- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-1666-173/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02900-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- UAB „Vakarų personalas“
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Dalės Burdulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vakarų personalas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5375-800/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „VIB“ ieškinį atsakovui UAB „Vakarų personalas“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „VIB“ ieškiniu dokumentinio proceso tvarka (b.l. 1-4) prašė priteisti iš atsakovo 50756,37 Lt nuompinigių, 790,80 Lt delspinigių, priteisti 7,75 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2009 m. birželio 22 d. UAB „VIB“ ir UAB „Vakarų personalas“ sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Ieškovas suteikė atsakovui teisę laikinai valdyti ir naudotis 435,83 m² bendro ploto komercinės paskirties patalpomis, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Nuomos mokestis už kiekvieną mėnesį turėjo būti mokamas iki to mėnesio 20 dienos. Patalpos perduotos 2009 m. birželio 30 d.. Atsakovas UAB „Vakarų personalas“ nuo 2012 m. birželio 1 d. nevykdo prievolės mokėti nuomos mokestį bei su patalpų eksploatacija susijusius mokesčius.
Nuomos sutarties 9.1 p. nustatyta, kad atsakovas privalo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino (b.l. 33-35). Ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 50756,37 Lt skolos, 790,80 Lt delspinigių, 7,75 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2012-12-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 773,20 Lt žyminio mokesčio, 847,00 Lt advokato pagalbos išlaidų.
Dėl preliminaraus teismo sprendimo atsakovas UAB „Vakarų personalas“ pateikė prieštaravimus ir prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti (b.l. 55-59).
Nurodė, kad ieškovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir faktiškai neperdavė patalpų atsakovui visa apimtimi, individualiam naudojimui. Patalpos pažymėtos priede Nr. 1 (1-24) yra bendro naudojimo patalpos, kuriomis naudojosi antrame aukšte esantys nuomininkai bei jų klientai. Bendras naudingas plotas dėl kurio tarėsi šalys ir kiek to naudingo ploto veiklai vykdyti gavo atsakovas skiriasi. Bendro naudojimo patalpa nebuvo perduota individualiam atsakovo naudojimui, taip kaip tai numato 2009-06-22 sutartis. Ieškovui tinkamai neįvykdžius pareigos jam tenka daikto neperdavimo atsakovui pasekmės ir civilinė atsakomybė atlyginti atsakovo patirtą žalą (CK 6.484 str.; 6.249 str. 2 d.).
Ieškovas nesilaikė 2009-06-22 sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Per stogą bėgantis vanduo sugadino atsakovo ekspozicinius baldus. Dėl to 2012-09-27 dieną pretenziniu raštu atsakovas apie tai informavo ieškovą. Remdamasis nuomos sutarties 8.1. punktu atsakovas kvietė ieškovo atstovą, ekspertą, atsakingą už nuomojamo objekto eksploatacinį aprūpinimą avarijos priežasčių ir padarytų nuostolių nustatymui. Nurodė 14 d. terminą. Tačiau niekas pas atsakovą neatvyko, ieškovas į pretenzinį raštą neatsakė. Kapitalinis remontas neatliktas iki 2012-11-30 (sutarties pabaigos). Atsakovo teigimu ieškovas neatsakęs į atsakovo pretenziją savo neveikimu vienašališkai sutiko, kad atsakovas pats įvertintų padarytą materialinę žalą. 2012-09-30 sudaryta komisija žalai nustatyti. Nustatyta 4308,00 Lt žala. Dėl vandens tekėjimo buvo sugadinti baldai iš ekspozicijos, dalį eksplozijos teko laikinai uždaryti, gedimai nebuvo pataisyti, dėl ko atsakovas negavo pajamų.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. galutiniu sprendimu (b.l. 92-96) preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
Ieškovo UAB „VIB“ naudai iš atsakovo UAB „Vakarų personalas“ priteisė 50756,37 Lt skolos, 790,80 Lt delspinigių, 7,75 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2012-12-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 773,20 Lt žyminio mokesčio, 1754,50 Lt advokato pagalbos išlaidų. Valstybės naudai iš atsakovo priteisė 44,77 pašto išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2009-06-22 buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kuria ieškovė suteikė atsakovei teisę laikinai valdyti ir naudotis 435,83 m² bendro ploto komercinės paskirties patalpomis, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir su patalpų eksploatacija susijusius mokesčius (b.l. 7-11). 2009-06-30 perdavimo – priėmimo aktu ieškovė perdavė patalpas atsakovei (b.l. 12-15). Iš pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų (b.l. 17-25) nustatyta, jog ieškovė pateikė, o atsakovė priėmė PVM sąskaitas faktūras, nuomos mokesčiui sumokėti. Iš neapmokėtų skolų suvestinės, nustatyta, jog atsakovė nuo 2012-06-01 iki 2012-11-20 nesumokėjo nuomos mokesčio, viso nuomos mokesčio skola sudaro 50756,37 Lt (b.l. 16). Pretenzija (b.l. 65, 66) patvirtina, jog atsakovė kreipėsi į ieškovę 2012-09-27 dėl pro stogą tekančio vandens ir daromos žalos, tačiau pateiktos foto nuotraukos (b.l. 67-71), atsakovo teigimu patvirtinančios žalos padarymo faktą, yra neinformatyvios. Iš 2012-09-30 akto dėl prekių (medžiagų) nurašymo (b.l. 72), nustatyta, jog atsakovo UAB „Vakarų personalas“ sudaryta komisija nustatė, jog 4308,00 Lt vertės baldai buvo nepataisomai sulieti lietaus vandeniu, neremontuotini ir pardavimui netinkami.
Prieštaravimuose atsakovė nurodo, kad buvo neteisingai skaičiuojamas nuomos mokestis už nuomojamą plotą, kad patyrė žalą dėl patalpose įvykusios avarijos ir lietaus vandens nutekėjimo, tačiau šioje byloje yra sprendžiamas šalių ginčas dėl skolos už patalpų nuomą priteisimo. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog ji mokėjo nuomos mokesčius pagal pateiktas sąskaitas faktūras, ar įrodymų, jog patalpų nuomos mokesčiai buvo skaičiuojami neteisingai, nesilaikant šalių 2009-06-22 sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygų.
Atsakovė, manydama kad yra pagrindas apginti savo pažeistas teises, turi teisę pareikšti ieškinį dėl nuomos sutarties sąlygų ginčijimo ar žalos priteisimo.
Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog faktiškai jai buvo išnuomotos mažesnio ploto patalpos nei nurodo ieškovė. T.y. atsakovė neįrodė aplinkybės, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytas nuomos mokestis už nuomojamas patalpas, jai buvo skaičiuojamas neteisėtai.
Atsakovė per nustatytą terminą nesumokėjo nuomos mokesčio, todėl atsakovė pažeidė sutartinę prievolę (LR CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Jei prievolė neįvykdyta, ar netinkamai įvykdyta, skolininkas privalo sumokėti kreditoriui įstatymų, sutarties ar teismo nustatytas netesybas (baudą arba delspinigius) (CK 6.71 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas sprendė, kad iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 50756,37 Lt skolos bei 790,80 Lt delspinigių.
Šalys yra verslininkai, kurie sudarė komercinį sandorį, todėl jiems taikytinas LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, todėl teismas iš atsakovo priteisė 7,75proc. (0,75+7) dydžio procesines palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu (b.l. 100-102) atsakovas UAB „Vakarų personalas“ prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti visą ar iš dalies ir/arba perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1) Teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus.
2) Teismas neatsižvelgė į faktą, kad nuomojamos patalpos nėra tokio išplanavimo, dėl kurio šalys susitarė pasirašydamos 2009-06-22 negyvenamų patalpų nuomos sutartį. Atsakovas pateikė įrodymus, kad patalpos nėra fiziškai tokios, dėl kurių susitarta. Ieškovė nepaaiškino kodėl skiriasi patalpų išplanavimas. Ieškovė negalėjo nuomoti viso ginčo ploto individualiam naudojimui, kadangi dalis jo yra bendro naudojimo. Todėl ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai įgijo ieškinio dydžio reikalavimo teisę. Teismas nesiaiškino koks plotas buvo perduotas individualiam naudojimui.
Atsiliepimas
3) Teismas nevertino atsakovo įrodymų, pateiktų su atsiliepimu į ieškinį, patalpų planų neatitikimo fakto. Ieškovo pareiga yra įrodyti realiai nuomoto ploto dydį.
4) Pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes teismas, vertindamas įrodomus, atsakovui taikė griežtesnius reikalavimus.
5) Priimtas sprendimas nemotyvuotas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 111-114) ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pastatas perduodamas ir priimamas pagal perdavimo-priėmimo aktą, kurį pasirašo abi šalys. Toks aktas šalių pasirašytas 2009-06-30. Aktas patvirtina, kad ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė 435,83 kv.m. nuomojamas patalpas. Nesutikdamas su 2009-06-30 patalų perdavimo-priėmimo aktu, atsakovas turėtų jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas minėto akto neginčijo, todėl jis privalo vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Todėl nereikšminti atsakovo atsikirtimai apie patalpų plotų neatitikimus.
Atsakovas daugiau kaip tris metus dėl perduotų patalpų ploto pretenzijų nereiškė, tai patvirtina, kad nuomojamos patalpos buvo perduotos.
Patalpų perdavimo faktą patvirtina ir atsakovo elgesys po nuomos sutarties sudarymo-atsakovas iki 2012-06-01 mokėjo sutartyje numatytą nuomos mokestį.
Patalpa 1-24 atsakovas ir jo klientai naudojos, nes tai yra įėjimas į atsakovo nuomotas patalas. Pagrįsta teismo išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog faktiškai jam buvo išnuomotos mažesnio ploto patalpos, nei nurodo ieškovas.
Atsakovo motyvai dėl žalos yra nevertintini, nes nėra reikšmingi nustatant atsakovo prievoles pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Priešieškinis nebuvo pareikštas.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo. Atsakovas galėjo teikti įrodymus, paaiškinimus.
Atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o tai yra pagrindas taikyti LR CPK 95 str. nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 22 d. tarp ieškovo UAB „VIB“ ir atsakovo UAB „Vakarų personalas“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, dėl 435,83 kv.m. bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate adresu (duomenys neskelbtini), nuomos (b.l. 7-11). Nuomos sutartimi šalys susitarė dėl nuomos dydžio, mokėjimo sąlygų. Numatyta, kad nuomotojas sutartyje nurodytas patalpas nuomininkui turi perduoti priėmimo-perdavimo aktu (4.1 p.). Sutartis įsigaliojo nuo 2009 m. liepos 1 d. 2009 m. birželio 30 d. šalys pasirašė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo priėmimo aktą. Minėtu perdavimo-priėmimo aktu nuomininkas iš nuomotojo priėmė 435,83 kv.m. patalpas.
Apelianto nuomone teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas, nustatančias įrodinėjimo pareigą.
