- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- II-16-272/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00428-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Pažeidėjas
- G. S., Institucijos
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato atstovui V. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2016-03-01 nutarimo Nr. 28N-52869942-16 administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK: 16055228239 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK) 2016-03-01 nutarimą Nr. 28N-52869942-16 administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK: 16055228239 (toliau – Nutarimas) ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. skunde (b. l. 6-8) nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2016-03-01 buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 178 str. 1 d., byla ROIK: 16055228239. Nurodė, kad jis administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad 2016-02-11, apie 00.10 val. Elektrėnuose, Sodų g. 8 buvo girtas viešoje vietoje, t. y. „šlitinėjo, krypinėjo į šalį. Šia savo išvaizda ir veiksmais...įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę...“. Už minėtą pažeidimą Nutarimu jam buvo paskirta 11 Eur bauda. Nesutikdamas su jam inkriminuojamu teisės pažeidimu nurodė, kad įvykio dieną jis girtas nebuvo; apie 17.00 val. buvo išgėręs 0,5 l alaus; daugiau įvykio dieną alkoholio nevartojo. Vakare jis susitiko su draugais, kartu su jais praleido laiką iki vėlyvo vakaro; po to išėjo palydėti savo draugės iki namų. Kuomet grįžo pas draugus, pamatė, kad du policijos pareigūnai tikrina jo draugus: S. V., kuris stovėjo atremtas į nuosavą automobilį, ir R. S.. Pareigūnas S. G. liepė jam (G. S.) atsistoti šalia S. V. bei patikrino jo (G. S.) kišenes. Po to pareigūnas jo paklausė, ar jis vartojo šiandien alkoholinių gėrimų; jis (G. S.) atsakė, kad anksčiau išgėrė skardinę alaus. Tuomet pareigūnas S. G. liepė pareigūnei E. K. surašyti jam (G. S.) administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis yra girtas viešoje vietoje. Į jo (G. S.) prieštaravimus, kad jis nėra girtas ir tai galima patikrinti alkotesteriu, pareigūnas S. G. atsakė: „Neaiškink, kaip reikia dirbti, o jei dar prieštarausi bus dar blogiau, parašysim, kad priešinaisi policijos pareigūnams“. Todėl, jis (G. S.) nutarė neprieštarauti. Kuomet buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jam (G. S.) niekas nieko nepaaiškino, teisės ir pareigos jam nebuvo išaiškintos, tiesiog padavė lapą ir nurodė vietas, kur jis turi pasirašyti. Nurodė, kad jis (G. S.) yra privalomosios pradinės karo tarnybos karys (šauktinis) ir įpratęs vykdyti vadovų nurodymus. Todėl, neabejodamas pareigūnų nurodymų teisėtumu, pasirašė pareigūnų nurodytose vietose. Nurodė, kad jis anksčiau niekada nebuvo baustas ir niekada neturėjo reikalų su policija, todėl nežinojo, kokios yra jo teisės ir pareigos. Prašydamas panaikinti Nutarimą G. S. nurodė, kad ATPK 178 str. 1 d. numato atsakomybę už „...girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę“. Nurodė, kad kertinis minėto pažeidimo sudėties požymis yra girto asmens būvimas viešoje vietoje; asmuo, padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, turi būti girtas. Pažymėjo, jog sąvoka „girtas, girtumas“ – tai apsinuodijimas etanoliu (alkoholiu), kai sutrinka fiziologinės organizmo, ypač centrinės nervų sistemos, funkcijos. Girtumas skirstomas į: lengvas girtumas – jį sukelia nedidelis alkoholio kiekis (alkoholio koncentracija kraujyje 0,5-1,5 prom.), atsiranda natūraliai pakili nuotaika, apima šiluma (dėl išsiplėtusių periferinių kraujagyslių), žmogus darosi judrus, pasitikintis ir patenkintas savimi; vidutinis girtumas – nuo didesnio alkoholio kiekio (1,5-2,5 prom. kraujyje) pasiekiama vidutinio girtumo stadija, žmogus nebegali tinkamai valdyti savo raumenų veiklos, darosi neramus, įtarus ir irzlus, lengvai susijaudina, greitai įsižeidžia, neišlaiko kūno pusiausvyros, kitą dieną jam būną pagirių požymių – žmogus negaluoja, skauda galvą, kamuoja troškulys, būna bloga nuotaika; sunkus girtumas – didelis alkoholio kiekis (daugiau nei 2,5 prom. kraujyje) sukelia sunkų apsinuodijimą alkoholiu, atsiranda centrinės nervų sistemos slopinimo požymių, žmogus darosi mieguistas, praranda orientaciją, jam sutrinka sąmonė – ištinka apkvaitimo arba net komos būsena, po tokio girtumo jis nieko neprisimena, dar didesnis alkoholio kiekis užblokuoja kvėpavimo centrus, žmogus praranda sąmonę ir, negavęs pagalbos, gali mirti; mirtina alkoholio dozė yra 7-8 g 1 kg kūno masės (jo koncentracija kraujyje 3-4 prom.), vaikui 3 g 1 kg kūno masės. Pažymėjo, kad pagal nusistovėjusią teisinę praktiką, paprastai administracinio teisės pažeidimo protokolai už girto asmens pasirodymą viešosiose vietose surašomi, kai asmens girtumas viršija vidutinį arba sunkų girtumo laipsnį. Preziumuojama, kad asmuo, esantis lengvos girtumo stadijos, dar nekelia pavojaus sau ir aplinkiniams asmenims. Būdamas vidutinio ar sunkaus girtumo stadijoje (nesiorientuoja erdvėje, nesuvokia realybės, nelaiko pusiausvyros ir nesugeba savarankiškai judėti arba sunkiai juda ir pan.) asmuo gali kelti pavojų aplinkiniams arba tapti nusikalstamos veikos auka. Nurodė, kad įvykio dieną jis buvo blaivas ir adekvatus (pilnai suvokė pareigūnų duotų nurodymų esmę), savarankiškai laisvai judėjo (greitai ir savarankiškai įvykdė pareigūno S. G. nurodymą prieiti prie tikrinamo S. V. ir atsistoti šalia jo), kalbėjo aiškiai ir suprantamai; jo (G. S.) stovis tikrai negalėjo viršyti vidutinio girtumo normos. Pažymėjo, jog, vadovaujantis ATPK 7 str. 2 d. (administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo) ir 3 d. (tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus), pagrįstai įtarus, kad jis (G. S.) yra girtas arba apsvaigęs, pareigūnai S. G. ir E. K. imperatyviai privalėjo griežtai laikytis ATPK 270¹ str. (jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmenys, sulaikyti už administracinių teisės pažeidimų padarymą, yra neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nustatyta tvarka turi būti patikrinama, ar jie yra neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų). Tačiau pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų jo (G. S.) girtumui nustatyti; priešingai, į jo pastabą, kad alkotesterius lengvai galima patikrinti ar jis yra girtas, sulaukė nemandagaus atsakymo, kad nenurodinėtų, kaip reikia dirbti, ir bauginimo, kad jam gali būti dar blogiau. Tokiu būdu iš jo buvo atimta galimybė teisėtu būdu įrodyti savo nekaltumą įvykio vietoje. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdyba ir Vidaus tyrimų skyrius nurodymuose ir rekomendacijose ne vieną kartą nurodė ir pabrėžė, sprendžiant klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo už girto asmens pasirodymą viešoje vietoje, būtinumą nustatyti asmens girtumo laipsnį. Nagrinėjamu atveju 2016-02-11, apie 00.10 val. Elektrėnuose, Sodų g. 8, jo (G. S.) girtumo laipsnis nebuvo nustatytas. Nurodė, kad jis nėra padaręs jam inkriminuojamo pažeidimo – nebuvo pasirodęs girtas viešoje vietoje įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Jo girtumo faktas grindžiamas tik pareigūnų subjektyvia nuomone, nepatvirtinta kitomis teisinėmis priemonėmis arba faktiniais ir neginčijamais įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo medžiaga suformuota pažeidžiant procesą ir tarnybos veiklos aprašo reikalavimus (teisinėmis priemonėmis nenustatytas girtumas; surašytas tik vienas pareigūno tarnybinis pranešimas apie įvykį, nors privalo būti du; pareigūnė E. K. tarnybiniame pranešime nenurodė, kad dirbo kartu su S. G., ir niekaip nenurodė, iš kokių požymių nustatyta, kad jis (G. S.) buvo gitras, pvz., alkoholio kvapas, nerišli kalba ir t. t. Nurodoma tik, kad jis „šilinėjo ir krypinėjo į šalis“ – jokio paminėjimo apie alkoholio kvapą, nesiorientavimą erdvėje, nesugebėjimą savarankiškai vaikščioti. Pasinaudojus jo (G. S.) nepatyrimu ir teisės ypatumų nežinojimu, jis negavo galimybės pateikti savo įvykio paaiškinimą, bet suklaidintas buvo priverstas pasirašyti skiltyje, kurioje įrašyta frazė „gailiuosi dėl pažeidimo“. Nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad 2016-02-11, apie 00.10 