Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, veikdama Šiaulių apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. A., A. A., R. A. ir K. A. prašymą dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjai J. A., A. A., R. A. ir K. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą prašydami iki paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo paskirti A. A. juridinio asmens – individualios įmonės (toliau – IĮ) „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi, nustatant visišką administravimą. Nurodė, kad pareiškėja J. A. yra (duomenys neskelbtini) mirusio A. A. sutuoktinė, o kiti pareiškėjai – A. A., R. A. ir K. A. – jo vaikai. Po palikėjo mirties liko jo vardu registruota įmonė. Administratoriaus skyrimas yra būtinas, kadangi reikalinga tvarkyti įmonės turtinius ir finansinius reikalus. A. A. yra įmonės vadybininkas, todėl įmonės veikla jam žinoma. Atlyginimo už turto administravimą neprašo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.65 straipsnis nustato, kad jeigu į palikimą įeina turtas, kurį reikia tvarkyti (individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai ir kt.), ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis, taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai apylinkės teismas skiria paveldimo turto palikimo administratorių, kuris turi šio kodekso 5.38 straipsnio nustatytas teises. Palikimo administratoriui taikomos mutatis mutandis šio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos. Palikimo administravimas nustatomas ir administratorius skiriamas, pirma, palikėjo kreditorių interesais, antra, įpėdinių interesais. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 579 straipsnio nustatyta, kad prašymai dėl turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo (palikimo administratoriaus skyrimo) yra nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

3. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. A.. Po jo mirties liko juridinis asmuo – IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Palikėjas buvo šio juridinio asmens savininkas ir vadovas. Pareiškėjas A. A. yra palikėjo sūnus ir jo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įmonės kasdienės ūkinės komercinės veiklos tęstinumui užtikrinti pareiškėjas prašo jį paskirti įmonės administratoriumi.

4. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individuali įmonė paveldima CK nustatyta tvarka. Individualios įmonės savininkui mirus, suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą su prašymu, kad iki to laiko, kol mirusio savininko įpėdiniai pasidalins palikimą, būtų paskirtas individualios įmonės palikimo administratorius. Individualios įmonės palikimo administratorius turi individualios įmonės savininko bei vadovo teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 10 straipsnio 1, 3 dalys).

5. Nagrinėjamu atveju, mirus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkui ir vadovui, turėjusiam vienasmenišką teisę veikti įmonės vardu, įmonė neturi atstovo. Įvertinus prašyme nurodytas aplinkybes ir kartu su prašymu pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad nesant įmonės atstovo, galinčio priimti sprendimus, atsiranda grėsmė sutrikti kasdieniam ir nenutrūkstamam įmonės funkcionavimui, veiklos tęstinumui, savalaikiam atsiskaitymui su įmonėje dirbančiais darbuotojais, valstybės institucijomis bei kreditoriais.

6. Pareiškėjas A. A. yra tinkamas asmuo būti palikimo turto administratoriumi, nes jis nuo 2021 m. vykdo individualią veiklą, nurodo, kad dirba IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, todėl jam įmonės veikla yra žinoma. Kiti palikėjo įpėdiniai – palikėjo sutuoktinė J. A., vaikai R. A. ir K. A., kuri šiuo metu yra nepilnametė, nepareiškė prieštaravimų, kad palikimo turto administratoriumi būtų skiriamas pareiškėjas (CPK 12, 177, 178 straipsniai).

7. Esant nustatytoms aplinkybėms bei siekiant užtikrinti po A. A. mirties likusios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tęstinumą, pareiškėjų prašymas tenkintinas. A. A. skirtinas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi, nustatant visišką turto administravimą, iki mirusio savininko įpėdiniai pasidalins palikimą (CK 5.65 straipsnis, 4.236 straipsnio 2 dalis).

8. Apie nustatytą palikimo turto administravimą privalomai informuotinas juridinių asmenų registro tvarkytojas – valstybės įmonė Registrų centras (CK 4.254 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

9. Atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pareiškėjai už pareiškimus, paduodamus CPK V dalies XXIX ar XXXIX skyriuose nustatyta tvarka yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pareiškėjai J. A. grąžintinas byloje sumokėtas 54,00 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų prašymą patenkinti.

Paskirti pareiškėją A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikto turto – individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), administratoriumi, nustatant visišką turto administravimą, iki mirusio savininko įpėdiniai pasidalins palikimą.

Nustatyti, kad A. A. turto administratoriaus pareigas vykdo neatlygintinai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.55 straipsnio 2 dalis).

Apie nustatytą administravimo faktą informuoti valstybės įmonę Registrų centras.

Grąžinti pareiškėjai J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,00 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą AB SEB bankas. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.