Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-03-17 · Civilinė byla Nr. 2-415-341/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-17
Bylos Nr.
2-415-341/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01846-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Rapolas Žukas
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
UAB „Baltijos verslininkų namai“
Trečiasis asmuo
R. A.
Kategorijos
  • 22.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-415-341/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01846-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 22.1.; 25.2.; 99.7.; 113.1;114.9.; 114.11.; 116.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 17 d. Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas,sekretoriaujant Almai Buinovskienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei K. B.,

dalyvaujant atsakovo UAB „Baltijos verslininkų namai“ atstovui advokatui Stasiui Lileikiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Baltijos verslininkų namai“, trečiajam asmeniui R. A. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė teismui ieškinį (b.l. 1-3), kuriame nurodė, kad atsakovas UAB „Baltijos verslininkų namai“, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, jam bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su trečiuoju asmeniu nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pastatė 6 m ilgio, apie 2 m aukščio metalinių strypų medinę tvorą bei du tipinius gelžbetonius 6 x 3 m ploto garažus, kurie laikytini I grupės nesudėtingais statiniais. Vadovaudamasis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, teigia, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais bei statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiančiu dokumentu yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (Žin., 2010, Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punkte nurodyta, kad kai nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius žemės sklypo bendraturčių sutikimus (susitarimus) - kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams. Kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su trečiuoju asmeniu R. A., todėl nurodo, jog atsakovui statinių statybai būtina turėti žemės sklypo bendraturčio sutikimą. Statybų patikrinimo ir savavališkos statybos akto surašymo metu privalomas statybą leidžiantis dokumentas statybų valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui pateiktas nebuvo. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte pateikiama savavališkos statybos sąvoka, pagal kurią tai „statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento <...>“. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas atliko savavališkos statybos darbus ir tuo pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 23 straipsnio 28 dalies imperatyvius reikalavimus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas dėl vykdytų statybos darbų surašė 2012-05-16 savavališkos statybos aktą; 2012-06-28 Reikalavimu iš atsakovo pareikalauta savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ir du garažus (duomenys neskelbtini). Inspekcijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo 2013-01-16 aktu nustatyta, kad aukščiau nurodytas reikalavimas nebuvo įvykdytas, statybą leidžiantis dokumentas Inspekcijai taip pat pateiktas nebuvo.

Prašo įpareigoti atsakovą UAB „Baltijos verslininkų namai“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 6 m ilgio, apie 2 m aukščio metalinių strypų medinę tvorą ir du gelžbetoninius garažus žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę; teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą ieškovas turi teisę nugriauti 6 m ilgio, apie 2 m aukščio metalinių strypų medinę tvorą ir du gelžbetoninius garažus žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį (b.l. 42-44) nurodė, kad tvoros pastatymo negalima laikyti savavališka statyba ir jai negali būti taikomi savavališkos statybos padariniai, numatyti CK 4.103 straipsnyje, kadangi tvora nėra sudėtingas statinys, todėl gauti statybos leidimą ir turėti statinio projektinę dokumentaciją statybos procesą reglamentuojantys teisės aktai nereikalauja. Teigia, kad ieškinyje neteisingai aiškinama materialinės teisės norma, apibūdinanti savavališkos statybos teisinę sąvoką. Jeigu tvoros pastatymui reikalingas rašytinis trečiojo asmens sutikimas, tai pastačius tvorą, būtų pirmiausia pažeistos jo kaip žemės sklypo savininko daiktinės teisės, dėl ko CK 4.99 straipsnio pagrindu jis pats galėtų reikšti negatorinį ieškinį dėl neteisėtų statybos padarinių pašalinimo. Šiuo atveju reikalavimo teisė priklausytų trečiajam asmeniui, o ne ieškovui, nes šioje byloje nėra ginamas viešasis interesas. Pažymėjo, kad tvora yra pastatyta atsakovui nuosavybes teise priklausančioje žemėje. Mano, kad ieškovas neturi teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinio, t.y. kištis į civilinės teisės reguliuojamus civilinių teisinių santykių subjektų privačius santykius, o viešojo intereso apsaugos būtinybės ir sąlygų reikšti tokio pobūdžio ieškinį nėra.

Atsakovas neneigia garažų pastatymo fakto, tačiau pabrėžė, kad jie buvo pastatyti trečiajam asmeniui sutinkant. Tačiau nežiūrint į tai, atsakovas dar iki ieškovui kreipiantis į teismą savo iniciatyva ketino nugriauti ginčo garažus, bet to padaryti nebuvo įmanoma dėl trečiojo asmens piktavališkų veiksmų - jis aplink garažus sukrovė statybines atliekas, trukdančias tai padaryti ir į atsakovės raginimus pašalinti statybinių medžiagų atliekas nereagavo. Be to, trečiasis asmuo savavališkai pastatytais rakinamais vartais užtvėrė bendro naudojimo kelią, kuriuo iki garažų galėtų privažiuoti specialusis transportas, kurio pagalba garažai būtų nukelti, o į raginimus kelią laikinai atlaisvinti jis nereaguoja. Dėl šių aplinkybių priimto teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu. Atsakovas, įvertinęs reikalavimo pagrįstumą, sutinka iki teismo sprendimo priėmimo nugriauti (nukelti) ginčo garažus, tačiau tai gali padaryti tik trečiajam asmeniui sudarius tam tinkamas sąlygas. Prašo ieškinio reikalavimą dėl tvoros nugriovimo atmesti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ieškinį jame nurodytas pagrindais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies atsiliepime į ieškinį nurodytais pagrindais, t.y. sutiko nugriauti garažus, nurodė, jei teismas pripažintų ieškovą neturint reikalavimo teisės - ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo R. A. bei jo atstovas adv. A. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui (bei jo atstovui) nedalyvaujant (CPK 247 str.). Atsiliepime į ieškinį (b.l. 28-29) nurodė, jog su pareikštu ieškiniu ir jame nurodytais motyvais visiškai sutinka, prašo jį tenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad po 2012-04-23 atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje (b.l. 4-8), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas 2012-05-16 surašė Savavališkos statybos aktą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog statiniai – tvora (ilgis apie 6 m., aukštis apie 2 m., metaliniai strypai, medinė); du tipiniai g/b garažai (6x3 m), esantys (duomenys neskelbtini), pastatyti savavališkai (b.l. 9). Akte pažymėta, kad statytojas UAB „Baltijos verslininkų namai“ nepateikė su statyba susijusių dokumentų; nurodyta, jog pažeistas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 Statybą leidžiantys dokumentai, 33.1 punktas. Aktas pasirašytinai įteiktas atsakovo įmonės direktoriui J. Š..

2012-06-28 Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), iš statytojo UAB „Baltijos verslininkų namai“ pareikalauta iki 2012-12-18 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti tvorą, du garažus ir sutvarkyti statybvietę (b.l. 10); reikalavimas įteiktas J. Š.. 2013-01-16 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad atsakovas UAB „Baltijos verslininkų namai“ (įrašytas J. Š.) reikalavimo, kuriame nurodyta iki 2012-12-18 pašalinti savavališkos statybos padarinius, neįvykdė (b.l. 11-13).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui UAB „Baltijos verslininkų namai“ bei trečiajam asmeniui R. A. dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (1613/8649 dalys nuosavybės teise priklauso atsakovui, o 7036/8649 dalys – trečiajam asmeniui R. A.). Taip pat šalims po ½ dalį priklauso gyvenamasis namas, atsakovo vardu įregistruota nuosavybės teisė į dvi malkines, tvartą bei medinį garažą (užstatytas plotas – 50 kv.m.) (b.l. 14-17). Iš nuotraukų, pridėtų prie Faktinių duomenų patikrinimo vietoje bei Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktų, matyti, kad reikalavime nurodyti garažai ir atsakovo vardu registruotas garažas nėra tas pats objektas. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovas.

