- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- 1-2152-1036/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23998-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- M. D.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. D. (M. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2009 m. birželio 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos (toliau LR) baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 11 MGL – 1430 Lt dydžio bauda;
2) 2013 m. gegužės 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir paskirta 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda;
3) 2015 m. gruodžio 7 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – 4 MGL (150, 64 eurų bauda);
4) 2016 m. vasario 15 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimo bausme vieneriems metams;
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. 2018 m. gegužės 22 d. apie 2.00 val. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.45 ‰) panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – brolį J. D., tai yra tyčia galva trenkė J. D. į galvą, taip vienu trauminiu poveikiu padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kaktos dešinėje, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, kad savo broliui sukėlė fizinį skausmą. Buvo girtas, todėl nelabai tiksliai pamena visas aplinkybes, bet tikrai pamena, kad konfliktavo su broliu. Prisimena, kad savo galva trenkė broliui į galvą, kodėl taip pasielgė nežino. Matyt, kažkas jam nepatiko (61-62 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. D. kaltę, padarius įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnyje.
Nukentėjusysis J. D. parodė, kad 2018-05-22 kai jis miegojo savo kambaryje, apie 2.00 val., iš kažkur grįžo brolis M., išgirdo, kaip mama šį įleido. Šie pradėjo bartis, jis nesikišo. Tada M. išlaužė jo kambario duris, įėjo į jo kambarį, įjungė šviesą, pradėjo rėkti. Jis atsikėlė ir jam net nespėjus prie M. prieiti, gavo nuo M. stiprų smūgį į galvą. Nuo smūgio jis „nulėkė iki lango", iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. Jis paskambino 112 ir iškvietė policiją ir greitąją. Kol atvažiavo greitoji ir policija, brolis triukšmavo, vaikščiojo po visą butą. Kai atvažiavo pareigūnai, brolis užsirakino savo kambaryje. Broliui jis jokių pretenzijų neturi, kai brolis būna blaivus viskas namuose gerai (25-26, 28 b. l.);
Iš byloje esančio alkotesterio parodymų kvito matyti, kad M. D. buvo nustatytas – 1.45 ‰ girtumas (66 b. l.);
Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio A. J. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2018-05-22 buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini). Policiją kvietė J. D.. Buvo nustatyta, kad 2018-05-22 apie 2.00 val., J. D. brolis M. D., sumušė jį – kaip nepaaiškino, nes buvo išvežtas į Žalgirio ligoninę. Taip pat puolė sūnų J. D. užstojusią motiną A. D., kurią pradėjo smaugti. Įtariamasis M. savo veiksmus neigė, buvo agresyvus, šaukė (32-33 b. l.);
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad įvykio vietos apžiūra (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – butas. Butas yra antrame aukšte. Bute trys kambariai ir virtuvė. Apžiūrint koridorių, ant grindų buvo rastos raudonos spalvos dėmės (vokas Nr. 1). Iš koridoriaus pasukus į kairę pusę, patenkama į kambarį, kuriame yra betvarkė, taip pat ant įėjimo durų varsčio krašto buvo rastos raudonos spalvos dėmės (vokas Nr. 2). Įvykio vietos apžiūros metu paimtos raudonos spalvos dėmių nuo grindų koridoriuje ir nuo durų varčios krašto, kurios supakuotos į vokus Nr. 1 ir Nr. 2. (14-15 b. l.).
Iš byloje esančios valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G1627/2018(01) matyti, kad J. D. nustatyta muštinė žaizda kaktos dešinėje. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (31 b. l.);
Liudytoja A. D. nurodė, kad ji atsisako liudyti prieš savo sūnų M. D., jam pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašys. Įvykio ji nematė (19-20 b. l.);
Liudytoja Vida V. O. parodė, kad 2018-05-22 apie 2.30 val., ji su savo sugyventiniu J. D. miegojo, išgirdo skambutį į duris. Suprato, kad grįžo J. brolis M., kuris kaip visada neturėjo raktų nuo namų. J. atsikėlęs iš lovos nuėjo link durų ir atidaręs duris iš karto išgirdo priekaištus iš M., kodėl jie jo neįleidžia į vidų. Tarp M. ir J. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu M. pasidarė labai agresyvus. Po to M. užpuolė savo motiną ir reikalavo, kad ji jam grąžintų pinigus. Po to M. užėjo į jų kambarį ir pradėjo ją įžeidinėti. J. paprašė M., kad jis nusiramintų, bet jis, atvirkščiai, pasidarė labai agresyvus ir puolė J.. Ji bandė ginti J., bet jai nepavyko. Muštynių metu M. sužalojo J.. Dėl ko M. puolė J., ji pasakyti negali (22 b. l.).
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo savo šeimos nario – brolio atžvilgiu, jam sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų, nukentėjusio parodymai. Aptarti įrodymai yra pakankami M. D. objektyviems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 62).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirbantis, baustas administracine tvarka, teistas, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmė – areštas.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 30 parų areštas, nustatant atlikti jį poilsio dienomis.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. D. buvo sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 22 d. 2:33 val., iki 2018 m. gegužės 23 d. 13:56 val., BPK 140 straipsnio tvarka (BK 66 straipsnio 1 dalis).
Daiktiniai įrodymai – du vokai su galimų kraujo dėmių nuoplovomis (vokas Nr. 1 ir vokas Nr. 2), paimti 2018-05-22 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), perduoti saugojimui į Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (b. l. 16,17).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį 38,55 eurų už nukentėjusio gydymą (37-38 b. l.). Kadangi M. D. atlygino padarytą turtinę žalą, Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio. Civilinio ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 113 str. 2 d., CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
M. D. (M. D.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu M. D. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti jį nuteistu 30 (trisdešimt) parų areštu, nustatant arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 22 d. 2:33 val., iki 2018 m. gegužės 23 d. 13:56 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Daiktinius įrodymus – du vokus su galimų kraujo dėmių nuoplovomis (vokas Nr. 1 ir vokas Nr. 2), perduotus saugojimui į Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.