val. Elektrėnuose, Sodų g. 8, jis buvo girtas viešoje vietoje, todėl prašo Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu 2016-05-16 administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. palaikė savo skundą, prašė jį patenkinti. Nurodė, kad savaitgaliais po tarnybos jis grįžta namo. 2016-02-11, nakties metu, apie 00.00 val. jis buvo su draugais Elektrėnuose, Sodų gatvėje, prie namo Nr. 10; į jokį butą jis nebuvo užėjęs; buvo tik prie namo. Jo nepilnametė draugė A. S. buvo name, kurio adreso jis nežino, pas kažkokią draugę, kurios bute girtavo nepilnamečiai. A. išėjo iš namo ir jis ją nulydėjo į sekantį namą, kuriame A. gyvena; kur yra A., jis sužinojo iš R. S. draugo. Palydėjęs A. namo jis grįžo pas draugus S. V. ir R. S.. Tuomet pamatė, kad yra atvykusi policija, pareigūnas jo draugus apieškojo. Buvo du policijos pareigūnai - S. G. ir E. K.. Jie nesakė, kodėl tikrina S. V.. Pareigūnas paprašė dokumentų, paklausė, ar jie neturi draudžiamų daiktų. Pareigūnas S. G. jo (G. S.) piniginėje rado kareivio pažymėjimą, nes jis (G. S.) yra šauktinis, tarnauja Lietuvos kariuomenėje. Pareigūnas S. G. pasakė, jog jam gėda, kad Lietuvos kariuomenėje tarnauja tokie kariai. Pareigūnė E. K. tuo metu buvo policijos automobilyje. Jis (G. S.) prašė S. G. jo neįžeidinėti, tačiau S. G. atsakė, kad pas tokius kareivius yra radęs ir narkotikų. S. G. jo (G. S.) paklausė, ar jis yra blaivus. Jis paaiškino, kad 17.00 val. buvo išgėręs vieną skardinę alaus su medumi, nes jam skaudėjo gerklę. Tada S. G. pasakė, kad yra padarytas administracinis pažeidimas, nes jis (G. S.) yra neblaivus viešoje vietoje. S. G. pasakė pareigūnei E. K., kad rašytų protokolą. Jo (G. S.) manymu, jis yra nepagrįstai apkaltintas, kad šlitinėjo girtas, krypinėjo, nes taip nebuvo. Nurodė, kad jis kalbėjo aiškiai, nesvirduliavo, jautėsi blaivus. Jo blaivumo pareigūnai netikrino. Jis sakė pareigūnams, kad patikrintų jo blaivumą, bei S. G. pasakė, kad jis nemokytų jo dirbti. Alkotesteriu jo girtumas patikrintas nebuvo, jokių tęstų atlikti pareigūnai nepasiūlė. Protokolą surašė E. K.. Tuomet jis (G. S.) pradėjo ginčytis, bet paskui nustojo, nes jam pareigūnai pasakė, kad jeigu ginčysis, surašys dar vieną protokolą. Tuo metu R. S. sėdėjo savo automobilyje, prie vairo, o S. V. stovėjo pražergtomis kojomis priremtas prie R. S. automobilio, kaip ir jis (G. S.). Pareigūnas jam (G. S.) nesiūlė pasitikrinti girtumą alkotesteriu. Paaiškinimo jis (G. S.) protokole nerašė. Protokolą pasirašė, nes jam pasakė, kad turi pasirašyti, jog susipažino su protokolu. Nurodė, kad jis niekada nėra susidūręs su policija, manė, kad taip reikia. Protokole jau buvo parašyta, kad jis neva gailisi. Pareigūnams jis nesakė, kad gailisi dėl pažeidimo; nesakė, kad padarė pažeidimą; sakė, kad yra išgėręs ankstų vakarą skardinę alaus. Jis tarnauja J. V. inžinerijos batalione. Pirmadienį jis grįžo į Kauną, į karinį dalinį, ir apie tai, kad jam surašytas protokolas ir priimtas nutarimas pasisakė būrio vadui. Šis administracinis pažeidimas gadina jo ateitį, kurią jis nori sieti su karine tarnyba.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK nurodė (b. l. 2-4), kad su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. S. skundu nesutinka, prašė Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK pareigūnas G. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 28AN-51053816-16 už tai, kad jis 2016-02-11, apie 00.10 val., viešoje vietoje, Elektrėnuose, Sodų gatvėje, prie namo Nr. 8, būdamas neblaivus šlitinėjo, krypinėjo į šalis. Šia savo išvaizda ir veiksmais G. S. įžeidė žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 str. 1 d. Nurodė, kad G. S. administracinio nurodymo Nr. 28AN-51053816-16 iki 2016-02-25 neįvykdė, todėl Institucijos įgaliotas pareigūnas 2016-03-01 priėmė nutarimą Nr. 28N-52869942-16 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 16055228239 ir, vadovaujantis ATPK 178 str. 1 d., G. S. skyrė 11 Eur baudą. Pažymėjo, kad minėto pobūdžio pažeidimams išaiškinti nebūtina alkotesteriu nustatyti administracinio teisės pažeidimą padariusio asmens neblaivumo, kadangi akivaizdžiai neblaivus asmuo savo akivaizdžia išvaizda ir veiksmais pažeidžia žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę. Iš policijos pareigūnės E. K. tarnybinio pranešimo aiškiai matyti, kad G. S., būdamas neblaivus krypinėjo į šalis, neišlaikydamas pusiausvyros, šlitinėjo, kas patvirtina G. S. neblaivumo požymius. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad policijos pareigūnai S. G. ir E. K. būtų suinteresuoti melagingai apkaltinti G. S., duoti prieš jį melagingus parodymus, kadangi G. S. nepažįsta, jų nesieja jokie ryšiai, taip pat bylos nagrinėjimo metu G. S. nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kuriais remiantis administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu būtų nutraukta. Byloje pateikti G. S. draugų raštiški paaiškinimai buvo ir turi būti vertinti kritiškai, kadangi jie yra geri draugai ir suinteresuoti padėti G. S. išvengti administracinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvavęs Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato atstovas V. J. palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole G. S. parašė, kad gailisi dėl pažeidimo. Nurodė, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, G. S. atsisakė tikrintis blaivumą; pripažino savo kaltę, gailėjosi, todėl jo girtumo pareigūnai ir netikrino. Pagal liudytojų parodymus, pareigūnų duotus paaiškinimus matyti, kad G. S. buvo siūloma pasitikrinti girtumą, to nepaneigė nė vienas iš liudytojų. Liudytojai R. S. ir S. V. negirdėjo G. S. ir pareigūnų pokalbio. Be to, G. S. pradžioje su pažeidimu sutiko, pasirašė po juo, kur buvo parašyti žodžiai: “Gailiuosi, su pažeidimu sutinku.” Jokių prieštaravimų, pastabų G. S. nenurodė, nepareiškė, ir tik duodamas paaiškinimus teisme pasakė, kad pasikalbėjęs su vadovybe ir sužinojęs, kad tai gali pakenkti jam tarnyboje, pakeitė savo nuomonę ir apskundė nutarimą, pateikdamas savo įvykio versiją. Prašė Nutarimą palikti galioti.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. G. parodė (b. l. 28-29), kad dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK patrulių būrio vadu. Šiuo metu laikinai tose pačiose pareigose dirba Trakų rajono policijos komisariate. G. S. pažįsta tik dėl šio įvykio; teko su juo matytis Elektrėnuose, prie Sodų gatvės namo Nr. 8. Tai buvo galimai 2016 m. vasario mėnesį, bet tikslios datos neatsimena. Tą parą jis budėjo su kolege E. K.. Buvo gautas pranešimas iš budėtojų dalies, kad į butą laužiasi asmenys ir grasina pranešėjai. Buvo gautas toks pranešimas, kad į butą 5-ame aukšte Sodų gatvėje, nepamena, ar 8 ar 6 name, įsiveržė keli asmenys, užpuolė pranešėją, jos giminaičius. Jie (pareigūnai) staigiai reagavo ir nuvyko į vietą. Atvyko į namo kiemą ir pamatė išvažiuojantį automobilį, atrodo, Audi, bet tiksliai nepamena. Tuomet jie (pareigūnai) automobiliui užstatė kelią su tikslu patikrinti. Mašinoje buvo du žmonės: vaikinas ir mergina už vairo; jiems jie (pareigūnai) liepė niekur neišvažiuoti. Tada jis su kolege nuėjo nurodytu adresu, ir jiems pranešėja pasakė, kad buvo įsiveržę keli asmenys, grasino jai, tačiau jau tų užpuolikų nėra, viskas baigėsi gerai. Jiems (pareigūnams) besiaiškinant situaciją, jis pastebėjo, kad nuo namo Nr. 9, jeigu neklysta, ateina vinguriuodamas žmogus. Akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus. Paaiškėjo, kad tai vienas iš įvykio dalyvių. Paskui sužinojo, kad tai G. S.. Kai G. S. priėjo arčiau, jis (S. G.) pajuto alkoholio kvapą ir suprato, kad jis ėjo vinguriuodamas nuo alkoholio. G. S. minėjo, kad yra neblaivus dėl nelaimingos meilės. Už girto pasirodymą viešoje vietoje jam buvo surašytas protokolas. Pasitikrinti girtumą G. S. atsisakė, pažeidimą pripažino. G. S. draugės jie (pareigūnai) nematė. G. S. buvo paklausta, ar jis gailisi dėl pažeidimo; jis pasakė, kad taip, todėl E. K. jo žodžius atspausdino protokole. G. S. gailėjosi ir atsiprašinėjo, pasirašė, kad gailisi, ir sutinka, kad yra neblaivus. Jo (S. G.) nuomone, sprendžiant pagal G. S. buvusią būseną, jo girtumas turėjo būti apie 1 promilę. Nepamena, kad jis (G. S.) būtų sakęs, jog jis yra blaivus.
Liudytoja R. S. parodė (b. l. 29), kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). G. S. yra jos draugas; santykiai geri. Parodė, kad 2016 m. vasario mėnesio pabaigoje - kovo mėnesio pradžioje, dienos nepamena, ji buvo Elektrėnuose. Apie 12 val. nakties ji savo automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos, kurį vairavo, su S. V. ir G. S. atvažiavo į Elektrėnus pasiimti A. iš draugų. Atvažiavo prie namo Nr. 8, Sodų gatvėje. Iš namo išėjo A. ir G.; G. išėjo jos palydėti į šalia esantį namą, kur ji (A.) gyvena. Ji (R. S.) tuo metu su S. V. norėjo išvažiuoti, bet atvažiavę pareigūnai užstatė kelią. Ji užgesino automobilį, prie jos priėjo pareigūnas, paprašė dokumentų, o S. V. prirėmė prie mašinos. Pareigūnas apieškojo mašiną, pareigūnė buvo policijos mašinoje. Po kiek laiko priėjo G. S.. Jam pareigūnas liepė prieiti ir taip pat prirėmė prie mašinos. Ji (R. S.) buvo blaivi. Įvykio dieną su G. S. ji kartu buvo apie 5 val.; prie jos jis alkoholio nevartojo. S. V. buvo blaivus. Iš G. S. alkoholio kvapo ji nejautė. G. S. ir pareigūno S. G. pokalbio ji negirdėjo, nes lijo ir mašinos langai buvo uždaryti. Į butą G. S. nėjo; kai policininkai išvažiavo, G. S. pasakė, kad nesuprato kas įvyko, surašė protokolą, girtumo netikrino.
Liudytojas S. V. parodė (b. l. 29-30), kad jis gyvena (duomenys neskelbtini); su G. S. jie yra pažįstami apie 1 metus, yra draugai. 2016 m., mėnesio ir dienos neatsimena, apie 11-12 val. nakties jis (S. V.) su G. ir R. S. jos automobiliu BMW, mėlynos spalvos, kurį ji pati vairavo, atvažiavo prie G. panelės namo, kurio numerio neatsimena, Sodų gatvėje, Elektrėnuose. Iš namo išėjo A., nors jie jos prašė, kad ji atvestų G. draugę. Paskui iš to namo R. S. išsivedė G. draugę. G. nuvedė savo draugę į jos butą netoliese esančiame name. Po poros minučių G. grįžo. Maždaug po 10-15 min. atvažiavo policija. Tuo metu R. norėjo išvažiuoti, bet policija užstatė kelią. Prie mašinos priėjo pareigūnas ir paprašė jo (S. V.) išlipti iš mašinos. Kai atvažiavo pareigūnai, G. S. dar nebuvo grįžęs. R. sėdėjo mašinoje, o jį (S. V.) pastatė prie mašinos, pražergė kojas, spardė kojas. Pareigūnas kažko ieškojo mašinoje, bet nieko nerado. Pareigūnė, rodos, sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Po to pareigūnai G. surašė protokolą už tai, kad jis buvo neblaivus. Parodė, kad G. S. prie jo (S. V.) negėrė alkoholio; jam atrodo, kad G. buvo blaivus; neblaivumo požymių jis nepastebėjo. Iki įvykio su G. kartu jie buvo 4-5 val. Jis (S. V.) buvo blaivus. Po visko G. sakė, kad jam surašė protokolą už tai, kad jis buvo neblaivus. Jis negirdėjo, ką kalbėjo su policininku šalia jo prie mašinos pastatytas G. S..