CK 4.103 str. 1 d. nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte apibrėžta savavališkos statybos sąvoka – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybą leidžiantys dokumentai pagal Statybos įstatymo 2 str. 92 p. - leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą.

Statybos įstatymo 3 str. 2 d. numatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą, - tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiančiu dokumentu yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu (duomenys neskelbtini) priedą - 2 lentelę „Inžineriniai statiniai“ - įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai), kurių aukštis yra ? 1 m, ? 2 m priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Nagrinėjamu atveju tvoros aukštis apie 2 metrus, ji įtvirtinta metaliniais strypais, todėl tvora laikytina nesudėtingu statiniu. Kokia tvoros paskirtis, jos priskyrimui nesudėtingiems statiniams reikšmės neturi. Ginčo, jog gelžbetoniniai garažai priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, nėra.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1 punkte nurodyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus) žemės sklypo bendraturčių – kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams.

Kaip minėta, atsakovas tvorą bei du gelžbetoninius garažus pastatė neturėdamas žemės sklypo bendraturčio R. A. sutikimo. Bylos duomenimis, R. A. pareiškė pretenzijas dėl statinių statybos, t.y. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikė pareiškimą. Kadangi pagal aptartas teisės normas rašytinis žemės sklypo savininko sutikimas priskiriamas prie statybą leidžiančių dokumentų, o statyba be tokio dokumento yra laikoma savavališka, konstatuotina, jog atsakovas UAB „Baltijos verslininkų namai“ ieškinyje nurodytus objektus, t.y. 6 m ilgio, apie 2 m aukščio metalinių strypų medinę tvorą bei du tipinius gelžbetonius 6 x 3 m ploto garažus, pastatė savavališkai.

Pagal CK 4.103 str. 3 d., teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Savavališkos statybos nustatymo bei ieškinio pateikimo metu Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentavo Statybos įstatymo 28 str. 7 d. Šiuo metu, iš esmės analogiškai šis klausimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje. Šiose teisės normose numatyta, jog teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Pagal šio straipsnio 9 dalį, - teismas, priimdamas šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą, jame nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens lėšomis. Minėtuose įstatymuose (atitinkamai Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje; Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje) nustatyta ir ieškovo pareiga kreiptis į teismą, nustačius savavališkos statybos faktą (jeigu asmuo neįvykdo reikalavimo (privalomojo nurodymo) ar negauna statybą leidžiančio dokumento). Pažymėtina, jog ieškinio pateikimo metu galiojusioje Statybos įstatymo 28 str. 6 d. redakcijoje (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 11 d.) numatyta, jog į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo ar išardymo taip pat gali kreiptis asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami. Įvertinus minėtas nuostatas, atmestini atsakovo argumentai, jog ieškovas pareiškė ieškinį neturėdamas reikalavimo teisės.

Nors atsakovas atsiliepime nurodė, jog sutinka iki teismo sprendimo nugriauti ginčo garažus, tačiau duomenų apie jų nugriovimą, taip pat apie tai, jog ėmėsi tokių veiksmų, tačiau dėl trečiojo asmens trukdymo to padaryti nepavyko, nepateikta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškinys yra pagrįstas ir dėl aukščiau išdėstytų argumentų tenkintinas.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 144 Lt žyminio mokesčio ir 13,31 Lt pašto išlaidų valstybei (CPK 79 str., 80 str., 82 str., 88 str. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260-270 str., teismas

n u sprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovą UAB „Baltijos verslininkų namai“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) savo lėšomis per 3(tris) mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 6 m ilgio, apie 2 m aukščio metalinių strypų medinę tvorą ir du gelžbetoninius garažus žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę.

Nustatyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą ieškovas - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (k. (duomenys neskelbtini)) - turi teisę nugriauti 6 m ilgio, apie 2 m aukščio metalinių strypų medinę tvorą ir du gelžbetoninius garažus žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos verslininkų namai“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 157,31 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt septynis litus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Spendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas.