- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-21
- Bylos Nr.
- I-2692-244/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00661-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Š. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), priteisti 2 500 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos už neteisėtą sulaikymą, už šmeižimą, nekaltumo prezumpcijos nebuvimą, už durų išdaužymą 130 Eur, už teisininkų paslaugas pagal sąskaitą faktūrą 130 Eur, už melą, šmeižimą 2 000 Eur (b. 1. 66).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis buvo tyčia apkaltintas baudžiamojoje byloje pagal sūnaus R. Š. melą ir šmeižimą. Pareiškėjas teigia, kad kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl neteisėto sulaikymo, suėmimo, antrankių uždėjimo, tačiau kaltininkas nubaustas nebuvo. Pareiškėjas nurodo, kad jo sūnus R. Š. jį šmeižia, meluoja, kaltina nebūtais dalykais. Dėl minėtų veiksmų pareiškėjas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tačiau dėl advokatų, teisėjų neobjektyvumo, neįsigilinimo, straipsnių perkvalifikavimo kaltininkas nubaustas nebuvo ir žala liko neatlyginta.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. 1. 86–87).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime nurodė, kad, kaip matyti iš pateikto skundo, pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad jam kilo žala dėl neteisėto sulaikymo, melo, šmeižimo. Taip pat nurodo, kad buvo pažeista garbė ir orumas. Tačiau įrodymų, kurie pagristų pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą nėra pateikta, todėl atsakovės atstovė neturi galimybės atsikirsti į pareiškėjo reikalavimus, pateikti įrodymus, kurie patvirtintų reikalavimų nepagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijos veiksmų.
Pareiškėjas teigia, kad žalą patyrė dėl jo atžvilgiu pradėto baudžiamojo persekiojimo ir procesinės prievartos taikymo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Byloje nustatyta, kad Teisingumo ministerija 2016-02-12 išnagrinėjo pareiškėjo 2016-01-25 prašymą ir nurodė, kad negali vertinti teisėjų veiksmų ar priimtų teismų sprendimų, nutarčių, ar duoti teismams privalomų nurodymų, nes tai galėtų būti vertinama kaip kišimasis į teismo veiklą. Teisingumo ministerija taip pat išaiškino pareiškėjui teisę pasinaudoti nemokama pirmine teisine pagalba (b. 1. 53).
Teisingumo ministerija 2016-02-23 išnagrinėjo 2015-11-30 pareiškėjo prašymą, dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka, kuriame pareiškėjas prašė atlyginti 2 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl pareiškėjo atžvilgiu pradėto baudžiamojo persekiojimo ir procesinės prievartos taikymo. Teisingumo ministerija nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įsiteisėjusio ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo sprendimo, nustatančio pažeidimus, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnai baudžiamojoje byloje, todėl pareiškėjo prašymą priteisti žalą ne teismo tvarką atmetė (b. 1. 78–79).
Nagrinėjamoje byloje atkreiptinas dėmesys, kad priėmus pareiškėjo patikslintą skundą, teismas būdamas aktyvus ir siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą pareiškėjui 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi (b. 1. 90) pasiūlė pateikti įrodymus, dėl kokių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilo žala ir pagrįsti aplinkybes, kaip ta žala pasireiškė. Pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad dėl neteisėto apkaltinimo buvo kreiptasi į Pakruojo policijos komisariatą, Generalinę prokuratūrą, Antikorupcijos komisijos primininką, tačiau žala neatlyginta iki šiol. Nurodė, kad žala pasireiškė dėl procesinių dokumentų ruošimo teismui, dalyvaujant apklausose (b. 1.92). Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių reikalavimų pagrįstumą, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui kilo žala dėl Teisingumo ministerijos pareigūnų veiksmų (neveikimo). Pareiškėjas tik abstrakčiai, nedetalizuotai teigia, kad jam žala kilo dėl neteisėto apkaltinimo, teigia kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija turi atlyginti žalą pagal teisės aktus. Teismas atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo reikalavimą, daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų patvirtinančių Teisingumo ministerijos neteisėtus veiksmus, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir negali būti tenkinamas.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1–2 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.