Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-28-606/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-26
Bylos Nr.
1-28-606/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Nukentėjusysis
A. R. Ž.
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Mindaugas Kepenis, Osvaldas Martinkus
Baudžiamoji byla Nr. 1-28-606/2014Teisminio Proceso Nr. (1-31-1-00523-2013-2)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.4.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Erikai Palepšienei,dalyvaujant prokurorui Vidai Kaubrytei,gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,nukentėjusiajai A. R. Ž.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Osvaldui Martinkui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kretingoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėda, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „D.“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. M. pažeidė viešąją tvarką.

2013 m. kovo 27 d., apie 10.20 val., Klaipėdoje, J. J. g. 5, antstolės A. R. Ž. kontoroje, tai yra viešoje vietoje, kaltinamasis A. M. įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, garsiai šūkavo, įžeidinėjo antstolės A. R. Ž. kontoros darbuotojus, išvadindamas „žulikais“, „vagimis“, spjaudėsi, tyčia spyrė į priimamojo sieną bei duris, jas ištepliodamas bei tokiu būdu sugadindamas antstolei A. R. Ž. priklausantį turtą, kurio vertė 505 Lt, ir tokiu būdu sutrikdė antstolių kontoros darbuotojų darbą. Tokiu būdu, A. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tarką.

Kaltinamasis A. M. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, jog 2013 m. kovo 27 d. jis iš tiesų buvo antstolės A. R. Ž. kontoroje, tačiau nurodė netinkamai antstolių kontoros darbuotojų atžvilgiu nesielgęs, į juos netinkamai nesikreipęs, necenzūrinių žodžių jų atžvilgiu nevartojęs, antstolių kontoroje nespjaudęs ir nei antstolių kontoros durų, nei antstolių kontoros sienų, spirdamas nesugadinęs. Kaltinamasis paaiškino, jog 2013 m. kovo 27 d. į A. R. Ž. antstolių kontorą jis atėjo siekdamas išsiaiškinti, kodėl dėl vos 400 Lt jam paskirtos baudos buvo areštuotas visas jam priklausantis, tiek kilnojamas, tiek nekilnojamas turtas. Kaltinamasis paaiškino, jog šia situacija jis iš tiesų buvęs nepatenkintas, kadangi dėl areštuoto jam priklausančio turto, jis negalėjęs sudaryti sandorio. Todėl logiška, jog jo tonas galėjo būti pakeltas, tačiau tokių veiksmų, kurie jam inkriminuojami jis nepadaręs.

Nukentėjusioji A. R. Ž. parodė, jog kovo 27 d., trečiadienį, t.y. dieną kai ji nepriima lankytojų, į jos antstolių kontorą atėjo ponas A. M.. Tuo metu kai ji su buhaltere savo kabinete tvarkė dokumentus, pasigirdo A. M. keliamas triukšmas. Apskaitininkė I. S., neapsikentusi p. M. keliamo triukšmo, uždarė kabineto duris. Girdėjosi, kaip kontoros darbuotojai bando paaiškinti p. M., kad yra nepriėmimo laikas ir kad jis, norėdamas viską išsiaiškinti, gali ateiti nustatytu laiku. Tačiau p. M. vis tiek bandė įsiveržti į jos kabinetą, sakydamas „ką čia su pėškomis kalbėti“. Net ir uždarius duris, jos kabinete ir toliau girdėjosi, kad kontoroje kažkas bilda, triukšmauja. A. M. išėjus iš kontoros, jos darbuotojai D. I. ir R. S. bei G. Ž. papasakojo, kad šis žmogus, išeidamas spjaudėsi, spardė kontoros duris, sieną. Kadangi tą dieną daugiau jokių pašalinių žmonių kontoroje nebuvo, būtent po tokio p. M. elgesio ant kontoros sienų atsirado žymės, vidinės durys nebeužsidarė, nes spirdamas A. M. jas išlaužė. Atvykę policijos pareigūnai nufotografavo kontoros duris, sienas. Sugadintų sienų dažymas kainavo 505 Lt ir šiai sumai ji reiškia civilinį ieškinį. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad p. Mineikį ji pažįsta nuo 2003 metų ir šis asmuo visada pasižymėjo arogancija ir įžūliu elgesiu, tačiau šį kartą jis davė valią rankoms ir kojoms ir tai sukrėtė ir ją ir jos kontoros darbuotojus.

