Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui O. S., suinteresuoto asmens R. S. atstovui advokatui Ričardui Lilui,

nedalyvaujant pareiškėjo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovui, suinteresuotam asmeniui R. S.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo R. S. pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys R. S., O. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdyje pareiškėjo atstovas neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą pareiškėjo atstovui nedalyvaujant, taip pat prašoma patenkinti pareiškimą, pripažįstant R. S. neveiksniu tam tikrose srityse, kurios nurodomos socialinio darbuotojo išvadoje, nes asmens psichikos sveikatos būklė nepagerėjo, jis nuo vaikystės yra neįgalus.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo O. S. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ji yra paskirta suinteresuoto asmens sūnaus R. S. globėja, nori ir toliau globoti R. S., kuris gyvena kartu su ja ir kuriam dėl jo nuo vaikystės turimos proto negalios reikalinga nuolatinė priežiūra, nes R. S. nesiorientuoja aplinkoje ir savarankiškai negali išspręsti elementariausių buitinių klausimų.

Suinteresuotas asmuo R. S., atsižvelgiant į jo psichinės sveikatos būklę, į teismo posėdį nekviestas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo R. S. buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, siekdamas, kad teismas nustatytų sritis, kuriose jis būtų pripažįstamas neveiksniu. Tokiu atveju, pasikeitus teisiniam reguliavimui, pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai kreipėsi teismą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0666-359/2005 R. S. dėl proto negalios, vadovaujantis teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis – R. S. yra protiniai atsilikęs iš vaikystės – diagnozė – sunkus protinis atsilikimas, cerebralinis paralyžius, dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, pripažintas neveiksniu; R. S. globėja 2005 m. spalio 19 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta jo motina O. S..

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog R. S. psichinės sveikatos būklė iš esmės pasikeitė, pagerėjo, todėl teismas neskyrė papildomos ar pakartotinės ekspertizės ir remiasi civilinėje byloje Nr. 2-0666-359/2005 2005 m. rugpjūčio 9 d. atlikta ekspertize, kur konstatuota, kad R. S. nuo vaikystės yra neįgalus, jam diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas, cerebralinis paralyžius, dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 469 straipsnio 1 dalis). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir suinteresuotas asmuo O. S., nurodžiusi, kad R. S. sveikatos būklė nepagerėjo, jam nuo vaikystės diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas, cerebralinis paralyžius, R. S. pats savarankiškai nesugeba atlikti jokių veiksmų, įskaitant ir asmens higieną, jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba.

Į bylą pateikta 2017 m. spalio 12 d. Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos išvada dėl R. S. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nustatyta, kad R. S. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Išvadoje nurodyta, kad R. S. nesupranta pinigų vertės ir reikšmės, neskiria banknoto ar monetos nominalo vertės, nesugeba skaityti ir rašyti. Jis negebėtų savarankiškai sudaryti ilgalaikių ar trumpalaikių sandorių, savarankiškai disponuoti kilnojamu bei nekilnojamu turtu. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad R. S. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų visose turtinių santykių srityse. R. S. negeba savarankiškai pasirūpinti savo sveikata, lankytis pas gydytojus, pasirūpinti savo išvaizda, higiena, aplinka. Jam reikalinga nuolatinė ir visiška kito asmens pagalba tiek apsirengiant, tiek nusirengiant rūbus. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad R. S. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų visose asmeninių neturtinių santykių srityse.

Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos 2017 m. spalio 12 d. išvadoje nustatyta, kad R. S. savarankiškai (be pagalbos) negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų išvadoje aptartose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad suinteresuotam asmeniui R. S. diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas, cerebralinis paralyžius, jis nepažįsta skaičių raidžių, nemoka skaičiuoti ir rašyti, nesiorientuoja laike, dėl ko R. S. negali gyventi savarankiškai, jam reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra. Esant tokiai suinteresuoto asmens R. S. psichikos būklei, jis pripažintinas neveiksniu tik tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jo interesai. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia ne tik į suinteresuoto asmens R. S. fizinę ir psichikos būklę, bet ir į jo amžių, gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę sau ir kitiems.

Šiuo atveju teismas suinteresuoto asmens nepripažįsta neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios (Shtukaturov v. Russia). Šiuo atveju tai būtų sritys, įtvirtintos Aprašo 10.1.6 punkte (dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje) ir 10.2.3 punkte (šeimos santykių sritis), 10.2.4 punkte (asmens gebėjimas būti globėju ir pan.), 10.2.5 punkte (darbo teisinių santykių sritis).

Pasisakant apie turtinių santykių sritis, suinteresuotas asmuo pripažįstamas neveiksniu atitinkamose aktualiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas (Aprašo 10.1.1, 10.1.2 punktai); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (Aprašo 10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (Aprašo 10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (Aprašo 10.1.5 punktas). Neturtinių teisinių santykių srityje tokiu atveju apsiribotina tik savitvarkos įgūdžių (t. y. tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, fiziologinių poreikių patenkinimas ir pan. (Aprašo 10.2.1 punktas) ir sveikatos priežiūros sritimis (t. y. kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan. (Aprašo 10.2.2 punktas).

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), jos ir neturi būti ribojamos.

Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimas keistinas ir asmuo pripažintinas neveiksniu konkrečiose srityse (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnis, Aprašo 10 punktas). Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad tiek asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, tiek savitvarkos srityje R. S. reikalinga pagalba, jis taip pat nesugeba tinkamai įvertinti ir kreiptis dėl jai reikalingos medicininės pagalbos, todėl šiose R. S. aktualiose srityse jis pripažintina neveiksniu.

Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa lieka nepakeista, o globėjas veikia atitinkamose srityse (CK 2.10, 3.240 straipsniai). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad O. S. paskyrimas R. S. globėja neatitiktų globotinio interesų, todėl suinteresuotam asmeniui nustatyta globa lieka nepakeista, jos globėja paliekant O. S. (CPK 468-469 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468 ir 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-0666-359/2005, kuriuo R. S., gimęs (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu – nustatyti konkrečias sritis, kuriose R. S. laikytinas neveiksniu:

– turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

– asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.