Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui G. Č., jo atstovui advokatui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 16 dalies 1 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-09-05 išdavė rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje administracinių patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektui. Kapitalinio remonto projekte Nr. (duomenys neskelbtini) numatytos vitrinos iš (duomenys neskelbtini) pusės plotis 571 cm, iš (duomenys neskelbtini) pusės 773 cm. Patikrinimo vietoje metu nustatyta (SPA-666), kad faktinis vitrinos iš (duomenys neskelbtini) pusės yra 599 cm, kitos vitrinos plotis 713 cm, dėl to vitrina iš (duomenys neskelbtini) pusės nuo fasado plokštumos yra įrengta 28 cm didesniu atstumu nei numatyta projekto sprendiniuose. Atitinkamai perstumtas tūrinis stogelis. Tai pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatytus esminius projekto sprendinius. Šiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) (įm. k. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 27 straipsnio 22 dalį, tuo padarė pažeidimą, numatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 16 dalyje.

Teismo posėdžio metu UAB (duomenys neskelbtini) atstovas G. Č. kaltės dėl jo vadovaujamai įmonei inkriminuoto pažeidimo padarymo nepripažino ir paaiškino, kad patikrinimo metu buvo pamatuota viena vitrina, kuri yra 28 cm ilgesnė. Nesutinka su išvadomis, kad dėl virtinos atsirado nukrypimas nuo projekto. Sutinka, kad vitrina 28 cm yra platesnė, bet nesutinka, kad jie 28 cm išsikišę daugiau. Vitrina yra pasislinkusi, tačiau ji iš ribų neišėjusi. Projektas buvo ruošiamas pagal Registrų centro duomenis, namas turi nukrypimų, dėl to buvo daromi patikslinimai, kadastriniai matavimai. Yra paruoštas projektas, kuriame nurodytas vitrinos atsikišimas nuo sienos. 28 cm išsikišimas atsirado dėl to, kad pradinis techninis projektas, kuriuo pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, parengtas pagal senus, dar 1997 m. atliktus, kadastrinius objekto matavimus. Sumažino 30 cm ilgąją sieną, tačiau tie 28 cm net neišsikišo iš fasado. Tai yra padaryta tam, kad jų siena būtų tiesi. Ten uždėtas 10 cm, kaip apšiltinimas ir truputį pratęsta, tiesiog sulygino ir padarė vaizdą tiesiai ir kultūringai. Su Institucija nesitarė, nes manė, kad taip galima daryti. Siena nudaužyta 20 cm ir įdėta virtina. Nepakeisti namo gabaritai. Kadangi tai neįtakojo namo gabaritų, tai mano, kad šis pažeidimas, jeigu ir padarytas, tai jo negalima traktuoti, kaip esminio (b. l. 56-59).

Teismo posėdžio metu UAB (duomenys neskelbtini) atstovas G. Č. papildomai paaiškino, kad vidinė kolona yra ne pagal kadastro duomenis, kurie yra netikslūs. Jie iš projekto gabarito ribų neišeina. Mano, kad visuomet projektus galima patikslinti. Samdo projektavimo kompanijas, kurios derina visus leidimus su institucijomis. Ne užsakovas sprendžia, kokio leidimo reikia, t. y. ar kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos. Tai sprendžia projektavimo kompanijos. Savivaldybė išdavė kapitalinio remonto leidimą. Statybos inspekcija konstatavo, kad jų vitrina yra fasado elementas. Jie perdarė laikančiąsias konstrukcijas, nepakeisdami vietos ir pritvirtino balkoną, kuris kabo ore, tačiau gabaritai nepakito. Matė, kad namas gal yra pasisukęs, tačiau jie tą projektą suderino, kurio tikslas buvo padaryti statų kampą. 1996 m. buvo pastatytas namas pagal raudoną liniją, bet užregistruotas neatlikus normalių kadastrinių matavimų. Jei būtų atlikę pagal tuos planus, namas būtų kreivas, jie tik ištiesino namo kampą ir to nespėjo įforminti. Neneigia, kad yra nukrypimai, tačiau nukrypimai yra normos ribose už kuriuos negali būti baudžiami (b. l. 100-104).

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas Kęstutis Kambaras paaiškino, kad bet kokiu atveju yra nukrypimas nuo projektinių sprendinių. Vitrinos vieta neatitinka suderinto projekto. Esant kapitaliniam remontui neleidžiami minėti nukrypimai. Darant kapitalinį remontą, negali būti nukrypimų, o leidimas išduotas kapitaliniam remontui. Nukrypimai galimi statant naują statinį ar darnat rekonstrukciją. Tokiu atveju tokie nukrypimai (28 cm) būtų leistini ir pažeidimų nebūtų nustatytas. Viskas buvo projektuota pagal senus kadastrinius duomenis, gi reikėjo iš naujo viską išsimatuoti, t. y. atlikti kontrolinius matavimus ir nežiūrėti į senus kadastrinius duomenis. Atliekant patikrinimą, remtasi ne kadastriniais matavimais, o projektu. Įprastai projektuotojas pasidaro kontrolinius matavimus, kadangi kadastriniai matavimai neatitinka realijų. Šiuo atveju projektas buvo darytas pagal kadastrinius matavimus. Pareiškėjas turėtų pasidaryti projektą ir įvardinti jį kaip rekonstrukciją, kadangi rekonstrukcijos atveju galimi nukrypimai, priešingai nei esant kapitaliniam remontui(b. l. 56-59, 100-104, 110-114).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-05-16 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. SPA-666 nurodyta, kad vykdomi daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje administracinių patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) vidaus ir fasado apdailos darbai. Nustatyta, kad statinio naujai įrengtos vitrinos neatitinka projekto, t. y. padaryti esminiai nukrypimai nuo projekto (b. l. 9-15).

Schemoje užfiksuoti esminiai projekto pažeidimai (b. l. 107).

Juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 16 dalyje. Minėtoje teisės normoje numatyta juridinių asmenų atsakomybė už neypatingojo statinio savavališką kapitalinį remontą saugomoje teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

UAB (duomenys neskelbtini) kaltę padarius minėtą pažeidimą, patvirtina jos atstovo (direktoriaus), Institucijos atstovo paaiškinimai, fotonuotraukomis užfiksuoti darbai, taip pat 2017-05-16 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas. Remiantis šių duomenų visuma teismas pripažįsta padarytą pažeidimą ir bendrovės neteisėtus veiksmus.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, jog rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus; to paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog statytojo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą; 27 straipsnio 22 dalyje nurodyta, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Statybos įstatymo sąvokų išaiškinime nurodyta, kad esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statinio savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016-09-05 išdavė rašytinį pritarimą Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje administracinių patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektui. Kapitalinio remonto projekte Nr. (duomenys neskelbtini) numatytos vitrinos iš (duomenys neskelbtini) pusės plotis 571 cm, iš (duomenys neskelbtini) pusės 773 cm. Statybos patikrinimo vietoje metu nustatyta (SPA-666), kad faktinis vitrinos iš (duomenys neskelbtini) pusės yra 599 cm, kitos vitrinos plotis 713 cm, dėl to vitrina iš (duomenys neskelbtini) pusės nuo fasado plokštumos yra įrengta 28 cm didesniu atstumu nei numatyta projekto sprendiniuose. Atitinkamai perstumtas tūrinis stogelis.

Dėl bylos faktinių aplinkybių ginčo byloje iš esmės nėra. Įmonės atstovas teisme pripažino, kad vitrina iš (duomenys neskelbtini) pusės nuo fasado plokštumos yra įrengta 28 cm didesniu atstumu nei numatyta projekto sprendiniuose, tačiau kaltės nepripažino, nes, jo teigimu, nukrypimai yra normos ribose už kuriuos negali būti baudžiama. Paaiškino, kad pradinis techninis projektas, kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, buvo parengtas pagal senus, dar 1997 m. atliktus, kadastrinius objekto matavimus. Prieš atliekant kapitalinio remonto statybos darbus, buvo atlikti kontroliniai matavimai, ko pasėkoje, paaiškėjo, kad 1997 m. kadastriniai matavimai yra netikslūs ir visiškai neatitinkantys faktinės situacijos. Remiantis minėtais kontroliniais matavimais, siekiant ištaisyti netikslius matavimus buvo parengtas darbo projektas, kuris šiuo atveju sutampa su naujais atliktais kadastriniais matavimais. Pažymėjo, kad jei statybos darbus būtų atlikę pagal senus planus, namas būtų buvęs kreivas. Jie tik ištiesino namo kampą ir to nespėjo įforminti. Vitrina yra pasislinkusi, tačiau ji iš ribų neišėjusi. Byloje apklaustas Institucijos atstovas paaiškino, kad vitrina neatitinka projektinių sprendinių, nes ji iš (duomenys neskelbtini) pusės nuo fasado plokštumos yra įrengta 28 cm didesniu atstumu nei numatyta projekto sprendiniuose. Institucijos atstovas pažymėjo, kad darant kapitalinį remontą, tokie nukrypimai nuo projekto sprendinių negalimi.

Aptartais įrodymais nustatyta, kad faktinis vitrinos iš (duomenys neskelbtini) pusės plotis yra 599 cm, kitos vitrinos plotis – 713 cm, dėl to vitrina iš (duomenys neskelbtini) pusės nuo fasado plokštumos yra įrengta 28 cm didesniu atstumu nei numatyta projekto sprendiniuose. Tokie nukrypimai nuo projekto sprendinių nagrinėjamoje situacijoje, turint leidimą atlikti kapitalinį remontą nebuvo galimi. Kaip jau minėta, statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statinio savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) turėdama leidimą atlikti kapitalinį remontą, aukščiau aptartais veiksmais pažeidė esminius projekto sprendinius. Nesilaikyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 27 straipsnio 22 dalies nuostatų. Pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) atstovo nurodytos aplinkybės dėl padarytų pakeitimų, statant stiklo vitriną, nepaneigia UAB (duomenys neskelbtini) pareigos laikytis įstatymų, taip pat nedaro įtakos pažeidimo vertinimui ir tuo labiau neatleidžia nuo atsakomybės, padarius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 16 dalyje numatytą pažeidimą. Nors UAB (duomenys neskelbtini) atstovas teigia, kad nukrypimai yra normos ribose, tačiau pagal teisinį reglamentavimą, vykdant kapitalinio remonto darbus, minėti nukrypimai negalimi.

UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, į UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad juridinis asmuo būtų baustas administracine tvarka, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei daro išvadą, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus UAB (duomenys neskelbtini) minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – piniginę baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

UAB (duomenys neskelbtini) įm. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 16 dalyje ir paskirti jai 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) Eur baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą LT477300010126228899 banke AB „Swedbank“, įmokos kodas 5447, mokėjimo pavedime nurodant šios administracinio nusižengimo bylos numerį – Nr. A-91-908/2018. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.