Liudytoja E. K., dirbanti Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiąja patrule, parodė, kad G. S. ji nepažįsta, atrodo, kad matė jį vieną kartą, t. y. 2016 m. vasario mėnesį, kai buvo padarytas pažeidimas, tai galėjo būti vasario 11 d. Parodė, kad pagal budėtojų pranešimą dėl gauto iškvietimo ji kartu su patrulių būrio vadu S. G. vyko į Sodų g. 8, Elektrėnuose. Buvo tamsus paros metas, gal vėlus vakaras, tiksliai neprisimena. Nuvyko į nurodytą vietą, tačiau jų (pareigūnų) pagalbos jau tame iškvietime nereikėjo, nes tie asmenys jau buvo pasišalinę. Tarnybinį automobilį jie (pareigūnai) pastatė Sodų g. 8 namo kieme, nuėjo į butą, pasiaiškino; kadangi nereikėjo jų (pareigūnų) pagalbos, jie išėjo į kiemą. Iš kiemo išvažinėjo automobilis, koks automobilis, pasakyti negali. Su porininku tikrino minėto automobilio dokumentus. Tame automobilyje buvo 2 ar 3 asmenys. Vairavo mergina, šalia sėdėjo vaikinas, o ar buvo dar gale kas, nepamena. Tuomet prie automobilio priėjo G. S., matėsi, kad jis akivaizdžiai neblaivus, nes kalba buvo nerišli ir judesiai nebuvo koordinuoti kaip blaivaus žmogaus, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Jie (pareigūnai) G. S. išaiškino, kad už girto pasirodymą viešoje vietoje bus surašomas protokolas ir paskirta nuobauda. Jie paprašė G. S. asmens dokumento, jis dar sakė, kad yra kariškis. Ji paėmė dokumentus ir nuėjo prie automobilio rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą; girdėjo, kaip jis (G. S.) pasakė porininkui: „Kam to reikia?“, kai šis pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Ji protokolą rašė tarnybiniame automobilyje ir dar kartą paklausė G. S., ar jis nori, kad būtų patikrintas alkotesteriu, tačiau jis pasakė, kad ne, nes gėrė alaus. Ji surašė protokolą, supažindino su juo G. S., nurodė terminą, iki kada turi sumokėti baudą; buvo paskirta 4 eurų bauda. Dar rašant protokolą, ji G. S. paklausė, ar jis prisipažįsta, ar gailisi; jis pasakė, kad gailisi, tuomet ji davė pasirašyti, kad asmuo susipažino su protokolu ir su baudos sumokėjimo terminais. Kiek ji atsimena, ji įteikė kopiją, ir jis (G. S.) nuėjo nuo automobilio; ar kažką dar papildomai sakė G. S., ji nepamena. Jis (G. S.) teigė, kad buvo gėręs alaus, ir nesakė, kad nesutinka su pažeidimu, nes priešingu atveju, jei būtų buvę kitaip, tai ji būtų neįvedusi į kompiuterį, o būtų parašiusi ranka, kad nesutinka. Kiti automobilyje buvę asmenys: mergina, kuri vairavo automobilį, buvo blaivi, o vaikinas, sėdintis šalia, buvo neblaivus, bet jis iš mašinos nelipo, tai ir nerašė jam protokolo. Parodė, kad kai yra pažeidimas, numatytas ATPK 178 str. 1 d., yra surašomas administracinis nurodymas, todėl jie (pareigūnai) surašė vieną tarnybinį pranešimą. Jie (pareigūnai) G. S. ateinantį pastebėjo gal 20 m atstumu. Įtarimus sukėlė jo eisena. Kadangi buvo tamsu, tai siluetas ir sukėlė įtarimus; jis krypavo į šonus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai.
2016-02-11 G. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 28AN-51053816-16 (toliau – Protokolas) dėl to, kad jis 2016 m. vasario 11 d., 00.10 val. Elektrėnuose, Sodų gatvėje, prie namo Nr. 8, t. y. viešoje vietoje, būdamas girtas šlitinėjo, krypinėjo į šalis, šia savo išvaizda ir veiksmais G. S. įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 178 str. 1 d. (b. l. 10).
G. S. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK 2016-03-01 nutarimu Nr. 28N-52869942-16 (toliau – Nutarimas) administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK: 16055228239 pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 178 str. 1 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda (b. l. 9).
ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracinės atsakomybės kilimu.
Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Pažymėtina, kad jokie įrodymai, esantys administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui neturi iš anksto nustatytos galios.
Asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.
ATPK 178 str. 1 d. užtraukia administracinę atsakomybę asmeniui už alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimą gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių visuomeniniame transporte, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, išskyrus alkoholinius gėrimus, įsigytus parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto renginių metu salėse ir kitose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, arba girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.
Taigi, minėtas straipsnis įtvirtina du alternatyvius pažeidimus, G. S. inkriminuotas antrasis, pagal kurį kvalifikuojant veiką turi būti nustatyta, jog: 1) asmuo pasirodė girtas viešoje vietoje; 2) jo elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Įstatymo leidėjas sąvokų – žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė, nėra apibrėžęs, todėl atsiranda situacija, kad teismo išvadą turi nulemti bylos duomenų ir faktinių aplinkybių vertinimo kriterijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog tokiu atveju reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis dorovės nuostatomis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad jis įvykio metu nebuvo girtas įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę; jo girtumo laipsnis įvykio metu nebuvo nustatytas alkotesteriu ir jo girtumo faktas, anot jo, grindžiamas tik pareigūnų subjektyvia nuomone.
Teismas, atmesdamas tokį skundo argumentą kaip nepagrįstą, sutinka su Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK atsiliepimo į skundą argumentu, jog tokio pobūdžio pažeidimams (nagrinėjamu atveju – ATPK 178 str. 1 d. numatytam teisės pažeidimui) išaiškinti nebūtina alkoholio kiekio matuokliu nustatyti administracinio teisės pažeidimą padariusio asmens neblaivumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad girtumas, taikant ATPK 178 str., gali būti nustatinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-07-27 konsultacija Nr. 98 „Dėl girtumo fakto nustatymo ATPK 178 str.“). Taigi, asmens neblaivumas, taikant ATPK 178 str., gali būti nustatomas nebūtinai tik alkoholio matuokliu; asmens neblaivumas gali būti nustatomas ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., liudytojų parodymais, garso ar vaizdo įrašais ir pan.
