Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovo M. A. atstovei advokatei Laurai Daumantaitei, atsakovei L. A., jos atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. A. ir atsakovo M. A. atstovo prašymą patvirtinti taikos sutartį Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2092-528/2010 pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei L. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo bei L. A. priešieškinį ieškovui M. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, sutuoktinio išlaikymo, kompensacijos už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę priteisimo ir kt., išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

Atsakovė L. A. byloje pareiškė priešieškinį prašydama nutraukti šalių santuoką, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės bei priteisti jos naudai iš ieškovo 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; palikti šalims santuokines pavardes; nustatyti vaikų K. A., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš ieškovo vaikų K. A. ir A. A. išlaikymui po 1 000 Lt, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės nuo 2008-09-01, pervedant šias lėšas į jos sąskaitą ir paskiriant ją tvarkyti šias lėšas uzufrukto teise; priteisti iš ieškovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą po 1 000 Lt, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui už 2007 m. birželio ir liepos mėnesius bei 2008 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, iš viso 8 000 Lt, pervedant šias lėšas į jos sąskaitą; priteisti jai iš ieškovo išlaikymą iki sūnui A. sukaks treji metai (iki 2010-04-02) po 800 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pervedant šias lėšas į jos sąskaitą; priteisti iš ieškovo 47 615,75 Lt kompensaciją už kalto sutuoktinio – ieškovo – veiksmais sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis, atsižvelgiant į pasirinktą profesiją, gyvendavo vis kitoje valstybėje, nuo 2007 metų pradžios gyveno Rygoje, ten susirado kitą moterį, o 2007 metų gegužės mėnesio pabaigoje grįžęs į Lietuvą, išėjo iš namų (1 t., b. t. 164-171).

1. Ieškovo M. A. ir atsakovės L. A. santuoką, įregistruotą 2000-05-06 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 543), nutraukė ir pripažino, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo M. A. kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes – A. ir A.

2. Nustatė nepilnamečių šalių vaikų K. A. ir A. A. gyvenamąją vietą su jų motina L. A., priteisė iš ieškovo M. A. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 750 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-07-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš ieškovo M. A. 3 805 Lt išlaikymo įsiskolinimą K. A. ir A. A. už 2007 metų birželio ir liepos mėnesius, paskyrė nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja L. A..

3. Priteisė iš ieškovo M. A. išlaikymą atsakovei L. A. nuo 2009-04-07 iki 2010-04-02 po 700 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

4. Priteisė iš ieškovo M. A. atsakovei L. A. 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5. Kitos patikslinto ieškinio ir priešieškinio dalies netenkino.

6. Priteisė iš ieškovo M. A. 80 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt advokato atstovavimo išlaidas atsakovei L. A., 783,15 Lt žyminį mokestį ir 18,46 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, priteisė iš atsakovės L. A. valstybei 52,74 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl kaltės: teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatė, kad šalys buvo susitarę, jog atsakovė augina vaikus, o ieškovas rūpinasi šeimos materialiu išlaikymu, todėl pripažino, kad ieškovas neįrodė atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo, o santuoka iširo ne dėl atsakovės pastangų stokos, siekiant išsaugoti šeimą, nelojalumo bei nepasitikėjimo ieškovu, jo profesijos netoleravimo, šalių gyvenimo pas atsakovės tėvus ir atsakovės nenoro gyventi atskirai nuo savo tėvų ar atsakovės neprisidėjimo prie šeimos gerbūvio kūrimo, juolab kad šalys nors ketino, bet taip ir neįsigijo atskiro būsto; šalių vaikams buvo padaryti dokumentai vykti į užsienį (CPK 177, 178, 185 str.). Tai, kad atsakovė buvo neiniciatyvi, ne itin noriai bendravo su ieškovo giminėm, apie tai liudijo liudytojos A. A. bei A. S., o jų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, negali būti laikoma atsakovės kalte dėl santuokos iširimo, nes šalys pačios pasirinko viena kitą, todėl sukūrę šeimą savo būdo bei charakterio ypatybes privalėjo tarpusavyje derinti abipusėmis nuolaidomis (CK 3.26-3.28 str., CPK 185 str.). Nors atsakovė kaltina ieškovą neištikimybe ir tuo, kad ieškovas paliko šeimą be lėšų pragyvenimui ir nesirūpino šeima, teismas laikė, kad atsakovė neįrodė ieškovo neištikimybės fakto, juolab kad ieškovo atstovė nurodė ieškovą turėjus finansinių problemų krepšinio klubui nesumokėjus sutarto honoraro, o tai yra tikėtina žinant ekonominę bei politinę padėtį Ukrainoje, todėl ieškovas galėjo paprašyti pažįstamos moters paslaugos; ieškovas yra profesionalus krepšininkas, todėl savo sportines traumas gydosi aukščiausią sporto medicinos lygį turinčioje Pabaltijo valstybėje; iš televizijos ekranų žinomi asmenys neretai sulaukia priešingos lyties atstovų skambučių ir kitokių dėmesio ženklų (CPK 177, 178, 182, 185 str.). Tačiau teismas pripažino, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas, nes jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, palikdamas šeimą be pragyvenimo šaltinio sunkiu atsakovei ir atsakingu šeimai metu – gimus šalių antrajam vaikui sūnui A., tai yra, kai buvo ypač reikalingas ieškovo moralinis palaikymas atsakovei ir materialinis išlaikymas šeimai, taip pat neprisidėdamas prie šalių vaikų auginimo ir auklėjimo bei užkraudamas šias pareigas tik atsakovei – tai patvirtino K. A. charakteristika bei liudytojai R. J., A. ir R. G., N. ir A. G..

Dėl neturtinės žalos: nustačius, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas ieškovas M. A., teismas pripažino, jog atsakovė turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad: šalių santuoka truko 7 metus, todėl atsakovė neabejotinai patyrė įvairių neigiamų emocijų, dvasinį skausmą, be to, ieškovas ją paliko su dviem mažamečiais vaikais, vienas iš kurių buvo neseniai gimęs, o šalių dukra Karolina jautriai išgyveno dėl tėvo nebendravimo ir nesirūpinimo ja, tai patvirtino liudininkai A. ir R. G., R. J., N. G. (2 t., b. l. 69, 92, 95-98); bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ieškovo fizinio ar psichologinio smurto prieš atsakovę atvejų; nepatvirtintas ieškovo neištikimybės faktas. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į abiejų šalių esamą finansinę padėtį bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas laikė, kad atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 40 000 Lt neturtinę žalą yra pagrįstas tik iš dalies, todėl iš ieškovo atsakovei priteisė 5 000 Lt neturtinę žalą (CK 1.5 str., 3.70 str. 2 d., 6.250 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečių vaikų: nesant ginčo tarp šalių, nepilnamečių šalių vaikų – dukros K. A. ir sūnaus A. A. – gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina atsakove L. A. (CK 3.169 str.). Dėl išlaikymo dydžio teismas įvertino byloje pateiktą 2009-10-01 profesionalaus krepšininko sutartį, kad ieškovas už savo paslaugų teikiamą 2009 / 2010 metų sezono metu gaus iš klubo atlyginimą Ukrainos nacionaline valiuta, kurio dydžio ekvivalentas 8 000 USD (2 t., b. l. 50-57). Pažymos apie dabar atsakovės gaunamas pajamas byloje nėra, tačiau iki 2010-04-02 ji yra išleista vaiko priežiūros atostogų iki jam sueis treji metai, ir 2007-0601–2007-07-12 gavo 1 212,12 Lt motinystės pašalpą (1 t., b. l. 48,49). Priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teismas atsižvelgė į abiejų sutuoktinių finansinę padėtį – ieškovo padėtis yra daug geresnė nei atsakovės ir, nors jis yra patyręs traumų, gauna nemažą uždarbį; tai, kad atsakovė yra darbinga, turi darbo vietą, be to, yra įgijusi profesiją bei baigusi kursus tai profesijai patobulinti, o šalių antrasis vaikas jau lanko darželį, atsakovė turi visas galimybes prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo; į valstybėje šiuo metu nustatyto minimalaus atlyginimo dydį; į tai, jog nėra duomenų apie nepilnamečių vaikų didesnius nei įprasta poreikius. Todėl teismas padarė išvadą, kad priteisus iš ieškovo jo nepilnamečiams vaikams po 750 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nebus pažeisti nei vaikų interesai, nei šalių turtinė pusiausvyra ar protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai. Kadangi atsakovė priešieškiniu prašė priteisti išlaikymą vaikams nuo 2008-09-01, o taip pat įsiskolinimą už 2008 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, teismas laikė, kad išlaikymą tikslinga priteisti nuo 2008-07-01, taip išsprendžiant ir išlaikymo įsiskolinimo už nurodytą periodą klausimą. Be to, atsakovė prašė priteisti iš ieškovo ir išlaikymo vaikams įsiskolinimą už 2007 m. birželio ir liepos mėnesius, nes ieškovas jo neteikė, įrodymų, kad tuo laikotarpiu šalių vaikams ieškovas teikė išlaikymą, byloje nėra. Teismas atsižvelgė į tai, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui šalys skirdavo po 1 000 Lt per mėnesį vienam vaikui, ieškovas 2007-06-10 gavo 5 655,95 LVL atlyginimą, o atsakovei buvo mokama tik išmoka vaikui (motinystės pašalpa, skirtina vaiko motinai), šalių nepilnametis sūnus A. A. buvo dviejų-trijų mėnesių amžiaus ir atsakovė realiai prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo neturėjo galimybių, todėl iš ieškovo už 2007 m. birželio ir liepos mėnesius priteisė 3 805 Lt / (1000 - 97,50) x 2 + (1000 x 2) = 3805 / išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnamečiams vaikams.

Dėl atsakovės išlaikymo: kadangi atsakovė augina trejų metų neturintį šalių sūnų A. A., teismas pripažino, kad išlaikymas jai reikalingas, juolab kad atsakovė neturi pakankamai turto ar pajamų save išlaikyti, ir ji turi teisę gauti išlaikymą iš ieškovo. Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, teismas atsižvelgė ir į tai, kad: šalys santuokoje realiai pragyveno 7 metus; atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose iki jam sueis treji metai, nedirba, negauna pajamų, tačiau yra darbinga, įgijusi kirpėjos profesiją ir baigusi kursus šiai profesijai patobulinti, dėl to gali pasirinkti lankstų darbo grafiką ir pradėti dirbti, pati atsakovė teismo posėdyje pripažino, jog nepilnametį sūnų A. A. pradėjo leisti į darželį, be to, ji apkerpa ne tik šeimos narius, bet ir giminaičius, pvz., sutuoktinio pusseserę; terminas, už kurį prašoma priteisti išlaikymą, nėra neprotingai ilgas ir jis netrukus baigsis; nežiūrint ieškovo sveikatos prastesnės būklės ar pajamų sumažėjimo, jis ir dabar gauna nemažas pajamas. Todėl teismas padarė išvadą, kad 700 Lt dydžio išlaikymas atsakovei, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki šalių sūnui A. A. sukaks treji metai, yra pakankamas bei nepablogins iš esmės ieškovo turtinės padėties.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo: iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovas M. A. 2006-11-07 su UAB „Hansa lizingas“ sudarė sutartį dėl automobilio NISSAN MURANO lizingo 60 mėn. laikotarpiui, kurio neišpirkta vertė 2008-04-30 buvo 106 341,61 Lt, o sumokėta dalis – 71 423,63 Lt. Sutartis 2008-07-29 ieškovo prašymu nutraukta 2008 -08-04 (1 t., b. l. 18-21,172-180). Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens lizingo gavėjo nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise (CK 6.567 str. 1 d.). Iš lizingo sutarties Nr. LT041522, kitų rašytinių įrodymų matyti, jog turto išpirkimo laikotarpio pabaiga yra 2011-11-30, o iki 2008-08-04 – lizingo sutarties nutraukimo dienos – šalys nuosavybės teisės į transporto priemonę NISSAN MURANO nebuvo įgiję, nes buvo sumokėję mažiau nei pusę visos turto vertės (1 t., b. l. 18, 172-179). Pagal dovanojimo sutartį dovanotojas neatlygintinai perduoda turtą apdovanotajam nuosavybės teise (CK 6.465 str. 1 d.). Atsakovė žinojo, jog transporto priemonė NISSAN MURANO ieškovui nuosavybės teise nepriklauso, vadinasi, kaip vidutiniškai protingas ir sumanus žmogus suprato, jog ieškovas jam nuosavybės teise nepriklausančio daikto padovanoti negali, o pažadas dovanoti nėra laikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 str. 2 d.). Sutuoktiniai šeimos turtinius klausimus turi spręsti kartu, ir akivaizdu, kad atsakovė žinojo apie ieškovo sudarytą lizingo sutartį, jos sąlygas bei įmokų dydį, o taip pat apie šios sutarties nutraukimą, nes tuo automobiliu ji naudojosi ir pati grąžino jį lizingo bendrovei. Kai lizingo sutartis nutraukiama, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.). Atsakovė ir jos tėvai liudytojai R. G. bei A. G. patvirtino, kad atsakovė neturėjo lėšų tęsti lizingo sutartį, kai ieškovas pareiškė lizingo bendrovei apie sutarties nutraukimą. Kadangi šalys nesugebėjo įvykdyti lizingo sutarties, tai pagal lizingo sutartį ieškovo sumokėti 71 423,63 Lt, o be palūkanų delspinigių ir sutarties mokesčio – 58 003,96 Lt, atiteko lizingo davėjui jo patirtiems nuostoliams atlyginti – sumokėti už atsakovės ar šalių naudojimąsi dvejus metus šalims nepriklausančiu brangiu turtu. Taigi už turto nuomą pagal lizingo sutartį sumokėtos pinigų sumos nėra pagrindo laikyti santuokiniu turtu, todėl atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę teismo laikytas nepagrįstu ir netenkintas.

Iš dalies tenkinus patikslinto ieškinio (apytiksliai 79 proc.) ir priešieškinio (apytiksliai 40 proc.) reikalavimus, teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

1) kuria teismas nusprendė pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo M. A. kaltės, ir pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) kuria teismas nusprendė priteisti iš ieškovo M. A. išlaikymą atsakovei L. A. nuo 2009-04-07 iki 2010-04-02 po 700 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir priešieškinį šioje dalyje atmesti;

3) kuria teismas nusprendė priteisti iš ieškovo M. A. atsakovei L. A. 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ir priešieškinį šioje dalyje atmesti;

4) kuria teismas nusprendė priteisti iš ieškovo M. A. 3 805 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukrai K. A. ir sūnui A. A. už 2007 metų birželio ir liepos mėnesius, ir priteisti iš ieškovo M. A. 2 285 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukrai K. A. ir sūnui A. A. už 2007 metų birželio ir liepos mėnesius;

5) kuria teismas nusprendė priteisti iš ieškovo M. A. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 750 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-07-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o priteisti iš ieškovo M. A. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 620 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-07-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

6) sumažinti pirmos instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

1. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo pripažinta, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina ir atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tarp šalių sudaryta santuoka iširo, nes abi pusės nedėjo pastangų išsaugoti šeimą. Abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas tiek atsakovę, tiek nepilnamečius vaikus aprūpino materialiai. Pradėjus gyventi atskirai, ieškovas nepilnamečių vaikų išlaikymui pagal savo galimybes stengėsi skirti kiekvienam po 1 000 Lt kas mėnesį. Todėl teismo motyvas, kad ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, palikdamas šeimą be pragyvenimo šaltinio, yra nepagristas. Be to, atsakovės kaltė dėl iširusios santuokos pasireiškė tuo, kad atsakovė moraliai ir materialiai nepalaikė ieškovo, nesistengė prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo net ir įgijusi specialybę. Atsakovė buvo nepakankamai savarankiška. Ši jos savybė pasireiškė tuo, kad šalių ir jų vaikų buitimi rūpinosi atsakovės tėvai. Tai bei jos nenoras gyventi atskirai nuo tėvų prisidėjo prie šeimos iširimo.

2. Dėl sprendimo dalies, kuria iš ieškovo buvo priteistas 750 Lt dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Teismas sprendime nenustatė tėvų dalių išlaikymo prievolėje, be to, nenurodė, koks yra vaikų motinos teiktinas išlaikymo dydis. Taip teismas padarė materialinės teisės normų pažeidimą, o tai sudaro pagrindą naikinti teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Be to, atsakovė, nepriklausomai nuo jos gaunamų pajamų, privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes ji yra darbinga, turi išsilavinimą. Aplinkybė, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nes prižiūri mažesnįjį vaiką, negali būti pagrindas atleisti ieškovę nuo pareigos materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo. Mažesnysis šalių vaikas šiuo metu lanko darželį, todėl atsakovei yra visos sąlygos susirasti darbą ir pradėti dirbti, taip pačiai prisidėti kuriant nepilnamečių vaikų gerovę. Apylinkės teismas konstatavo, kad šalių nepilnamečiai vaikai nėra didesnių nei įprasta poreikių. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra viena minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Teismas sprendimu nepilnamečių vaikų išlaikymui iš ieškovo priteisė po 750 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl darytina išvada, kad atsakovė vaikų išlaikymui teiks tik po 50 Lt kiekvienam iš nepilnamečių vaikų. Tokiu būdu yra pažeidžiamas proporcingumo principas. Jei atsakovė skirtų vaikų išlaikymui po 180 Lt, o ieškovas po 620 Lt, todėl bendra 800 Lt suma kas mėnesį būtų pakankama šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.

3. Dėl sprendimo dalies, kuria buvo priteistas 3 805 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Teismas, priimdamas sprendimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 2007 m. birželio ir liepos mėnesius netinkamai vertino faktines aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pagal savo galimybes stengėsi išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ieškovas gera valia 1000 Lt dydžio išlaikymą stengėsi skirti savo vaikams kiekvieną mėnesį, nors nebuvo įpareigotas skirti būtent tokią pinigų sumą. Teismas, skaičiuodamas priteistiną įsiskolintą sumą, ieškovo teiktiną išlaikymą vaikams laikė 1 000 Lt. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2007 m. birželio mėn.–2007 m. liepos mėn. laikotarpiu ieškovas, nepratęsus sportinės veiklos sutarties, laikinai nedirbo ir dėl sunkios finansinės padėties kelis mėnesius sustabdė periodinių išmokų mokėjimą. Pažymėtina, kad teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, ieškovo teiktinu išlaikymo dydžiu turėtų laikyti tokią pačią pinigų sumą, kaip ir priteistiną išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis. Tai yra, nepažeidžiant protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų būtų teisingiausia priteisiant įsiskolinimą už 2007 m. birželio ir liepos mėnesius ieškovo teiktinu išlaikymo dydžiu laikyti 620 Lt. Atsižvelgiant į ankščiau išdėstyta, iš ieškovo turėtų būti priteisiama ne 3805 Lt, o 2285 Lt. išlaikymo įsiskolinimas.

4. Dėl sprendimo dalies, kuria buvo priteistas išlaikymas atsakovei L. A.. Teismas priėmė sprendimą priteisti iš ieškovo 700 Lt išlaikymą atsakovei nuo 2009-04-07 iki 2010-04-02. Toks sprendimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisingumo ir protingumo principams. Atsakovė yra sveika, darbinga ir profesiją turinti jauna moteris. Jaunesniajam sūnui šiuo metu yra 3 metai, jis lanko darželį, todėl atsakovė turi visas galimybes pradėti dirbti ir užsidirbti pinigų ne tik savo, bet ir vaikų išlaikymui. Atsakovė turi elgtis sąžiningai ir rūpestingai, pati privalo imtis visų jai prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų išlaikyti ne tik save, bet ir iš dalies prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Atsakovė iki teismo sprendimo priėmimo nesiėmė jokių realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Todėl atsakovės reikalavimas nutraukus santuoką priteisti išlaikymą ir jai vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo teise. Be to, sprendimas, kuriuo buvo priteistas išlaikymas atsakovei, neskatina atsakovės ieškoti papildomų pajamų nei savo, nei savo vaikų išlaikymui. Taigi taip yra sudaromos sąlygos atsakovei praturtėti ieškovo sąskaita. Todėl Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo atsakovei priteisimo turėtų būti naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

5. Dėl sprendimo dalies, kuria iš ieškovo buvo priteista 5 000 Lt neturtinės žalos atsakovei L. A. atlyginimas. Sprendimo dalis, kuria buvo priteista 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atsakovei, buvo priimta netinkamai ištyrus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes. Teismui nepagrįstai priėmus sprendimą, kad santuoka nutrūko tik dėl ieškovo kaltės, atsirado viena iš sąlygų ir neturtinės žalos priteisimui. Pabrėžtina, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktinių pareigas pažeidė abi šalys. Todėl, vadovaujantis CK 3.70 str. 2 d., nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą, nes neturtinės žalos atlyginimo galimybė yra eliminuojama, jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovės patirti dvasiniai išgyvenimai, neigiamos emocijos yra patiriami net ir nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nes yra neišvengiami ir sąlygoti paties skyrybų proceso. Teismas, priteisdamas 5 000 Lt atsakovės tariamai patirtai neturtinei žalai kompensuoti, nesilaikė aktualios teismų praktikos. Tokio dydžio neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju, esant sutuoktinio kaltei, paprastai yra priteisiama esant fiziniam ar psichologiniam smurtui (Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A-4-278/2010). Civilinėje byloje Nr. 2-02092-528/2010 Kauno miesto apylinkės teismas pripažino, kad ieškovė nepatyrė nei fizinio, nei dvasinio smurto, taip pat nebuvo nustatytas ir ieškovo neištikimybės faktas. Faktas, kad atsakovė dėl santuokos nutraukimo patyrė įvairių neigiamų emocijų, dvasinį skausmą, nesudaro pagrindo priteisti tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

6. Teismui patenkinus apeliacinį skundą, keistina ir teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

1) dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – patenkinti reikalavimą priteisti 40 000 Lt neturtinę žalą;

2) dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo kiekvienam vaikui po 1 000 Lt išlaikymą iki jų pilnametystės ir 1 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui;

3) dalį dėl kompensacijos priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo 47 615,75 Lt kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę (2 t., b. l. 118-122).

1. Dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo. Apeliantė sutinka su teismo padaryta išvada dėl kaltės, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai atmetė aplinkybes, patvirtinančias ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo: ieškovo neištikimybę, šeimos palikimą be lėšų pragyvenimui, o jas atmetęs, nepagrįstai priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą. Be to, teismas nevertino tos aplinkybės, kad palikęs šeimą, ieškovas visiškai nusisuko nuo vaikų: su jais nebendrauja, jų nelanko net savo atostogų metu. Teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad neturi pagrindo netikėti liudytojų R. J., A. G., N., R. ir A. G. parodymais, todėl nesuprantama, kodėl nevertino šių liudytojų parodymų sprendžiant ieškovo kaltės klausimą dėl neištikimybės. A. G. ir N. G. artimai bendravo su Andriukaičių šeima ir jiems ieškovas pats pasakojo apie nesantuokinius ryšius po to, kai bandė grįžti į šeimą, pasakojo, kad moteris, vardu R., jį persekioja žinutėmis ir skambučiais. Kaip parodė liudytojas A. G., ieškovui atvykus pasiimti daiktų, jis padėjo juos nusinešti į lauką, kur pamatė automobilyje ieškovo laukiančią moterį, su kuria jis ir išvažiavo. Šio automobilio valstybinis numeris buvo „Darviš“. Be to, teismui pateiktas mobilaus ryšio telefono SMS išrašas, rodantis, kad SMS atsakovei buvo parašiusi moteris, vardu R., 2002 metų pabaigoje iš R. D. sąskaitos jai buvo pervestos lėšos vaikų išlaikymui. Šių aplinkybių visuma įrodo (o ne suponuoja prielaidą, kaip kad nurodė teismas sprendime), kad santuoka iširo ieškovui užmezgus santykius su kita moterimi ir kad būtent šie ieškovo nesantuokiniai santykiai buvo santuokos iširimo priežastis. Liudytojai patvirtino ir tai, kad ieškovas, palikęs šeimą, visiškai nebesirūpina savo vaikais: nei skiriant išlaikymą, nei auklėjant vaikus. Ieškovas, po to, kai paliko šeimą ir išvyko į Ukrainą, sūnų yra matęs tik vieną kartą, kai atvažiavo pasiimti daiktų, o dukteriai, nors ir padovanojo mobiliojo ryšio telefoną, niekada nėra jai paskambinęs, dėl to mergaitė labai išgyveno, ir tai dar labiau apsunkino atsakovės ir vaikų emocinę būklę po to, kai ieškovas paliko šeimą, bei pagilino dvasinius išgyvenimus. Dėl šių motyvų teismas sprendimo dalį dėl neturtinės žalos turi pakeisti, priteistą neturtinę žalą padidinant iki reikalaujamos sumos – 40 000 Lt.

2. Dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo dydžio priteisimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, išlaikymą teikė. Iš tiesų ieškovas, padavęs ieškinį, išlaikymo neteikė, dėl to atsakovė buvo priversta teismo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo priteisti iš ieškovo išlaikymą tiek jai, tiek nepilnamečiams vaikams. 2008-09-17 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių šiek tiek padėtį pataisė, tačiau neilgam: ieškovas po nutarties priėmimo iš pradžių įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau nuo 2009 metų birželio 1 dienos (paskutinis mokėjimas - 2000 Lt 2009-05-18) išlaikymo atsakovei ir vaikams nebeteikė visiškai, o vėliau tris kartus išlaikymą teikė iš dalies, t. y. yra sumokėjęs po 1 000 Lt 2009-10-28 ir 2009-11-30 bei 1 500 Lt 2009-12-30, o 2010 metais ieškovas nėra pervedęs atsakovės ir vaikų išlaikymui nei vieno lito. Nepriklausomai nuo to, kad ieškovas ginčijo išlaikymo sumą, prašydamas teismo priteisti iš jo po 620 Lt kiekvieno vaiko išlaikymui, jis ir tokio dydžio išlaikymo neteikė. Teismas nutarė priteisti vaikams po 750 Lt nuo 2008-07-01, nes pripažino ir išlaikymo įsiskolinimą už 2008 metų liepos ir rugpjūčio mėnesius. Priteisdamas išlaikymą po 750 Lt kiekvienam vaikui nuo 2008-07-01, teismas priėmė prieštaringą sprendimą, nes 2008-09-17 nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigojo M. A. vaikų išlaikymui teikti po 800 Lt iki bylos Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėjimo. Tai yra, teismas jau buvo įpareigojęs ieškovą teikti lėšas išlaikymui po 800 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau priimdamas sprendimą ir nuspręsdamas priteisti išlaikymą nuo 2008-07-01 po 750 Lt kiekvienam vaikui, šį dydį sumažino atgaline data. Tokiu atveju, jeigu ieškovas būtų sąžiningai mokėjęs išlaikymą, tai atsakovė, kaip lėšų uzufrukto tvarka tvarkytoja, liktų ieškovui skolinga. Ši padėtis yra neteisinga ir neprotinga, be to, skatina išlaikymą teikiantį asmenį teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdyti, nes remiantis 2010-02-22 sprendimu galima sutaupyti. Todėl ši teismo sprendimo dalis keistina priteisiant išlaikymą kiekvienam vaikui po 1 000 Lt per mėnesį. Analogiška suma priteistina ir už įsiskolinimo laikotarpį, neišskaitant iš išlaikymo sumos vaikui mokėtos pašalpos sumos.

3. Dėl turtinių klausimų – kompensacijos priteisimo. Byloje atsakovė buvo pareiškusi reikalavimą priteisti 47 615,75 Lt kompensaciją už kalto sutuoktinio ieškovo veiksmais sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę. Ieškovas gimtadienio proga, tai patvirtino ir į bylą pakviesti liudytojai R. ir A. G., N. G., padovanojo atsakovei automobilį NISSAN MURANO, kurį įgijo pagal lizingo sutartį su UAB „Hansa lizingas“. Ieškovas už šį automobilį sumokėjo 15 000 Lt piniginį įnašą, kuris buvo sukauptas iš santuokoje įgytų lėšų. Ieškovui palikus šeimą, jis atsakovės neinformavęs kreipėsi į lizingo bendrovę ir nutraukė sutartį, po to ji buvo priversta grąžinti automobilį. Automobilio grąžinimo dieną už automobilį buvo sumokėta 71 423,63 Lt įmokų, į kurių dalies kompensavimą ji ir pretenduoja. Išmokėjus lizingo kainą, daiktas būtų tapęs šeimos nuosavybe. Ieškovui nepranešus ir neaptarus palankiausio varianto bei vienasmeniškai nutraukus sutartį, nebeliko galimybės šį turtą perleisti tretiesiems asmenims, gaunant kompensaciją nuo jau sumokėtos turto kainos, t. y. buvo galima surasti trečiąjį asmenį, kuris butų perėmęs prievolę bei sumokėjęs bent dalį turto kainos, tokiu būdu pasiekiant mažiausio nuostolio. To nepadaręs ieškovas privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, nes įmokos buvo mokamos iš santuokoje įgytų lėšų.

Atsiliepimu į atsakovės L. A. apeliacinį skundą ieškovas M. A. prašo jį atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę palikti nepakeistą; Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos panaikinti ir priimti naują sprendimą – šią priešieškinio dalį atmesti; Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisiant išlaikymo sumą bei įsiskolinimo sumą kiekvienam vaikui po 620 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus (b. l. 147-152). Nurodo tokius motyvus:

1. Dėl neturtinės žalos dydžio. Teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai vertino įrodymus, pagrįstai nuspręsdamas, kad nėra pagrindo konstatuoti fakto, jog ieškovas buvo neištikimas atsakovei. Byloje nebuvo pateiktų jokių konkrečių ieškovo neištikimybę patvirtinančių įrodymų. Teismas pagrįstai konstatavo, jog konkrečių įrodymų, patvirtinančių ieškovo neištikimybės faktą, byloje nėra. Neištikimybės fakto konkrečiai nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai (2 tomas, bylos lapas 71, 92-99). Dėl santuokos nutraukimo buvo ir pačios apeliantės (atsakovės) kaltė.

2. Dėl išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo dydžio priteisimo. Teismas, sprendimu priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėms išmokomis, nėra saistomas laikino išlaikymo dydžio, kuris buvo priteistas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Laikinas išlaikymo priteisimas vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

3. Dėl atsakovės motyvų, jog priteistinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis turėjo būti 1 000 Lt. Didinti teismo priteistą išlaikymo sumą nėra jokio realaus teisinio pagrindo, be to, pabrėžtina, kad išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas. Atsakovė, nepriklausomai nuo jos gaunamų pajamų, privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes ji yra darbinga, turi išsilavinimą. Atsakovė turi visas galimybes pradėti dirbti ir užsidirbti pinigų ne tik vaikų, bet ir savo išlaikymui. Apeliantės reikalavimas priteisti 1000 Lt dydžio išlaikymo sumą vaikams, remiantis vien teiginiu, jog ieškovas turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, neturėtų būti tenkintinas, nes nėra pagrįsta, kodėl reikia didesnio išlaikymo sumos, nei teismų praktikoje suformuoto priteistino dydžio, t. y. vienos minimalios mėnesinės algos, jei vaikų poreikiai nėra specialūs.

4. Dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovas mano, kad atsakovė nepagrįstai apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo 47 615,75 Lt kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę. Teismas priimtame sprendime pagrįstai nusprendė, kad už turto nuomą pagal lizingo sutartį sumokėtą pinigų sumą nėra pagrindo laikyti sutuoktinių turtu. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Lizingo (finansinės nuomos) sutarties specifika lemia, jog lizingo dalykas (šioje byloje – transporto priemonė) perduodamas lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad tik sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą lizingo daiktas pereis gavėjui nuosavybėn, o iki tol lizingo dalyko savininku yra lizingo davėjas (CK 6.567).

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nustačiusi, kad abu apeliantai kaltina vienas kitą dėl šeimos iširimo, skyrybų iniciatorius yra ieškovas, ieškinį ir patikslintą ieškinį jo vardu pasirašė ir pateikė teismui jo atstovai advokatai (b. l. 3-6, 128-129), ieškovas nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismui ieškovo atstovė pateikė 2010-08-31 DSVO – Krepšinio klubas „Dnepr” pranešimą, iš kurio matyti, kad ieškovas M. A. yra laisvas žaidėjas ir neturi sutartinių įsipareigojimų jų klubui, tačiau į teismo posėdį neatvyko, siekdama išsiaiškinti tikrąsias šeimos iširimo priežastis, ieškovo galimybes teikti teismo priteistą išlaikymą vaikams, ieškovo dalyvavimą vaikų auklėjime, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. 2A-1103-109/2010 nagrinėjimą, ieškovo M. A. dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino būtinu ir įpareigojo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo gaunamas pajamas.

2011 m. vasario 1 d. teismo posėdyje šalys pateikė 2011 m. sausio 31 d. ieškovo atstovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti, civilinę bylą nutraukti, panaikinti pirmosios instancijos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymai tenkintini.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis numato šalių procesines teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi.

Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinis šalių taikos sutarties tekstas yra prijungtas prie bylos.

Kaip žinoma, taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.

Nagrinėjamoje byloje šalys 2011 m. sausio 31 d. sudarė taikos sutartį, kurioje patvirtino, jog jų valia yra taikiai baigti kilusius civilinius ginčus, kad joms žinomos tokios sutarties patvirtinimo pasekmės, taip pat yra žinoma, jog patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 294 straipsnio 2 dalis, CK 6.985 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad pateikta tvirtinti 2011 m. sausio 31 d. taikos sutartis išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą bei paskirstyti turėtas bylinėjimosi išlaidas, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintina šalių sudaryta taikos sutartis joje nurodytomis sąlygomis, teismo sprendimas naikintinas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CK 6.983 straipsnis, 6.985 straipsnis).

CPK 87 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys sudarė taikos sutartį, gražinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas M. A. 2008-04-30 mokėjimo kvitu sumokėjo 236 Lt (1 t. b. l. 25) žyminį mokestį Swedbank, AB REVAL FIL Latvijoje, 2008-05-07 mokėjimo kvitu Nr. 2008050700584472 sumokėjo 10 Lt žyminį mokestį (1 t. b. l. 24) Swedbank, AB, Laisvės KAC, 2010-04-06 mokėjimo kvitu Nr. 2010040600248129 sumokėjo 222,40 Lt (2 t. b. l. 138) žyminį mokestį Swedbank, AB, ieškovo atstovas advokatas Gintaras Černiauskas 2010-04-02 mokėjimo nurodymu Nr. 04021201 sumokėjo 448,80 Lt žyminį mokestį Danske Bank A/s Lietuvos filiale (2 t. b. l. 137), atsakovė L. A. 2009-04-14 mokėjimo kvitu Nr. 2009040700285455 sumokėjo 200 Lt (1 t. b. l. 181) žyminį mokestį Swedbank, AB, 2010-03-23 mokėjimo kvitu Nr. 2010032300470362 sumokėjo 200 Lt (2 t. b. l. 124) žyminį mokestį Swedbank, AB, todėl šalims grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio: ieškovui M. A. – 687,90 Lt (917,2 x 75 proc.), atsakovei L. A. - 300 Lt (400 x 75 proc.). Šalims taikos sutartimi įsipareigojus lygiomis dalimis atlyginti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, po 48 Lt šių išlaidų priteistina iš ieškovo ir atsakovės.

Šalims prašant panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš ieškovo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 800 Lt kas mėnesį iki kol bus išnagrinėta civilinė byla, laikiną išlaikymą sutuoktinei po 400 Lt kas mėnesį kol bus išnagrinėta civilinė byla, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 292 straipsniu, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294 straipsniu, 302 straipsniu,

nutarė:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2092-528/2010 pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei L. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo bei L. A. priešieškinį ieškovui M. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, sutuoktinio išlaikymo, kompensacijos už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę priteisimo ir kt., išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Patvirtinti ieškovo M. A. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokatės Lauros Daumantaitės, veikiančios 2010-12-15 atstovavimo sutarties pagrindu) ir atsakovės L. A. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. vieta: (duomenys neskelbtini)) 2011 m. sausio 31 d. sudarytą taikos sutartį Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-36-109/2011 (Kauno miesto apylinkės teismo civ. bylos Nr. 2-2092-528/2010) šiomis sąlygomis:

„1. Ieškovo M. A. ir atsakovės L. A. santuoką, įregistruotą 2000-05-06 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 543) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo M. A. ir L. A. palikti santuokines pavardes – A. ir A.

3. Priteisti iš ieškovo M. A. atsakovei L. A. 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) piniginę kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

4. Nustatyti nepilnamečių vaikų K. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina L. A..

5. Sumažinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-02092-528/2010 iš ieškovo Martyno priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2011-01-31 nuo 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimt litų) iki 620 Lt (šešių šimtų dvidešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.

6. Priteisti iš ieškovo M. A. išlaikymą nepilnamečiams vaikams - dukrai K. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-02-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

7. Paskirti nepilnamečių vaikų K. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja motiną L. A..

8. Ieškovas M. A. ir atsakovė L. A. konstatuoja, jog ieškovo M. A. išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams K. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2011-01-31, sudaro 15 039,5 Lt (penkiolika tūkstančių trisdešimt devyni litai penkiasdešimt centų).

9. Ieškovas M. A. 15 039,5 Lt (penkiolikos tūkstančių trisdešimt devynių litų penkiasdešimties centų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą, nurodytą sutarties 8 punkte, bei atsakovei L. A. priteistiną 5 000 Lt (penkių tūkstančių litų) piniginę kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, nurodytą sutarties 3 punkte, (bendra mokėtina suma 20 039,5 Lt (dvidešimt tūkstančių trisdešimt devyni litai penkiasdešimt centų)) įsipareigoja sumokėti sekančiais terminais ir tvarka:

9.1. 7 000 Lt (septynis tūkstančius litų) sumokant grynais pinigais sutarties pasirašymo dieną;

9.2. 1 303,95 Lt (tūkstantį tris šimtus tris litus, 95 ct) sumokant iki 2011-03-31;

9.3. 1 303,95 Lt (tūkstantį tris šimtus tris litus, 95 ct) sumokant iki 2011-04-30;

9.4. 1 303,95 Lt (tūkstantį tris šimtus tris litus, 95 ct) sumokant iki 2011-05-31;

9.5. 1 303,95 Lt (tūkstantį tris šimtus tris litus, 95 ct) sumokant iki 2011-06-30;

9.6. 1 303,95 Lt (tūkstantį tris šimtus tris litus, 95 ct) sumokant iki 2011-07-31;

9.7. 1 303,95 Lt (tūkstantį tris šimtus tris litus, 95 ct) sumokant iki 2011-08-31;

9.8. 1 303,95 Lt (tūkstantį tris šimtus tris litus, 95 ct) sumokant iki 2011-09-30;

9.9. 1 303,95 Lt (tūkstantį tris šimtus tris litus, 95 ct) sumokant iki 2011-10-31;

9.10. 1 303,95 Lt (tūkstantį tris šimtus tris litus, 95 ct) sumokant iki 2011-11-30;

9.11. 1 303,95 Lt (tūkstantį tris šimtus tris litus, 95 ct) sumokant iki 2011-12-31.

10. Šalys sutaria, jog ieškovui M. A. pažeidus sutarties 9.1 - 9.11 p. nurodytą įsiskolinimo ir kompensacijos mokėjimo tvarką bei terminus, bus skaičiuojami 0,02 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

11. Tiek ieškovas M. A., tiek atsakovė L. A. atsisako nuo visų kitų reikalavimų pareikštų Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-l 103-109/2010 (2A-36-109/2010, Kauno miesto apylinkės teismo civ. bylos Nr. 2-2092-528/2010).

12. Tiek ieškovas M. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tiek atsakovė L. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų atlyginti vienas iš kito nereikalauja.

13. Ieškovas M. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovė L. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja priteistą valstybei žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokėti lygiomis dalimis sekančiais rekvizitais: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

14. Šalys yra susipažinusios su CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d. bei 294 str. 2 d. ir supranta, kad teismui patvirtinus šią taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.“

Iš ieškovo M. A. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokatės Lauros Daumantaitės, veikiančios 2010-12-15 atstovavimo sutarties pagrindu) priteisti 48 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Iš atsakovės L. A. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. vieta: (duomenys neskelbtini) priteisti 48 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti ieškovui M. A. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), atstovaujamas advokatės Lauros Daumantaitės, veikiančios 2010-12-15 atstovavimo sutarties pagrindu) 687,90 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus, 90 ct), atsakovei L. A. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. vieta: (duomenys neskelbtini) - 300 Lt (tris šimtus litų) sumokėtą žyminį mokestį valstybei.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš ieškovo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 800 Lt kas mėnesį iki kol bus išnagrinėta civilinė byla, laikiną išlaikymą sutuoktinei po 400 Lt kas mėnesį kol bus išnagrinėta civilinė byla.

Civilinę bylą nutraukti.