėl neturtinės žalos priteisimo nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.