Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1962 m. spalio 5 d. Kelmėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, neįgalus, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1984-08-29 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 147 str. 1 d. (galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.;

2. 1989-03-20 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 250 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01) pataisos darbais darbovietėje 2 m.;

3. 1992-10-13 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 147 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymą atidedant 2 m.;

4. 1993-07-13 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 90 str. 3 d. (galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m. 8 mėn.;

5. 1995-04-27 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m. 2 mėn.;

6. 1995-05-26 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 3 d., 1 d. (galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 m.;

7. 1998-03-06 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 1 m.;

8. 1999-12-07 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., (galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m.;

9. 2000-03-27 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 272 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn., bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. U. 2012 m. vasario 10 d. apie 23 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), A. S. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, peržengdamas būtinosios ginties ribas, konflikto metu tyčia peiliu du kartus dūrė A. S. į krūtinę, padarydamas nukentėjusiajam dvi kiaurines durtines-pjautines žaizdas krūtinės kairėje, t. y. dėl šių sužalojimų padarė A. S. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. U. kaltė įrodyta pilnumoje.

Kaltinamasis A. U. kaltu prisipažino pilnumoje ir paaiškino, kad su nukentėjusiuoju A. S. gyvena tame pačiame name, kaimynystėje, kartais kartu išgeria, tačiau susipykę niekada nebuvo. 2012 m. vasario 10 d. vakare jis į namus grįžo neblaivus. Eidamas koridoriumi pro praviras A. S. buto duris išgirdo triukšmą, pamatė A. S. įsitvėrusį į savo sugyventinės Jovitos rūbus, užsimojusį jai, ketindamas apginti moterį, užėjo į A. S. butą, išskyrė besivaidijančius sugyventinius. A. S. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jam įsikišus į konfliktą, A. S. kumščiu trenkė jam į veidą, tačiau jis A. S. atstūmęs nuo savęs ir atsisėdęs prie stalo. Tuomet įpykęs A. S. ėmė mosikuoti peiliu, du kartus peiliu perpjovė jam kojas - dešinės kojos blauzdą ir kairės kojos šlaunį. Tuomet jis stvėrė nuo stalo peilį ir du kartus įdūrė A. S.. Tiksliai į kurią kūno vietą pataikė A. S., neprisimena, nes buvo įpykęs ir apsvaigęs nuo alkoholio. Pripažįsta, kad jo tokiam elgesiui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, dėl ko labai gailisi ir atsiprašė A. S..

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad jis 2012 m. vasario 10 d. įvykių neprisimena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Prisimena, kad tą dieną namuose girtuokliavo su savo drauge Jovita. Kokiu tikslu į jo namus atėjo A. U., dėl ko kilo konfliktas, ar jis supjaustė A. U. kojas, negali paaiškinti, nes šių įvykių neprisimena.

Liudytoja J. S. parodė, kad 2012 m. vasario 10 d. ji su A. S. gėrė alkoholinius gėrimus jo namuose. Tuo metu, kai į A. S. butą užėjo A. U., ji su A. S. nesipyko. A. S. reikalavo, kad A. U. išeitų. Tarp jų kilo konfliktas, jie susistumdė, grūmėsi, ginčijosi. Ji išėjusi parsinešti vandens iš šulinio, grįžusi rado sužalotą A. S.. Kaip viskas įvyko, ji nematė. Ar buvo sužalotas A. U. nepastebėjo. Apie tos dienos įvykius ne viską gerai prisimena, gali netiksliai papasakoti, kas vyko tą dieną, nes taip pat buvo apsvaigusi nuo alkoholio.

Liudytoja S. K. parodė, kad į jos namus atėjo neblaivus A. U., jam buvo sužalotos abi kojos, iš žaizdų stipriai tekėjo kraujas. A. U. jai pasakojo, kad jį supjaustė A. S., kai A. U. bandė apginti Jovitą. Ant žaizdų ji uždėjusi tvarsčius, tačiau kraujas ir toliau sunkėsi, todėl pasiūliusi iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau A. U. liepęs to nedaryti, parūkęs išėjo namo. Kitą dieną A. U. atėjus pas ją, ji pamatė, kad vienos kojos žaizda tebekraujuoja, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir A. U. išvežė į Kelmės ligoninę.

Įvykio vietos – Kelmėje, Nepriklausomybės g. 45-2, A. S. buto – apžiūros metu užfiksuota, kad ant linoleumo, stalo pakojės, durų rankenos matosi dėmės panašios į kraują. Atlikus apžiūrą paimti koridoriuje rasti du peiliai, virtuvėje ant stalo rastas vienas peilis medine rankena, virtuvėje nuo sienos paimtos vienerios žirklės (4-6 b. l.).

Apžiūrėjus iš nukentėjusiojo A. S. buto paimtus daiktus kraujo dėmių ant jų nerasta (12-13 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje, atlikus tyrimą iš medicininių dokumentų, nurodyta, kad A. S. padarytos dvi kiaurinės durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės kairėje. Sužalojimai padaryti duriančiu-pjaunančiu daiktu(-ais), galimai dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti duriančiu-pjaunančiu daiktu (-ais), kuo galėjo būti ir peilis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-02-10 apie 23 val. 45 min. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (16 b. l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (19 b. l.) matyti, kad A. U. Kelmės ligoninės priėmimo skyriuje apžiūrėtas 2012 m. vasario 11 d. 16 val. 25 min. – atvežtas greitosios medicinos pagalbos, girtas – 2,44 promilės girtumas; nustatyta : pjautinės žaizdos kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, sužalojimai padaryti pjaunančiu daiktu, galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2012 m. vasario 10 d. vakare, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad A. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, peiliu du kartus smogė A. S. į krūtinės sritį, ko pasekoje, jį sunkiai sužalojo. Tačiau kaltinamojo gynėjas byloje iškėlė gynimosi versiją, todėl teismas, analizuodamas įvykio aplinkybes, nagrinėja BK 28 straipsnio taikymo galimybes ir byloje pasisako dėl būtinosios ginties.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Įstatymo nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali būti efektyvesni. Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis. Vis dėlto, ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai yra visos būtinos sąlygos vienu metu: a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas; b) tai padaroma tiesiogine tyčia (besiginantysis suvokia, jog gynybai nėra būtini tokie padariniai, tačiau jų nori ir siekia); c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja tas faktines aplinkybes, jog būdamas neblaivus, niekieno nekviestas A. U. užėjo į nukentėjusiojo A. S. butą. Tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamojo A. U. ir nukentėjusio A. S. įvyko žodinis konfliktas, peraugęs į fizinį konfliktą, ginčo nekyla. Apie žodinį konfliktą, susistumdymą, grumtynes patvirtino ir liudytoja J. S., apie tai liudija ir rašytiniai įrodymai. Objektyviai specialistų išvadomis nustatyta ir tai, kad nukentėjusiajam A. S. įvykio metu buvo suduoti du smūgiai peiliu į krūtinės sritį (16 b. l.), sunkiai sužalojęs peiliu A. S. pripažįsta ir kaltinamasis. Kaltinamojo tvirtinimai, jog pirmasis smūgį peiliu jam smogė ir supjaustė jo kojas nukentėjusysis, nepaneigti jokiais įrodymais. Įvykio aplinkybių nukentėjusysis iš viso neprisimena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, liudytoja J. S. taip pat buvusi neblaiva, buvo išėjusi vandens iš šulinio atnešti, jos teigimu, paties konflikto kulminacijos nemačiusi. Nekaltumo prezumpcija įpareigoja teismą visas abejones vertinti kaltinamojo naudai, todėl laikytina, kad A. U. peiliu du kartus įdūrė nukentėjusiajam po to, kai pastarasis peiliu du kartus įpjovė kaltinamajam į kojas. Kad kaltinamajam tuo laiku padarytos pjautinės žaizdos kojose, patvirtina ir objektyvūs įrodymai – medicinos specialisto išvada (19 b. l.). Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. U. veikė būtinosios ginties situacijoje. Jis privalėjo gintis nuo realaus, akivaizdaus ir pavojingo A. S. kėsinimosi (neblaivaus, apsiginklavusio peiliu, padarius jam kūno sužalojimus), kuris nebuvo pasibaigęs, tačiau teismo nuomone, būtinosios ginties ribos buvo peržengtos. Gynimosi metu buvo suduoti du smūgiai peiliu į vidaus gyvybiškai svarbius kūno organus, o peiliu smūgiuoti du kartus toje situacijoje nebuvo būtina. Teismo nuomone, kaltinamasis, būdamas tvirtesnio kūno sudėjimo, galėjo nustumti A. S. ar pargriauti jį ant žemės, padaręs jam vieną durtinę žaizdą, tačiau to nepadarė. Šių aplinkybių visetas teismui duoda pagrindą teigti, kad kaltinamasis veikė peržengdamas būtinosios ginties ribas (BK 28 straipsnio 3 dalis). Esant tokioms aplinkybėms A. U. veika iš BK 135 str. 1 d. perkvalifikuotina į BK 28 str. 3 d., 135 str. 1 d.

Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį (35 b. l.) dėl 2000 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismo posėdžio metu turtinės žalos atlyginimo atsisakė, prašė priteisti 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį kaltinamasis A. U. teisminio nagrinėjimo metu pripažino. Teismui nustačius, kad kaltinamojo A. U. veiksmais A. S. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, spręstina, kad nukentėjęs neabejotinai jautė skausmą, smurtą, dvasinius nepatogumus, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str.). Nukentėjusiojo nurodytas 2000 Lt neturtinės žalos dydis atitinka CK 6.250 str. numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl priteistinas pilnumoje iš kaltinamojo.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa, pareikšdama civilinį ieškinį (22-23 b. l.), prašo priteisti iš kaltinamojo 2670,43 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo A. S. gydymą. Iš Valstybinės ligonių kasos duomenų bazės išrašo (24 b. l.) matyti, kad už A. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Kelmės ligoninei iš privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėta 2670,43 Lt. Pripažinus kaltinamąjį A. U. kaltu dėl A. S. sužalojimo, iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiojo gydymo išlaidos (CK 6.263 str.).

Kaltinamojo A. U. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs sunkų nukentėjusio sveikatos sutrikdymą ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimą įvykdė peržengęs būtinosios ginties ribas (BK 59 str. 1 d. 2 p., 9 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kurioms esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė. Švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta (BK 62 straipsnio 2 dalis). Taip pat turi būti nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Šiuo atveju tokia aplinkybe yra laikoma nusikalstamos veikos padarymas peržengiant būtinosios ginties ribas (BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kaltinamasis A. U. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (53-59 b. l.), yra neįgalus (96 b. l.), netekęs 50 procentų darbingumo. Jis prisipažino padaręs sunkų nukentėjusio sveikatos sutrikdymą ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jam atleido ir prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės, turtinės žalos atlyginimo atsisakė, nukentėjusio nurodytą neturtinę žalą kaltinamasis pripažino pilnumoje. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas A. U. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikalstamą veiką. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis civilinių ieškinių nei iš dalies neatlygino, jų nepašalino, be to, konstatuota ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina ilgiausios trukmės laisvės apribojimo bausmė, numatyta BK 48 straipsnio 2 dalyje, paskiriant įpareigojimus pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba tokią žalą pašalinti savo darbu (BK 48 str. 6 d. 2 p., 3 p., 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 3 dalyje, 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. U. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinius ieškinius tenkinti pilnumoje.

Priteisti iš A. U. A. S. 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. U. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2670,46 Lt (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt litų 46 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, - tris peilius ir žirkles - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. S..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.