Protokole esančiame asmens (G. S.) paaiškinime atspausdintas įrašas: „Gailiuosi dėl pažeidimo“, po kurio yra nurodyta data (2016-02-11) ir G. S. parašas, ką patvirtino teismo posėdyje ir pats G. S.. 2016-02-11 tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-7418 dėl girto pasirodymo viešoje vietoje (b. l. 11) E. K. nurodė, kad G. S. su pažeidimu sutiko ir jo neginčijo. Teismo posėdyje liudytojas S. G. parodė, kad G. S. pažeidimą pripažino; G. S. buvo paklausta, ar jis gailisi dėl pažeidimo; jis pasakė, kad taip, todėl E. K. jo žodžius atspausdino protokole; G. S. gailėjosi ir atsiprašinėjo, pasirašė, kad gailisi, ir sutinka, kad yra neblaivus. Liudytoja E. K. taip pat parodė, kad ji surašė protokolą, supažindino su juo G. S., nurodė terminą, iki kada turi sumokėti baudą; buvo paskirta 4 eurų bauda; dar rašant protokolą, ji G. S. paklausė, ar jis prisipažįsta, ar gailisi; jis pasakė, kad gailisi, tuomet ji davė pasirašyti, kad asmuo susipažino su protokolu ir su baudos sumokėjimo terminais; jis (G. S.) teigė, kad buvo gėręs alaus, ir nesakė, kad nesutinka su pažeidimu.
G. S. skunde ir teismo posėdyje nurodė, jog jis pareigūnams sakė, kad yra išgėręs ankstų vakarą skardinę alaus, bet nesakė, kad gailisi dėl pažeidimo, nesakė, kad padarė pažeidimą. Nurodė, kad jis yra privalomosios pradinės karo tarnybos karys (šauktinis) ir įpratęs vykdyti vadovų nurodymus, todėl paklūso ir policijos pareigūnų nurodymams, bet, pasinaudojus jo (G. S.) nepatyrimu ir teisės ypatumų nežinojimu, jis negavo galimybės pateikti savo įvykio paaiškinimą, bet suklaidintas buvo priverstas pasirašyti skiltyje, kurioje įrašyta frazė „gailiuosi dėl pažeidimo“.
Teismas kritiškai vertina ir atmeta tokius G. S. paaiškinimus, kadangi, teismo nuomone, bet kuris apdairus, atidus ir rūpestingas asmuo, nesutikdamas su jam inkriminuojamu teisės pažeidimu, pateiktų nesutikimo priežastis bei motyvus; taip pat ir G. S., nors ir būdamas privalomosios pradinės karo tarnybos karys (šauktinis) ir įpratęs vykdyti vadovų nurodymus, matydamas Protokole įrašą, kad yra kaltinamas tuo, jog yra girtas viešoje vietoje, ir toks nebūdamas, neabejotinai būtų nurodęs Protokole savo nesutikimą su Protokolo turiniu ir išdėstęs savo paaiškinimus ir poziciją, bet ne pasirašęs po žodžiais: „Gailiuosi dėl pažeidimo“.
Tiek Protokole, tiek Nutarime bei Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK VPS PB vyriausiosios patrulės E. K. 2016-02-11 tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-7418 dėl girto pasirodymo viešoje vietoje (b. l. 11) nurodyta, kad G. S. buvo girtas, šlitinėjo, krypinėjo į šalis. Teismo posėdyje pats G. S. patvirtino, kad įvykio dieną vartojo alkoholį; apie tai, kad įvykio dieną, apie 17.00 val. jis buvo išgėręs vieną skardinę alaus, jis paaiškino ir liudytojui S. G.. Teismo posėdyje liudytojas S. G. parodė, kad įvykio metu G. S. ėjo vinguriuodamas, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nurodytas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja E. K., parodydama, jog G. S. priėjus prie jos, matėsi, kad G. S. akivaizdžiai neblaivus, nes jo kalba buvo nerišli ir judesiai nebuvo koordinuoti kaip blaivaus žmogaus, iš burnos sklido alkoholio kvapas; pats G. S. jai paaiškino, jog gėrė alaus.