Civilinio proceso kodekso 12 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Todėl įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismų praktikoje nustatyta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmos instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytos įstatymo normos pažeistos nebuvo. Remiantis įrodinėjimo pareigos paskirstymo principu (CPK 178 str.) apeliantas, teigiantis, kad jam buvo perduotos ne visos nuomojamos patalpos, turėjo pateikti tokius savo teiginius pagrindžiančius įrodymus. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas turi įrodyti realiai nuomoto ploto dydį ar kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes net nenustatė įrodinėjimo pareigos ieškovui dėl neperduoto ploto. Pirmos instancijos teismas, vadovavosi bylose esančiais įrodymais, juos vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, o atsakovo teiginius laikė neįrodytais. Pažymėtina, kad vien šalies nesutikimas su teismui pateiktų įrodymų vertinimu savaime nereiškia teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Nuomos sutartis yra konsensualinė, ji įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos, todėl sutartį pasirašius, jos šalims atsiranda teisės ir pareigos, kurias šalys privalo tinkamai ir laiku vykdyti (LR CK 6.256 str.). Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti kitai šaliai daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str.).
Iš atsakovo byloje pateiktų prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo matyti, kad jis nesutinka su perduotų naudotis nuomojamų patalpų ploto dydžiu. Nurodo, kad ieškovas faktiškai neperdavė patalpų atsakovui visa apimtimi. Dėl ko atsakovo teigimu, jis turi teisę reikalauti, kad ieškovas grąžintų neteisėtai įgytą sumą. Pirmos instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais nesutiko, sprendė, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad faktiškai jam buvo išnuomotos mažesnio ploto patalpos nei nurodė ieškovo. Nesutikti su šia teismo išvada nėra pagrindo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalims sudarius nuomos sutartį atsakovui2009-6-30 perdavimo-priėmimo aktu buvo perduotos 435,83 kv. m. patalpos. Tai, kad nurodyto ploto negyvenamosios patalpos atsakovui buvo faktiškai perduotos naudotis patvirtina ir tai, jog ilgą laiką atsakovas mokėjo nuomos mokestį ir nereiškė pretenzijų dėl perduoto ploto dydžio. Matyti, kad nuomojamų ir perduotų patalpų plotas nesikeitė visą nuomos laikotarpį. Atsakovas nekėlė klausimo dėl to, kad dalis nuomojamų patalpų jam nebuvo perduotos ar dėl jų netinkamumo naudotis. T.y. atsakovas iki ieškinio padavimo nekėlė klausimo dėl nuomos sutarties sąlygų pažeidimo ar jos pakeitimo, netinkamų ieškovo pareigų vykdymo ar dėl nuomos mokesčio sumažinimo ir pan.. Todėl darytina išvada, kad atsakovas savo veiksmais patvirtino, kad jam naudotis buvo perduotas visas nuomos sutartyje numatytas patalpų plotas. Tai patvirtina ir atsakovo veiksmai, kad jis nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2012 m. birželio mėnesio mokėjo nuomos mokestį. Pažymėtina, kad tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 11.6 punkte nustatyta, jog neatskiriamas sutarties priedas yra nuomojamų patalpų planas –Priedas Nr.2. T.y. atsakovas žinojo kokio išplanavimo patalpos yra nuomojamos, jas priėmė. Be to, atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad jis faktiškai negalėjo naudotis ginčo plotu. Iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad per ginčo plotą patenkama į atsakovo ekspoziciją. T.y. patalpas atsakovas faktiškai naudojo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas faktiškai naudojosi visu jam nuomos sutartyje numatytu ir turto perdavimo-priėmimo aktu perduotu nuomojamu plotu.
Įvertinus nurodytas aplinkybes bei tai, kad remiantis bylos duomenimis darytina išvada, jog atsakovas neginčija aplinkybės, kad yra skolingas ieškovui nuomos mokestį už ieškinyje nurodytą laikotarpį, neginčija nuomos mokesčio dydžio paskaičiavimo teisėtumo, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl skolos priteisimo.
Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šios įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Byloje nenustatyta, kad atsakovas pateikdamas prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo ar apeliacinį skundą savo procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai. Tai, kad atsakovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, pateiktuose procesiniuos dokumentuose nurodo aplinkybes apie jo nuomone ieškovo skolą atsakovui, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė jų dydžio, nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos nepriteistinos.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2013-04-08 galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo UAB „Vakarų personalas“ apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.