Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), nagrinėdama pareiškėjų K. K. ir K. K. skundo atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. Sp-269 ir 2016 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. Sp-270 panaikinimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. lapkričio 3 d. buvo gautas pareiškėjų K. K. ir K. K. (toliau – ir pareiškėjai) skundas, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2016 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. Sp-269 „Dėl 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatų vienmandatėje Šilutės rinkimų apygardoje Nr. 32“ ta apimtimi, kuria K. K. nėra pripažintas išrinktu Seimo nariu, ir 2016 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. Sp-270 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo“ ta apimtimi, kuria K. K. nėra pripažintas išrinktu Seimo nariu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, 2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 124 straipsnio 1 dalis numato, jog Seimo rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiame įstatyme nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti VRK sprendimus. Tokiu atveju skundą nagrinėja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 21 str. 1 d. 3 p.).

Pažymėtina, kad ABTĮ 124 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skundai paduodami raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 4 dalį, kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) administracinių ginčų komisijai elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu.

Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte numatyta, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), išskyrus šio aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Pagal Aprašo 4 punktą, asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. Aprašo 5 punkte numatyta, jog jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (5.1 p.); naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (5.2 p.).

Skundas pareiškėjų K. K. ir K. K. vardu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas elektroninio ryšio priemonėmis, t. y. elektroniniu laišku, su žyma, jog dokumentas elektroniniu parašu pasirašytas K. K. Taigi šiuo atveju skundas nėra pasirašytas pareiškėjo K. K., jo asmens tapatybė nėra patvirtinta kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.). Atsižvelgtina į tai, kad skundas taip pat nėra paduotas per teismų informacinę sistemą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų pateiktas skundas neatitinka skundo padavimui elektroninių ryšių priemonėmis keliamų reikalavimų, t. y. pareiškėjo K. K. tapatybė nėra patvirtinta Teismų įstatyme nustatytais būdais, kaip yra numatyta ABTĮ 24 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde formuluojami reikalavimai dėl atitinkamų VRK sprendimų, tik ta apimtimi, kuria K. K. nėra pripažintas išrinktu Seimo nariu. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjas K. K. neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje.

Pažymėtina, kad nors teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.), tačiau tokiu atveju, kai skundas akivaizdžiai nenagrinėtinas teismų, teismas privalo atsisakyti priimti skundą, ir nėra pagrindo teigti, jog teismas netinkamai įgyvendino ABTĮ 12 straipsnyje nustatytas pareigas. Nagrinėjant bylas, be kita ko, turi būti užtikrinamas ir proceso operatyvumas bei ekonomiškumas, todėl tuo atveju, kai konkretus pareiškėjo aiškiai suformuluotas skundo reikalavimas negali būti priimtas, o tokia aplinkybė nepasikeistų ir tuo atveju, jeigu toks reikalavimas būtų patikslintas, nėra pagrindo vertinti, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, šioje dalyje turi nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-120/2012).

Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasi išdėstytais argumentais, įvertinusi pareiškėjų skundo turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniams teismams, todėl yra pagrindas atsisakyti jį priimti, nenustatant termino anksčiau aptartiems trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Seimo rinkimų įstatymas nustato skirtingą VRK sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos (21 straipsnis) ir priimtų pasibaigus balsavimui (86 straipsnis), apskundimo tvarką.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas VRK sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog VRK sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalyje nustatyta, partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius VRK sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai oficialiai paskelbiami rinkimų galutiniai rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

Įvertinusi šias teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja skundus tik dėl tokių VRK Seimo rinkimų metu priimtų sprendimų, kurie yra priimti iki balsavimo pabaigos. Pasibaigus balsavimui rinkimų į Seimą atveju, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundo nebegali priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R261-30/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R444-5/2013).

Eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai Lietuvos Respublikos Prezidento 2016 m. balandžio 7 d. dekretu Nr. 1K-618 paskelbti 2016 m. spalio 9 d. Pagal Seimo rinkimų įstatymo 62 straipsnį, balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 20 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje.

Iš pareiškėjų skundo turinio matyti, kad pareiškėjai nesutinka su VRK nustatytais Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais balsavimo metu bei šių pažeidimų pagrindu po balsavimo priimtu VRK sprendimu panaikinti kandidato į Seimo narius K. K. registraciją vienmandatėje Šilutės rinkimų apygardoje Nr. 32 bei daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o už šį kandidatą paduotus balsus pripažinti negaliojančiais, taip pat VRK sprendimu patvirtinti galutinius Seimo rinkimų rezultatus, nepripažįstant K. K. išrinktu Seimo nariu. Nagrinėjamu atveju pirminis balsavimas daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat vienmandatėje Šilutės rinkimų apygardoje Nr. 32 vyko 2016 m. spalio 9 d. nuo 7 iki 20 val., o antro turo balsavimas minėtoje apygardoje – 2016 m. spalio 23 d. nuo 7 iki 20 val. Taigi ginčijami VRK 2016 m. spalio 30 d. sprendimai priimti pasibaigus balsavimui, todėl toks ginčas nagrinėtinas Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškėjai savo teisę skundui paduoti taip pat grindžia Seimo rinkimų įstatymo 94 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad visus ginčus dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas sprendžia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kurio sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Seimo rinkimų įstatymo 94 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata „dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo“ aiškintina taip, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendžia tik ginčus tarp naujai išrinkto Seimo nario ir VRK tais atvejais, kai Seimo nario pažymėjimas šiam Seimo nariui nebuvo įteiktas (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. R552-32/2012). Konstatavus, kad pareiškėjų skundas dėl Seimo rinkimų rezultatų ta apimtimi, kuria K. K. nėra pripažintas išrinktu Seimo nariu, negali būti nagrinėjamas administracinių teismų, ginčas dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo taip pat šiuo atveju negali būti keliamas.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų skundas, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduotas pasibaigus balsavimui į Seimą, negali būti nagrinėjamas (nėra priskirtas) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl jį atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjų K. K. ir K. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. Sp-269 „Dėl 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatų vienmandatėje Šilutės rinkimų apygardoje Nr. 32“ ta apimtimi, kuria K. K. nėra pripažintas išrinktu Seimo nariu, ir 2016 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. Sp-270 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo“ ta apimtimi, kuria K. K. nėra pripažintas išrinktu Seimo nariu, panaikinimo, ir skundą su priedais grąžinti pareiškėjams.

Nutartis neskundžiama.