Policijos pareigūnai S. G. ir E. K., apklausti kaip liudytojai, parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeniškai nepažįsta, pažįsta jį tik tiek, kiek tai susiję su šiuo įvykiu, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų S. G. bei E. K. nesieja jokie asmeniniai tarpusavio santykiai, be to, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad nurodyti policijos pareigūnai galėtų būti gali būti šališki, tokių aplinkybių nenurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, jog teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai neturi asmeninio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, be to, liudytojai S. G. ir E. K. yra įspėti už melagingų parodymų davimą pagal ATPK 187² straipsnį, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismui nėra pagrindo netikėti ar abejoti jų parodymais.
Liudytoja R. S. parodė, kad įvykio dieną su G. S. ji kartu buvo apie 5 val., prie jos jis alkoholio nevartojo, iš G. S. alkoholio kvapo ji nejautė. Liudytojas S. V. parodė, kad G. S. prie jo (S. V.) negėrė alkoholio; jam atrodo, kad Gytis buvo blaivus; neblaivumo požymių jis nepastebėjo; iki įvykio su Gyčiu kartu jie buvo 4-5 val.
Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kritiškai vertina ir atmeta liudytojų R. S. ir S. V. parodymus, kadangi, kaip parodė jie patys bei tai nurodė ir G. S., jie visi yra draugai, iš ko darytina išvada, jog šie liudytojai yra suinteresuoti palankia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bylos baigtimi, todėl duoda jam palankius parodymus.
Įvertinus byloje esančius įrodymus – liudytojais apklaustų policijos pareigūnų S. G. ir E. K. parodymus, E. K. 2016-02-11 tarnybinį pranešimą (b. l. 11), Protokolą, kuriame G. S. nurodė, jog dėl pažeidimo gailisi (b. l. 10), konstatuotina, kad Nutarimu pagrįstai ir teisėtai pripažinta, kad G. S. 2016 m. vasario 11 d., apie 00.10 val. Elektrėnuose, Sodų gatvėje, prie namo Nr. 8, t. y. viešoje vietoje, buvo neblaivus. Tačiau, kaip minėta, vien pasirodymo neblaiviam viešoje vietoje fakto nepakanka ATPK 178 str. 1 d. numatytam pažeidimui konstatuoti. Šiuo atveju būtina nustatyti, koks G. S. elgesys įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.
Kaip matyti iš Protokolo bei E. K. 2016-02-11 tarnybinio pranešimo, pažeidimo esmė įvardinta pakankamai lakoniškai, nurodant tik, kad G. S., būdamas girtas, šlitinėjo, krypinėjo į šalis bei savo išvaizda ir veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Teismo posėdyje liudytojas S. G. parodė, kad įvykio metu G. S. ėjo vinguriuodamas, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Liudytoja E. K. parodė, jog G. S. priėjus prie jos, matėsi, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus, nes jo kalba buvo nerišli ir judesiai nebuvo koordinuoti kaip blaivaus žmogaus, iš burnos sklido alkoholio kvapas.
Teismo vertinimu, institucijos, priėmusios Nutarimą, išvada, kad G. S. savo išvaizda ir veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, yra nepagrįsta, kadangi nurodyti G. S. veiksmai negali būti vertinami kaip įžeidžiantys žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.
Byloje nustatyta, kad įvykis buvo tamsiu paros metu (00.10 val.), byloje nėra duomenų, kad įvykį būtų matę ar girdėję pašaliniai asmenys; nustatyta, jog įvykio vietoje buvo tik pats G. S., kartu su G. S. buvę jo draugai R. S. ir S. V. bei policijos pareigūnai. Policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės ir jų vertinimas ATPK 178 str. 1 d. pažeidimo kontekste iš esmės grindžiami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šlitinėjimu ir einant krypinėjimu į šalis, nerišlia kalba, iš burnos sklindančiu alkoholio kvapu, tačiau toks G. S. elgesys negali būti traktuojamas kaip įžeidžiantis žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę ATPK 178 str. 1 d. prasme. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę įžeidžiančiu elgesiu paprastai laikomas neblaivių asmenų griuvinėjimas viešoje vietoje, nesiorientavimas aplinkoje, negalėjimas savarankiškai paeiti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-661/2008, N62-2683/2010, N575-5919/2010, N62-1678/2011). Nenustačius kitų būtinų pažeidimo sudėties elementų (griuvinėjimo, svirduliavimo, netvarkingos išvaizdos, nesiorientavimo aplinkoje, amoralaus elgesio ir pan.), asmens neblaivumas negali būti laikomas įžeidžiančiu žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.
Įvertinęs byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju G. S. elgesį, nulemtą girtumo, vertinti kaip įžeidžiantį žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo G. S. veiksmuose nėra ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, bei pripažintina, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).
Visi kiti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde ir teismo posėdyje nurodyti jam Nutarimu skirtos nuobaudos nepagrįstumo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos Nutarimo pagrįstumui, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato 2016-03-01 nutarimą Nr. 28N-52869942-16 administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK: 16055228239 ir G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, bylą nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.