Liudytoja D. I. paliudijo, kad nepriėmimo dieną, nors ant kontoros durų ir yra informacija, kada lankytojai yra priimami, į jų kontorą atėjo skolininkas A. M.. Asmuo net nepasisveikinęs, pareikalavo nuimti nuo jo sąskaitų areštą. Paaiškinus, kad antstolė jo nepriims, jam buvo pasiūlyta kalbėti su antstolės padėjėju. Būdamas padėjėjo R. S. kabinete, A. M. garsiai vadino juos „žulikais“ ir „vagimis“. Tuo metu kai ji atnešusi norėjo paduoti A. M. atitinkamą prašymą, jis nusisukęs spjovė į žemę, po ko pasiėmęs jos atneštą lapą, grįžo jo pildyti į vestibiulį. Iš kontoros A. M. išėjo kontoros duris atidarydamas tikrai ne rankomis, o kūnu ir dar spyrė į sieną. Liudytoja patikslino, jog, nors paties veiksmo fizine prasme, ji nematė, tačiau girdėjo atitinkamą spyriui garsą. Sienoje nuo spyrio liko žymės. Po tokio A. M. elgesio buvo sunku tą dieną toliau dirbti, atvažiavo policija.

Liudytojas R. S. paliudijo, kad 2013 metų kovo mėnesį į jų kontorą atėjo skolininkas A. M., kurio atžvilgiu buvo vykdomos dvi vykdomosios bylos. Asmuo atėjo ne priėmimo metu ir reikalavo panaikinti areštą jo turtui. Skolininkui nurodžius, kad jis turi pateikti atitinkamus rašytinius dokumentus, jis pradėjo juos vadinti „žulikais“ ir „vagimis“, o vėliau pasakęs „kad su pėškomis nebendraus“, bandė patekti į antstolės kabinetą, bet apskaitininkė jo neįleido. Vėliau, jau eidamas pro duris, A. M. spjovė. Nors jis tiesiogiai to pats nematė, tačiau iš garso suprato, kad buvo spjauta, be to, matėsi seilės. Išeidamas iš kontoros A. M., taip uždarė duris, kad pasigirdo smūgis. Liudytojas paaiškino, kad dirba šioje kontoroje apie dešimt metų ir tokio elgesio dar nebuvo matęs, visi darbuotojai buvo sutrikę.

Liudytoja D. T. paliudijo, kad 2013 m. kovo 27 d. ryte į kontorą atėjo skolininkas A. M., kurio atžvilgiu jie turėjo dvi bylas. Padėjėjas R. S. jam paaiškino, kad reikia pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius sumokėtas baudas ir tada A. M. išvadino juos „vagimis“, „žulikais“, o po to, juos išvadinęs „pėškomis“, dar bandė įeiti į antstolės kabinetą. D. I. padavė A. M. reikiamą blanką, o A. M., išeidamas nusispjovė. Ji pati A. M. burnos nematė, nes jis ėjo nugara, bet tai buvo akivaizdu iš garso. Vestibiulyje užpildęs prašymą, A. M. išėjo iš kontoros su trenksmais. Ant sienos liko batų žymės. Žodžiai „vagys“ ir „žulikai“ buvo skirti visiems kontoros darbuotojams. Išėjęs iš kontoros, A. M. po to dar paskambino telefonu ir jai atsiliepus, ją išvadino „sterva“ ir prašė pasakyti nutarimų numerius. Pasitikslinus, jis ir vėl pasakė jai į ragelį „sterva“ po ko ji padėjo ragelį. Vėliau dar kartą perskambinęs A. M. pasakė, „gal yra kita sterva, kuri laisvesnė“. Visi kontoros darbuotojai nebuvo matę tokio įžūlaus elgesio, tą dieną buvo sunku toliau dirbti.

Liudytoja I. S. parodė, kad tą dieną jai būnant antstolės kabinete, į kontorą atėjo skolininkas, kuris labai garsiai triukšmavo. Kadangi jos su antstole buvo užsiėmusios, ji norėjo uždaryti kabineto duris ir girdėjo, kaip tas asmuo garsiai reikalavo nuimti areštą. Triukšmas buvo toks didelis, kad joms su antstole buvo sunku kabinete susikalbėti. Kai A. M. išėjo iš kontoros, kiti darbuotojai papasakojo ką jis pridarė. Sakė, kad A. M. spjaudėsi, ir ji pati matė seiles ant sienų ir grindų, po ko spyrė į sieną, kad liko žymės ir dar išeidamas sulaužė išėjimo duris. Viso jos darbo šioje kontoroje laikotarpiu, pirmą kartą buvo susidurta su tokiu įžūliu elgesiu.

Liudytoja G. Ž. paliudijo, kad 2013 m. kovo gale į kontorą atėjo skolininkas A. M. dėl arešto panaikinimo ir bendravo su padėjėju R. S.. Padėjėjui pasakius, kad reikia pateikti įrodymų, skolininkas pradėjo šūkauti, vadino juos „žulikais“ ir „vagimis“, norėjo patekti pas antstolę į kabinetą, tačiau I. S. spėjus uždaryti antstolės kabineto duris, jis pas ją nepateko. Padėjėjui paprašius D. I. paduoti skolininkui prašymo blanką, pastarasis spjovė. Liudytoja patikslino, jog girdėjo, kaip asmuo spjovė, be to, jai teko tai išvalyti. Jam išeinant buvo didelis triukšmas, atrodė, kad jis išspyrė duris, bet jos tik buvo sugadintos, o ant sienų liko jo batų žymės. Ji pati bandė jas išvalyti, bet ne viskas nusivalė. Tokio elgesio ir triukšmo jos darbo laikotarpiu dar nėra buvę.

2013-03-27 apžiūros protokolu nustatyta, kad, įvykio vieta - J. J. g. 5, Klaipėda, A. R. Ž. antstolių kontora. Nustatyta, kad, įėjus į kontoros vestibiulį, matosi nuspardytos sienos – ant sienos aptiktos juodos dėmės, juodi dryžiai. Apžiūrint duris, jų apatinėje dalyje, matomi juodos spalvos dryžiai, palikti batų, spardant duris (b. l. 5-9).

UAB „K.“ lokalinė sąmata nustatyta, kad J. J. g. 5, Klaipėdoje, tambūro sienų perdažymas emulsiniais dažais už medžiagas ir darbus įvertintas 505 Lt (b. l. 14).

Kaltinamasis, ginčydamas jam pareikštus kaltinimus, neigia 2013 m. kovo 27 d. antstolės A. R. Ž. kontoroje netinkamai elgęsis, ir netinkamais veiksmais sutrikdęs viešąją tvarką. Tokie kaltinamojo parodymai teismo vertintini kritiškai, tik kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmestini kaip akivaizdžiai neatitinkantys faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių.

Kaltinamasis neigia antstolių kontoroje garsiai šūkavęs.

Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog visi be išimties antstolių kontoros darbuotojai kategoriškai, vienareikšmiai ir nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, jog kaltinamasis A. M., 2013 m. kovo 27 d., vos tik įėjęs į antstolių kontorą, atkreiptina, iš karto, net nepasisveikinęs, pradėjęs bendrauti itin pakeltu tonu, šaukiant, visiškai nekreipdamas dėmesio į bet kokias jų pastangas ir bandymus situaciją ir aplinkybes išsiaiškinti normaliu, priimtinu, įprastu ir būdingu visuomenėje bendravimui, juolab tokioje įstaigoje kaip antstolių kontora, tonu. Tai, kad kaltinamasis kalbėjęs, bendravęs ne normaliu tonu, kaip jis nurodo, neabejotinai patvirtina ir aplinkybė, jog tolimiausiame antstolių kontoroje esančiame kabinete dirbusios A. R. Ž. ir I. S. buvo priverstos užsidaryti kabineto duris, kad galėtų tarpusavyje bendrauti ir dirbti.

Kaltinamasis A. M. neigia netinkamai kreipęsis ir tokiu būdu įžeidinėjęs antstolių kontoros darbuotojus, vadindamas juos „žulikais“ ir „vagimis“.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog tiek nukentėjusioji, tiek visi kiti be išimties antstolių kontoros darbuotojai – liudytojai D. I., R. S., D. T., G. Ž., išskyrus I. S., tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, pažymėtina, vėlgi kategoriškai ir analogiškai vieni kitiems nurodė, jog A. M., būdamas antstolių kontoroje, pažymėtina, ne kartą vartojęs žodžius „vagys“, „žulikai“ ir šie žodžiai, visų antstolių kontoros darbuotojų manymu, buvo nukreipti tikslingai būtent jų kaip A. R. Ž. antstolių kontoros darbuotojų atžvilgiu.

Kaltinamasis A. M. neigia spjovęs.

Nustatyta, jog tai, kad kaltinamasis, paimdamas pateiktus jam užpildyti atitinkamus dokumentus, spjovęs ant antstolių kontoros grindų, nurodė mačiusi liudytoja - priimamojo darbuotoja D. I.. Akivaizdu, jog priimamojo darbuotoja D. I. kaltinamojo A. M. veiksmą fizinio pobūdžio prasme, mačiusi ir stebėjusi betarpiškai. Tai, kad kaltinamasis, paėmęs jam pateiktus dokumentus, išeidamas iš jų kabineto, (darbo aplinkos), nusispjovė, tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai ir analogiškai vienas kitam nurodė ir kontoros darbuotojai D. T. ir R. S.. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojai atkreiptina patikslino, jog, nors paties veiksmo - spjūvio jie ir nematė, tačiau tai, kad asmuo spjovė suprato iš garso, būdingo atliekant šį veiksmą. Kreiptinas dėmesys, jog liudytojai D. T. ir R. S. betarpiškai buvę įvykio aplinkoje, taigi logiška, aplinkybes, šiuo atveju, neabejotinai girdėję ir jų paskirtį, kryptingumą neabejotinai įvertinę bei suvokę. Galiausiai objektyviai nustatyta, kad tiek minėti liudytojai, tiek A. R. Ž., tiek ir liudytojos I. S.,bei G. Ž., taigi visi antstolių kontoros darbuotojai, kontoroje buvę 2013 m. kovo 27 d., nurodė matę šio veiksmo – spjūvio pasekmes, seiles ant kontoros grindų ir sienos. Liudytoja G. Ž. dargi nurodė pašalinusi A. M. veiksmo pasekmes.

Kaltinamasis A. M. neigia, išeidamas iš įstaigos, spyręs į antstolių kontoros priimamojo sieną bei duris, taip juos ištepliodamas ir tokiu būdu sugadindamas antstolei A. R. Ž. priklausantį turtą.

Liudytoja D. I., antstolių kontoros priimamojo darbuotoja, taigi kontoros įėjimo aplinką matanti ir stebinti tiesiogiai ir betarpiškai, vienareikšmiai nurodė, jog kaltinamasis iš kontoros išėjo kontoros duris atidarydamas tikrai ne rankomis, o kūnu. Ir nors kuria kūno dalimi kaltinamasis atidarė duris, liudytoja tiksliai įvardinti negalėjo, tačiau šią aplinkybę patvirtino neabejodama. Kategoriškai ir vienareikšmiai liudytoja D. I. nurodė ir tai, kad, išeidamas iš kontoros, kaltinamasis dargi ir spyrė į sieną. Liudytoja vėlgi užtikrintai patikslino, jog, nors paties veiksmo fizine prasme, ir nematė, tačiau girdėjo atitinkamą spyriui garsą. Ir galiausiai nustatyta, jog visi antstolių kontoros darbuotojai analogiškai vieni kitiems ir kategoriškai parodė, jog, A. M. išėjus iš kontoros, ant kontoros sienos prie įėjimo durų jie pastebėję juodos spalvos dryžius, būdingus spyriams batais. Visi be išimties liudytojai patvirtino ir tai, jog A. M. iš antstolių kontoros išėjęs su dideliu trenksmu. Ši aplinkybė taipogi suponuoja, kad A. M. iš antstolių kontoros išėjęs ne kaip įprasta ir priimtina visuomenėje.

Nustatyta, kad visi be išimties antstolių kontoros darbuotojai tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu besąlygiškai nurodė, jog antstolių kontoros darbas, nors ir ne priėmimo dieną, dėl tokio kaltinamojo elgesio, vienareikšmiai buvęs sutrikdytas. Visi antstolių kontoros darbuotojai pabrėžė, jog per jų darbo antstolės A. R. Ž. kontoroje laikotarpį, kuris atkreiptina siekia ne vienerius metus (D. T. nurodė dirbanti penkerius metus, R. S. – dešimt metų, I. S. - šešerius), toks įvykis buvęs pirmą kartą. Visi antstolių kontoros darbuotojai, apibūdindami A. M. elgesį, apibrėžė jį kaip išimtinai, išskirtinai įžūlų, juolab turint omeny asmens padėtį visuomenėje. Visi antstolių kontoros darbuotojai nurodė ir tai, kad kaltinamojo elgesys ir veiksmai sukėlę vienareikšmiai neigiamas emocijas, ko pasėkoje tą dieną jie nebegalėję tinkamai dirbti ir atlikti savo tiesioginių pareigų.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta ir tai, jog kaltinamasis A. M., turėdamas aukštąjį išsilavinimą ir dirbdamas įmonės vadovu, be to, pažymėtina, ne pirmą kartą bendravęs ir su antstole A. R. Ž. būtent dėl vykdymo veiksmų, šiose vykdomosiose bylose, dėl kurių antstolės kontoroje ir įvyko konfliktas, savo kaip skolininko pažeistų teisių net nebandė ginti teisėtomis civilinėmis teisinėmis priemonėmis, kreipdamasis į teismą su skundais dėl antstolio veiksmų. Tuo tarpu, savo nepasitenkinimą antstolės A. R. Ž.darbu, areštavus visą jam priklausantį turtą, išreiškė tik įžūlia ir neteisėta forma.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinta, jog viešosios tvarkos pažeidimas yra kuomet viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Įžūlus elgesys, veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Teismų praktikoje, viena iš įžūlių veiksmų pasireiškimo formų yra laikoma trukdymas įvairių įmonių normaliam darbui.

Šiuo aspektu vertinant kaltinamojo A. M. veiksmus su antstolių kontoros darbuotojais iškilusius klausimus ir problemas, ne priėmimo dieną, aiškinantis ir bendraujant ne įprastu, priimtinu, o vienareikšmiai itin pakeltu tonu, garsiai šūkaujant, įžeidinėjant įstaigos - antstolės A. R. Ž. kontoros darbuotojus, vadinant darbuotojus „žulikais“, „vagimis“, ir juolab, spjaunant, kaltinamojo veiksmai neabejotinai traktuotini kaip neleistini, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu visiškai nepriimtini, bei aplinkinius vienareikšmiai šokiruojantys veiksmai.

Vandališki veiksmai teismų praktikoje – tai svetimo turto daužymas, padegimas apipylimas dažais ar kitoks niokojimas. Kaltinamojo veiksmai spiriant į antstolių kontoros duris ir sienas, šių sąvokų aspektu, taipogi vienareikšmiai vertintini kaip vandališki veiksmai.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, taigi visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Kaltinamojo A. M. veiksmus vertinant šiuo aspektu, objektyviai konstatuotina, jog normali, įprasta antstolių kontoros kaip įstaigos veikla, normalus įprastas antstolių kontoros darbuotojų darbas 2013 m. kovo 27 d. buvo sutrikdytas, ir sutrikdytas esminiai. Ir šį sutrikdymą lėmęs būtent visuomenės ir moralės normų neatitinkantis, neleistinas ir nepriimtinas, antstolių kontoros darbuotojus neabejotinai šokiravęs, įžeidžiantis, taigi vienareikšmiai trikdantis kaltinamojo A. M. elgesys 2013 m. kovo 27 d. būnant antstolio įstaigoje.

Vertinant kaltinamojo A. M. veiksmus – tokioje viešoje vietoje, kaip antstolių kontoroje, darbo dienos, taigi aktyviu paros metu, kontoroje esant darbuotojams, be jokios pateisinamos dingsties ar priežasties, elgdamasis visiškai neadekvačiai aplinkybėms, elgdamasis itin įžūliai ir vandališkai, A. M. ne tik turėjo, bet neabejotinai ir numatė, jog tokių jo veiksmų pasėkoje įstaigos darbas, aplinka neabejotinai bus sutrikdyta, ir tokių padarinių laikytina neabejotinai norėjo. Tokią išvadą neabejotinai suponuoja ir A. M. asmenybė, turint omeny kaltinamojo užimamą padėtį visuomenėje, kaltinamojo einamas pareigas, turimą išsilavinimą ir turimą gyvenimo patirtį. Analizuojant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo elgesį ir veiksmus, neabejotinai laikytina, jog A. M. savo veiksmus ne tik suvokė kaip nepagarbos aplinkiniams, tai yra antstolių kontoros darbuotojams, demonstravimą, bet būtent tai ir buvęs pagrindinis, esminis tokių A. M. veiksmų aspektas. Taigi, kaltinamojo veiksmai neabejotinai apibrėžtini kaip padaryti tiesiogine tyčia.

Nustatyta, kad tiek nukentėjusioji A. R. Ž., tiek kiti antstolių kontoros darbuotojai – liudytojai D. T., R. S., I. S., G. Ž., tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu apklausti būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu kaltinamasis A. M. kaip kaltinamasis nėra saistomas pareigos sakyti tiesą. Nukentėjusiosios ir liudytojų apklausos atliktos ir parodymai procesiniuose dokumentuose užfiksuoti tinkamai, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų. Taigi, abejoti ar kaip įrodymais nesiremti šių asmenų parodymais teismas jokio objektyvaus pagrindo neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo inkriminuota ir tai, kad 2013 m. kovo 27 d., antstolių kontoroje vartojo necenzūrinius žodžius. Vienok, baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog šios aplinkybės nepatvirtino nei nukentėjusioji A. R. Ž., nei nė vienas liudytojas. Tokiu būdu, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytą įrodymų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog A. M. viešoje vietoje, žmonių akivaizdoje, nesant jokios pateisinamos priežasties, įžūliu elgesiu akivaizdžiai ir neginčytinai, nepaisant visuomenėje galiojančių elgesio normų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Byloje pareikštas civilinis ieškinys logiškas, pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. M. padaryta nusikalstama veika yra tyčinio pobūdžio nusikaltimas. Nusikalstami veiksmai padaryti visiškai ir atkreiptina piktybiškai, įžūliai ignoruojant visuomenėje susiformavusias normas, be jokios pagrįstos priežasties, viešoje vietoje – antstolių kontoros įstaigoje, kontoroje esant darbuotojams, darbo dienos metu ir dargi vandališkais veiksmais.

Kaltinamojo A. M. padaryta veika traktuotina kaip nesunki nusikalstama veika. Kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo elgesio kritiškai nevertino. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, be to, nėra ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

A. M. teisiamas pirmą kartą ir teisiamas už nesunkų nusikaltimą.

Vertinantį išdėstytų aplinkybių visumą, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai A. M. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam vieną švelnesnių įstatyme numatytų bausmių – baudą, jos dydį nustatant vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio reikalavimais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -305 straipsniais, 307 ir 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 27 MGL (3510 Lt) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš A. M. A. R. Ž. naudai priteisti 505 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė