Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-361-493-2013;

Teisėja: Lilija Tarčevskaja Proceso Nr. 1-10-9-00172-2011-5;

2013 m. gegužės 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Bliuvui, nuteistajai T. S., jos gynėjai advokatei Indrei Panavaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. bei LR BK 228 str. 1 d. ir nubausta:

pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. – 40 Minimalių gyvenimo lygių, tai yra 5200 Lt dydžio bauda;

pagal LR BK 228 str. 1 d. – 120 Minimalių gyvenimo lygių, tai yra 15 600 Lt dydžio bauda.

Paskirtąsias bausmes LR BK 63 str. 1 ir 5 d. 1 p. pagrindu subendrinus jų apėmimo būdu ir nustatyta T. S. galutinė subendrinta 120 Minimalių gyvenimo lygių, tai yra 15 600 Lt dydžio bauda.

Minėtu nuosprendžiu taip pat yra nuteisti J. P. ir M. S., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniu skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. pagal LR BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d., LR BK 228 str. 1 d. yra nuteista už tai, jog piktnaudžiaudama tarnyba sukurstė kitus asmenis suklastoti tikrą dokumentą, šį dokumentą realizuoti ir panaudoti, o būtent:

būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – advokate, baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-455/2010 gindama M. S. ir žinodama, kad (duomenys neskelbtini) teisme (duomenys neskelbtini) bus nagrinėjamas nuteistojo M. S. apeliacinis skundas dėl nuosprendžio, kuriuo pastarasis buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, siekdama, kad teismo posėdis būtų atidėtas ir suvokdama, kad tai pasiekti galima pateikus į bylą oficialius negalėjimą atvykti į teismą pateisinančius duomenis, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, nurodė M. S. gauti medicininę pažymą apie tai, kad jis, neva, negali atvykti į teismą dėl ligos. Pastarajam nepavykus gauti tokios pažymos, ji, T. S., žinodama, kad M. S. iš tikrųjų neserga, pati ėmėsi iniciatyvos parūpinti teismo posėdžio atidėjimui reikalingą fiktyvią medicininę pažymą, tai yra ji sukurstė savo ilgametę pažįstamą J. P., dirbusią privačioje medicinos klinikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, suklastoti tikrą dokumentą – medicininę pažymą apie tai, kad M. S., neva, serga ir ją realizuoti perduodant M. S., o M. S. –ją panaudoti, tai yra iš jos (T. S.) kontoros, esančios (duomenys neskelbtini) faksu išsiųsti į (duomenys neskelbtini) teismą.

Tokiais veiksmais T. S., pažeidė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 str. 1 d. 1 ir 2 punktų nuostatas, įpareigojančias advokatą sąžiningai atlikti savo pareigas, elgtis dorai, savo veikloje laikytis duotos priesaikos ir įstatymų, be to, ji demonstravo savo ginamajam M. S. bei J. P. nuostatą nepaisyti įstatymų ir nustatytos tvarkos ir tuo diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, sumenkino Lietuvos advokatūros autoritetą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.

Baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais turėjo būti neginčytinai įrodyta, kad ji žinojo, kad bus daroma būtent nusikalstama veiką ir kurstė ją daryti.

Nors teismo nuosprendyje yra daug kalbama apie kažkokią įrodymų visumą, kuri neva įrodo jos kaltę, tačiau yra akivaizdu, kad remtasi yra faktiškai tik jos telefoninių pokalbių su jos klientu M. S. laisvomis interpretacijomis, kurios ne tik nėra patvirtintos BPK numatytais proceso veiksmais, o atvirkščiai - objektyviai tais pačiais proceso veiksmais yra paneigtos.

Teismo nuosprendyje nurodytos citatos vertinamos kaltinimo naudai be jokių motyvų, tiesiog pripažįstant įrodyta, kad M. S. buvo sveikas. Teismas visiškai be jokių motyvų atskiras frazes traktuoja kaip kurstymą kažką klastoti, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ji bendravo su klientu ne teisine kalba, o paprasta, jam priimtina buitine kalba - ta pripažino pats teismas, nurodęs, kad ji juokavo, kad M. S. reikia sulaužyti ką nors. Taip pat M. S. motinos išsakyti žodžiai „sakyk: „neprakvėpuoju, neprakvėpuoju, reikia... sakyt, kad tu sergi, 40 temperatūra..." neįrodo ne tik jos kaltės, bet aiškiai patvirtina tą aplinkybę, kad M. S. negalėjo patekti pas gydytoją, o motina tik patarė ką reikia sakyti, kad gydytoja priimtų konsultacijai. Toliau, vertindamas jos su M. S. pokalbių turinį, teismas vėlgi laikosi niekuo nepagrįstos nuostatos, kad ji vis tiek žinojo, kad M. S. yra sveikas, todėl kurstė jį gauti biuletenį. Ji nekurstė jo gauti ar klastoti biuletenį, bet sakė aiškiai, paprastai ir nedviprasmiškai, kad sergantis žmogus turi turėti medicinos įstaigos išduotą oficialų dokumentą, kuris galėtų pateisinti M. S. neatvykimą į teismą, būtent tuo tikslu - gydytojo apžiūrai jį nukreipė pas J. P., kurios paprašė organizuoti M. S. gydytojo konsultaciją - šią aplinkybę aiškiai, nedviprasmiškai ir ne vieną kartą patvirtino pati J. P.. Kokiu būdu buvo konsultuojamas M. S., kas jį konsultavo, ką nustatė, jai nebuvo nei žinoma, nei ji galėjo tuo metu tai žinoti. M. S. ją tik informavo, kad gavo pažymą, patvirtinančią jo ligą ir ši pažyma buvo išsiųsta teismui. Pabrėžia, kad tai buvo eilinis advokato ir kliento bendravimo epizodas, ne daugiau. Taip pat nori atkreipti dėmesį, kad siekiant atidėti bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, buvo tik siekiama, kad pasveikęs M. S. pats galėtų dalyvauti tame teisme, bet ne daugiau, nes iš visos bylos jai buvo aišku, kad jo skundas vis tiek bus atmestas, tačiau ji, kaip advokatė, privalėjo palaikyti savo ginamojo poziciją dėl jo noro dalyvauti teisme. Sutinka, kad toks jos elgesys gal ir nebuvo deramas, bet tai nebuvo nusikalstamas. Gali būti, kad ji pažeidė advokato etiką, už ką gali atsakyti drausmine, bet ne baudžiamąja tvarka.

Nori taip pat atkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad teismo nuosprendyje nebuvo visiškai aptarti, išanalizuoti, įvertinti jos gynėjo išsakyti argumentai, išskyrus telefoninių pokalbių leistinumą, todėl nagrinėjant ši apeliacini skundą, prašo šio skundo motyvais laikyti ir jos gynėjo baigiamojoje kalboje išsakytus argumentus, kurie buvo surašyti raštu, pateikti apylinkės teismui, kuriems ji visiškai pritaria bei prašo jais vadovautis nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, o advokato kalbos nuorašas pateikiamas kartu su skundu.

Toliau yra visiškai nesuprantamos teismo išvados dėl tų pačių tos pačios J. P. parodymų. Vienu atveju, „pririšant" ją prie nusikaltimo teismas neva tiki jos parodymais, tačiau juos iškreipia ir traktuoja kaltinimo naudai, kitoje gi vietoje (7 nuosprendžio lapas), kalbant apie subjektyviosios tyčios požymius jos veikoje, teismas tuos pačius J. P., bet neiškraipytus parodymus jau kaip ir atmeta, analizuojant telefoninius pokalbius. Šioje vietoje yra akivaizdus nonsensas, nes telefoninių pokalbių tarp jos ir J. P. apskritai nebuvo, o kitose pokalbiuose nėra pasakyta nei vieno žodžio, kurio pagrindu būtų galima padaryti net prielaidą, kad ji kurstė būtent J. P. ir būtent nusikalsti. Pokalbiai gi su M. S. tik atspindi tą aplinkybę, kad ji aiškiai jam sakė, jog be dokumento, patvirtinančio jo ligą teismo posėdis nebus atidėtas, ko siekė jis, o ne ji.

Tokiu būdu byloje nėra visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių kurstymo faktą jos veiksmuose. Piktnaudžiavimas jos veikoje yra tiesiogiai siejamas su kurstymu suklastoti dokumentą, todėl nesant kurstymo negalimas ir joks piktnaudžiavimas. Dėl piktnaudžiavimo gana aiškiai ir smulkiai pasisakė jos gynėjas savo kalboje, todėl ji nenori kartotis, bet prašo visus gynėjo argumentus laikyti šio skundo argumentais.

Taip pat apeliantė nori papildomai pateikti argumentus dėl byloje esamų telefoninių pokalbių tarp jos ir M. S. teisėtumo bei leistinumo.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad laiko šiuos pokalbius teisėtais įrodymais, nes neva Lietuvos Aukščiausias Teismas jau ankstesnėse nutartyse pasisakė dėl tokių įrodymų leistinumo. Tokia teismo išvada yra aiškiai klaidinga. Nori atkreipti dėmesį į tai, kad nuosprendyje nurodytose LAT nutartyse nurodoma į viešai pasakytų advokato ir jo gynėjo pokalbių turinio panaudojimą kaip įrodymą baudžiamojoje byloje, jei tie pokalbiai objektyviai atitinka kitus įrodymus, t. y. tų pokalbių turinys yra patvirtintas kitais, BPK 20 str. reikalavimus atitinkančiais, įrodymais. Be to, tokie pokalbiai turi būti nusikalstamo pobūdžio. Jos gi atveju, nei tie pokalbiai yra kažkokio nusikalstamo pobūdžio, nei jie buvo paskelbti kažkur viešai, nei jie yra patvirtinti kokiais nors kitais įrodymais. Yra tiesiog akivaizdus, banalus ir neteisėtas kliento bei jo gynėjo telefoninių pokalbių pasiklausymas, kurį bandoma pateisinti ir tuo pagrindu yra siekiama nuteisti gynėją. Nei vienoje LAT nutartyje nėra pasakyta, kad galima slaptai klausytis advokato ir kliento neviešus telefoninius pokalbius, o po to iš tų pokalbių bandyti „lipdyti" nusikaltimą. Jei taip būtų, tai tokiu atveju būtų įteisintas globalus advokatų pokalbių pasiklausymas be jokio teisėto pagrindo. Mano, kad vien šio argumento pakanka tam, kad pripažinti visą tarp jos ir jos kliento M. S. darytą neviešų telefoninių pokalbių pasiklausimą neteisėtu. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad dar ikiteisminio tyrimo stadijoje apie tai aiškiai pasisakė ikiteisminio tyrimo teisėjas, kurio nutarčių niekas neskundė, nes sutiko su nutarčių argumentais.

Teismo posėdyje nuteistoji T. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistosios T. S. skundas nepagrįstas, todėl atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo.

Nuteistoji T. S. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltės padarius LR BK 228 str. 1 d., 24 str. 5 d. 300 str. 1 d. numatytus nusikaltimus klausimą, nurodo, jog tarnyba nepiktnaudžiavo ir kitų asmenų suklastoti tikrą dokumentą ir jį realizuoti ir panaudoti nekurstė.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, ir padarė pagrįstą išvadą, kad T. S. kaltė dėl LR BK 228 str. 1 d., 24 str. 5 d. 300 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymo neginčijamai įrodyta.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog M. S. Utenos rajono apylinkės teismo 2010-11-24 nuosprendžiu, nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams ir teisiamajame posėdyje jį gynė advokatė T. S.. (duomenys neskelbtini) teisme pagal M. S. apeliacinį skundą, teismo posėdis buvo paskirtas 2011-02-03, 10.00 val.

Neginčijamos apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, jog J. P., dirbdama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, administratore-vadybininke, (duomenys neskelbtini) savo darbo vietoje, tuščiame, tačiau gydytojos (duomenys neskelbtini) iš anksto pasirašytame ir antspauduotame 094/a formos medicininės pažymos blanke užrašė medicininės pažymos išdavimo datą ir numerį – „(duomenys neskelbtini)“ bei informaciją apie tai, kad M. S. nuo (duomenys neskelbtini) negali atvykti į teismą dėl ligos, kurios kodas J11 (gripas), nors žinojo, kad pastarasis nebuvo apžiūrėtas gydytojų, o ji pati pagal savo užimamas pareigas neturėjo teisės vertinti asmens sveikatos būklę ir diagnozuoti ligą, šią medicininę pažymą tą pačią dieną savo darbo vietoje ji perdavė M. S., kuris, siekdamas, kad (duomenys neskelbtini) teisme 2011-02-03 būtų atidėtas teismo posėdis dėl jo apeliacinio skundo nagrinėjimo, iš J. P. gautą medicininę pažymą tą pačią dieną, apie 11 val. 46 min., T. S. nurodymu, nugabenęs į pastarosios kontorą, kur N. F. kontoros faksu išsiuntė ją į (duomenys neskelbtini) teismą, ko pasekmė buvo ta, kad (duomenys neskelbtini) teisme gavus minimą pažymą, buvo atidėtas teismo posėdis dėl M. S. apeliacinio skundo nagrinėjimo kitai datai.

Nepagrįsti nuteistosios T. S. apeliacinio skundo argumentai, jog ji tik padėjo sergančiam M. S. patekti pas gydytoją, o neva byloje esantys įrodymai patvirtina, jog M. S. tikrai sirgo, taip pat nepagrįsti skundo argumentai, jog apeliantė negalėjo žinoti, jog M. S. iš viso nesirgo, nes iš 2011-02-01, 15:37 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio tarp T. S. ir M. S. matyti, jog T. S. sako, jog „Supranti, blogos naujienos. Aš išsiunčiau šiandien faksą. <...> Atidėti bylą. Supranti?. Ką patvirtina ir byloje esantis 2011-02-01 (duomenys neskelbtini) teisme gautas M. S. gynėjos advokatės T. S. prašymas (duomenys neskelbtini) paskirto M. S. skundo nagrinėjimą atidėti (teisėjas A. Š.), nes ji 2001-02-03, 13 val. dalyvaus (duomenys neskelbtini) teisme vyksiančiame teismo posėdyje (t. 1, b. l. 97). Tolesnio minėto pokalbio metu, T. S. sako, jog paskambinusi savo kursiokui teisėjui A. Š. sužinojo, jog šis jos faksu pasiustą prašymą gavęs, tačiau nori, jog byla vyktų, bei jai sakęs „tu spėsi pirmai valandai į (duomenys neskelbtini)“ toliau T. S. telefono pokalbio metu aiškina, jog „aš negaliu meluoti, supranti. Aš parašiau gi, šaukimą pridėjau, viskas.“ Į ką M. S. atsako, jog „tai čia viskas tada“, po ko T. S. paprašo palaukti ir jai perskambinti.

2011-02-01, 15:39 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio tarp T. S. ir M. S. matyti, jog T. S. sako „supranti, supranti, reikia tau gauti biuletenį kaip sau nori“. M. S. klausia: „ką daryti?“ T. S. sako: „tau gaut biuletenį reikia.“ M. S. sako: „o kaip aš jį gausiu? Iš kur man jį gaut?“ T. S. sako: „negausi, niekaip?“ T. S. sako: „nu aš neįsivaizduoju nu. Dabar laks...“ T. S. sako: „nu pagalvok“ M. S. klausia: „jeigu aš biuletenį gausiu, tai kas tada?“ T. S. sako: „nu tai pasakysiu, kad tu sergi ir atidėsiu. Nes jis man supranti jisai sako, sako: „aštuntą valandą". Sakau: „tai kada čia važiuot reikia?". Sakau: „gal kokie orai, žinai. Gal kas". Va. Jisai sako: „aštuntą valandą išvažiuoji ir spėji“. Sako: „jeigu vėluosi, mes palauksim. Ir mes tave labai greitai ten pravarysim atseit ir tu spėsi dar į Vilnių“. <...> „Tu supranti, tu dar nusiramink, ieškok biuletenio. Ieškokis, kadangi supranti aš rasčiau, aš rasčiau biuletenį, bet jeigu jisai žino, kad aš einu į pirmą valandą į bylą, tai, nu jisai iš kart supras, kad supranti.“ M. S. klausia: „kaip, kaip, kaip man tą biuletenį gauti? Aš neįsivaizduoju kaip jį gauti, aš iš vis neįsi.. .„ <...> „Ką čia dabar man pasi...., susilaužyt galva ką, ar ką? T. S. sako: „nu susilaužyk ką nors ir pabandyk, pasitark. Nu negi negausi biuletenio, dieve tu mano.“ <...> Nusiramink, nusiramink, pagalvok ir davai gauk biuletenį. Kitos išeities neturim. Aš tai gaučiau, supranti, bet.“ M. S. sako: „pabandysiu aš... (?), aš jums dar paskambinsiu vėliau tada aš.“ T. S. sako: „davai, davai. Būtų, būtų neblogai šiandien. Kadangi per kompus praeina supranti.“ M. S. sako: „nu aš bandysiu, bet aš čia net neįsivaizduoju net ką daryt dabar...(?)“ T. S. sako: „oi, nėra čia tokios problemos didelios, patikėk tu man.“ M. S. sako: „tai pas ką man čia dabar kreiptis, aš neįsivaizduoju. Nu aš bandysiu.“

Iš 2011-02-01, 15:43 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio tarp M. S. ir nenustatyto asmens matyti, jog M. S. klausia: „(keiksmažodis), girdi įmanoma biuletenį, man biuletenio būtinai reikia (keiksmažodis). Kur jį gaut?“ Nenustatytas asmuo sako: „nu taip būtinai, (duomenys neskelbtini) nu tai reikėjo (keiksmažodis) kokios dvi-trys dienos pasakyt atgal (keiksmažodis). Reikia gi ...(?)“ M. S. sako: „tai reiks pasakyt, tai (keiksmažodis) advokatė (keiksmažodis) grybą pjauna (keiksmažodis), ką aš galiu padaryt. Kaip jinai su tuo kalbėjo teisėju, tas ten šūdą mala (keiksmažodis), vienu žodžiu (keiksmažodis)“. Nenustatytas asmuo sako: „(keiksmažodis) tu žiūrėk, aš tau aiškinu, kviesk į namus daktarą, sakyk.“ M. S. sako: „pas mus labai tuparyla daktarė (keiksmažodis), nieko nesusitarsi su ja. Tokia žėrtva (keiksmažodis). Ten gi bandyta. Jinai nieko neduos (keiksmažodis). Ten jai babkes gali kišti, ką nori, jinai neims nieko (keiksmažodis)“. Nenustatytas asmuo moko: „tai tu neduok babkes, tu pasakyk dabar eina gripas. Kad turi aukštą temperatūrą, jinai namo nevažiuos, o tau parašys šitą, o pasakyk 39. Aš taip dariau kiek kartų (keiksmažodis)“.

Iš 2011-02-01, 15:48 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio tarp M. S. ir R. S. seka, jog M. S. sako: „ką man daryti, man būtinai biuletenio rytdienai reikia?“ <..> “Nu blemba, ten nežinai daktarė neduotų kaip nors, ten ką. Sako blemba, dabar epidemija-(keiksmažodis), kad nuvykti negaliu kaip nors. Kad ten išrašytų. Nežinai kaip galima?“ <..> „(keiksmažodis), nes man dėl teismo, (keiksmažodis), aš ne..., man būtinai reikia biuletenio.“

Iš 2011-02-01, 15:53 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio tarp M. S. ir nenustatyto asmens seka, jog M. S. sako: „(keiksmažodis), man teismas, man teismas, koroče, poryt, aš nežinau, ką daryti, man kažkur reikia gauti (keiksmažodis) biuletenius-(keiksmažodis). Kažkaip reikia išsiteisinti (keiksmažodis). Nes (keiksmažodis) nieko dar niekas dar neaišku.“

Iš 2011-02-01, 15:56 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio tarp M. S. ir R. S. seka, jog M. S. sako: „nu koroče, aš nežinau, aš dar nuvažiuot, nevažiuosiu(?), gal ten padarys už litus, (keiksmažodis), žino.“ R. S. sako: „žinai ką aš pasakiau, noriu pasakysiu. Tu gi nedirbi, kokį tau biuletenį duos.“

Iš 2011-02-01, 16:01 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio tarp T. S. ir M. S. matyti, jog T. S. sako: „ieškot biuletenio. Tai ne problema. Tai tikrai ne problema. Ieškokis biuletenio. M. S. sako: „tai ieškokis.“ T. S. sako: „davai.“ M. S. sako: „tai jeigu aš turėčiau kur. A jūs nežinot kur nors kur galima paimti? T. S. sako: „nu tokią vietą vieną žinojau, bet ten gydytojai pasikeitė ir dabar vargu. Ten, ten mūsų (duomenys neskelbtini) klinikoj.“

Iš 2011-02-01, 16:15 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio tarp M. S. ir R. S. seka, jog M. S. sako: „o tai jeigu, jeigu pakalbėtum su daktare, jai ten stolniką duot...(?)“ R. S. sako: „oi ne. Jinai tokiais dalykais ne. Jinai dabar vedėja, ką tu. Jinai, jinai tokių dalykų daryt negali.“

Iš 2011-02-01, 17:31 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio tarp T. S. ir M. S. matyti, jog M. S. sako: „man gi biuletenio net ir negali padaryti. Aš gi nedirbu nu. Man reikia pažymą kažkokią, pažymą ar ką ten, nežinau aš.“ <...> „Ir iš vis aš net dabar va laukiu vienoj vietoj gal bus, gal nebus, net nežinau ten. <...> Neprižada nieko.“ T. S. sako: „gerai. Tu palauk mano skambučio. Pažymą tai gal aš padarysiu. Tai vat.“ <...> „Gerai. Palauk. Aš va tuoj grįšiu namo, paskambinsiu vienai čia į (duomenys neskelbtini) kliniką ir gal pažymą duos.“

Iš 2011-02-02, 10:06 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio tarp T. S. ir M. S. matyti, jog M. S. sako: „nu va išėjau aš iš ten.“ <...> Jinai man davė kažkokią čia pažymą. Sako, sako: "jeigu reikės dar kažkokios, sako skambink". Sakau: "tai man sakau reikia nusiųsti". Nu sako: „užteks šitos sako, bet jeigu ten kažką reikės dar sako skambink“. <...> „Tai nesupratau aš.“ T. S. sako: „nu susimokėti nedaėjo ...(?)“ M. S. sako: „normaliai, normaliai viskas. Vsio.“ T. S. sako: „jesna. Gerai. Gerai, važiuok, N. tavęs laukia.“

Iš 2011-02-02, 10:06 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio tarp T. S. ir M. S. matyti, jog M. S. sako: „šita. Jūs jeigu ten skambinsit, tai pas mane, jeigu ką, pas mane gripas, ir aukšta temperatūra labai. Nu ta prasme.“

Iš paminėto telefoninio pokalbio turinio ir pasiųsto teismui prašymo, bei kitų nuosprendyje išdėstytų įrodymų matyti, jog T. S. ir M. S. nenori, jog (duomenys neskelbtini) įvyktų paskirtas teismo posėdis (duomenys neskelbtini) teisme, dėl ko advokatė T. S., pasiųsdama prašymą dėl savo užimtumo kitos bylos nagrinėjime, iš anksto ėmėsi priemonių jį atidėti, tačiau vien tuo pagrindu, tai padaryti jai nepavyko. Iš telefoninių pokalbių tarp T. S. ir M. S. turinio aiškiai matyti, jog, kad atidėti apeliacinio skundo nagrinėjimą, T. S. žinodama, jog M. S. yra sveikas, nurodė jam gauti būtent fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą. Pastarasis abejoja savo galimybėmis jį gauti, tačiau T. S. patikina, jog jam tai neturėtų būti problematiška. Vykdydamas tokį T. S. nurodymą, M. S. ieško įvairių fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo gavimo būdų, svarsto galimybes jį gauti už piniginį atlygį bei per pažįstamų surastus gydytojus, ar pasinaudojant paskelbta gripo epidemija, kurios metu, telefonu galima informuoti gydytoją apie tariamus negalavimus ir tokiu būdu gauti nedarbingumo pažymėjimą ir taip išvengti gydytojo apžiūros, nes priskirta apylinkės gydytoja, anot R. S., jam sveikam nedarbingumo pažymėjimo neišduos ir piniginio atlygio už tai neims. Nesuradęs būdų kaip sveikam gauti nedarbingumo pažymėjimą, M. S. informuoja T. S., jog jam, kaip nedirbančiam asmeniui, nedarbingumo pažymėjimo net negalima išduoti, o reikalinga pažyma, kurią jam „padaryti“ pažada pati T. S. paskambinusi vienai pažįstamai į (duomenys neskelbtini) kliniką, kuri, jos tvirtinimu, pažymą gal duos, tačiau jos gavimą apsunkina pasikeitę gydytojai. Po ko, sekančią dieną M. S. informuoja T. S., jog pažymą jau gavo, kurioje nurodyta, jog jam tariamai gripas, labai aukšta temperatūra.

Iš pateikto telefoninių pokalbių turinio akivaizdu, jog T. S. aiškiai žinodama, jog jos ginamasis M. S. neserga, piktnaudžiaudama savo, kaip gynėjos, LR BPK 48 str. numatytomis teisėmis ir pareigomis, siekdama atidėti paskirtą teismo posėdį, nurodė savo ginamajam M. S. gauti fiktyvią nedarbingumo pažymą, o šiam atsakius, jog tokios pažymos gauti negali, T. S. jam pažadėjo fiktyvią pažymą gauti pati per vieną (duomenys neskelbtini) kliniką, todėl, kaip jau minėta, apeliantės skundo argumentai šioje dalyje dėl išvardintų motyvų, yra nepagrįsti.

Taip pat teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog M. S. dėl paskelbtos gripo epidemijos greitu laiku negalėjo patekti pas gydytoją, nes buvo daug žmonių, nes kaip matyti iš visų užfiksuotų telefoninių pokalbių turinio, M. S. ieškojo būdų patekti pas gydytoją, kuri jam išduotų fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą, kurio pagrindu gynėja ir atidėtų paskirtos bylos nagrinėjimą, o telefoninio pokalbio metu išsakyti M. S. motinos žodžiai: „sakyk: „neprakvėpuoju, neprakvėpuoju“ ir ir nu šita, aš nežinau. A biuletenį, biuletenį jau reikia, galima va taip va paskambinti M., kad sergi“, kurie, anot apeliantės neva tai patvirtinantys, jog M. S. tikrai sirgo, yra paimti iš pokalbio konteksto, nes tolesnio tarpusavio pokalbio metu M. S. sako: „tai taip, man taip ir sako reikia paskambinti M. (priskirtai gydytojai), kad sergu ir jinai sako, net eiti nereikia kažkaip išrašo biuletenį trim dienoms“. R. S. sako: „Jinai neišrašo biuletenį, bet dviem dienom, paskui reikia eiti.“ M. S. sako: „nu taigi paskui nueisiu, man dviem dienom reikia biuletenio“, kas tik patvirtina, jog M. S. įvykio metu tikrai nesirgo, o svarstė vieną iš galimybių paskelbtos epidemijos metu sveikam gauti nedarbingumo pažymėjimą dviem dienom neapžiūrint gydytojo, o paskui apžiūrai pas jį nebenuvykti.

Nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, jog ji tik pasistengė padėti sergančiam M. S. patekti pas gydytoją. Grįsdama šį savo argumentą, apeliantė pirmiausia remiasi kitos nuteistosios J. P. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais. Kaip pavyzdį, apeliantė pirmiausia pateikė J. P. liudytojos apklausos protokolą (t. 1, b. l. 78-79), kur ji, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duodama prieš save parodymus, taip pat nurodė, jog jai paskambinusi advokatė T. S. paprašė suorganizuoti konsultaciją M. S.. Tačiau minėtame liudytojos apklausos protokole užfiksuoti duomenys pažeidžiant J. P. procesines teises, nes ji davė parodymus prieš save, todėl jų turinys negali būti laikomas įrodymu ir teismas negali jų analizuoti, bei vadovautis. Apklausiant įtariamąja (t. 1, b. l. 82) ir dalyvaujant gynėjui, J. P. jau nurodė, jog paskambinusi jos draugė T. S. pasakė, jog jos klientui reikalinga pažyma, nes jis serga. T. S. jos prašė, kad išrašytų paprastą baltą pažymą dėl neatvykimo į mokyklą, darbo biržą ar darbą. Tada ji, paėmusi neužpildytą, bet gydytojo pasirašytą tuščią pažymą, ją užpildė ir atidavė atėjusiam M. S.. Apie jokias tariamas M. S. ligas, prašymus suorganizuoti jam priėmimą pas gydytoją, J. P. šioje apklausoje iš viso nenurodė. Teisiamojo posėdžio metu J. P. parodė, jog po to atliktų dviejų operacijų ji neatsimena, ko pas ją paprašė T. S. dėl M. S., tačiau teigia, jog M. S. galimai sirgo. Iš paminėto seka, jog šioje dalyje T. S. ir J. P. parodymai dėl T. S. galimai išsakyto prašymo turinio, atskirose detalėse nesutampa. Jau išdėstytais įrodymais pilnai paneigti M. S. parodymai, jog įvykio metu jis tikrai sirgo, tai yra slogavo, buvo aukšta temperatūra, tačiau negalėjo patekti pas gydytoją. Todėl, nustatant T. S. vaidmenį veikos padaryme, teisėjų kolegijos nuomone, reikalinga vadovautis ne vien suinteresuotų asmenų - kitų nuteistųjų M. S. ir J. P. parodymais, bet visais bylos įrodymais. Jau iš pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės matyti, jog telefoninio pokalbio metu M. S. informuoja savo gynėją T. S., jog neturi iš kur gauti, kaip jau išdėstytais įrodymais nustatyta, fiktyvaus nedarbingumo pažymėjimo ir pasidomi, gal tai galinti padaryti pati T. S.. Pastaroji jam atsakiusi, jog vieną tokią vietą žino, tačiau pažymos gavimą apsunkina pasikeitę gydytojai, o ta vieta yra jos (duomenys neskelbtini) klinika, o, anot J. P., T. S. ir buvo prisiregistravusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po to, vėlesnio pokalbio metu, M. S. informavus T. S., jog jam, kaip nedirbančiam, reikalinga tik pažyma, o ne nedarbingumo pažymėjimas, o jos jis vis dar negauna, T. S. nedviprasmiškai pasako, jog pažymą jam „padarys“, bei paskambins, kaip jau nustatyta, J. P. į (duomenys neskelbtini) kliniką ir ši pažymą gal duos. Minėtuose, kaip ir ankstesniuose užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose, nėra nei menkiausios užuominos apie tariamą M. S. ligą, jo medicininę apžiūrą, o tiesiogiai kalbama tik apie pažymos gavimą. Tik tolesnių telefoninių pokalbių metu, M. S. nurodo, jog J. P. kažkokią pažymą davė, o jeigu iškiltų reikalas, tai patikslina, kad joje įrašytą diagnozę, jog jam gripas, labai aukšta temperatūra, tačiau tai netrukdo M. S. sekančią dieną dar kartą nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kliniką ir iš ten paėmus T. S. priklausančią pažymą, nuvežti ją į pastarosios advokatų kontorą. Atsižvelgiant į minėtų telefoninių pokalbių turinį, kuriuos vertinant kontekste su J. P. minėtais ikiteisminio tyrimo metu duotais įrodymais, teisėjų kolegija sprendžia, jog neginčijami nustatyta, jog T. S. sukurstė J. P., jog ši išduotų jos ginamajam M. S. fiktyvią medicininę pažymą, todėl apeliantės skunde išdėstyti argumentai, jog ji kreipėsi į pažįstamą J. P., jog ši tik suorganizuotų sergančiam M. S. konsultaciją, o ši išėjo iš prašymo ribų, yra nepagrįsti. Apeliaciniu skundu neginčijami nuosprendžiu nustatyta aplinkybė, jog T. S. ir M. S. buvo sutarę, jog pastaroji jį gins apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog (duomenys neskelbtini) teismo 2011-01-10 nutartimi, leista klausytis M. S. telefoninių pokalbio siekiant gauti informacijos apie padarytas ir daromas veikas, numatytas BK 246 str. 2 d., 260 str. 2 d., ir kt., kurių pagrindu ir buvo užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp T. S. ir M. S..

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išdėstytais argumentais, jog T. S. bendravimo su M. S. kontrolė nepažeidė LR Advokatūros įstatymo 46 str. nuostatos, nes minėto įstatymo 46 straipsnis, kuriame reglamentuojamos advokato procesinės veiklos garantijos ir atskleidžiamas advokato veiklos sąvokos turinys, vienareikšmiškai numato, kad advokato teikiamos teisinės paslaugos yra legali, įstatymų reikalavimų nepažeidžianti advokato veikla. LR Advokatūros įstatymo 5 str. 3 p. taip pat numato, kad vienas pagrindinių advokato veiklos principų yra teisėtumas, o to paties įstatymo 48 str. 2 d. 6 p. įpareigoja advokatą savo veikloje naudoti tik teisėtas gynybos priemones. Informacija apie galimą rengiamą nusikaltimą negali būti laikoma nei advokato ir jo kliento susitarimų duomenimis Advokatūros įstatymo 45 straipsnio 2 dalies prasme, nei advokato profesine paslaptimi, to paties įstatymo 46 straipsnio 5 dalies prasme, nes šios įstatymo normos yra skirtos tik teisėtoms advokato veiklos garantijoms užtikrinti. Kadangi iš užfiksuotų telefoninio pokalbių turinio matyti, jog tarp T. S. ir M. S. kalba eina ne apie LR BPK 48 str. reglamentuotų teisių ir pareigų įgyvendinimą, o apie rengiamą nusikalstamą veiką, todėl duomenys, surinkti kontroliuojant M. S. telefoninius pokalbius, yra gauti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, yra leistini ir BPK 20 str. prasme, yra įrodymai, todėl apeliantės skunde išsakyti argumentai dėl pasiklausymo neteisėtumo ir įrodymų neleistinumo, yra nepagrįsti. Tai, jog apylinkės teismo teisėjai neleido klausytis advokatės T. S. telefoninių pokalbių, ar neleido jos darbo vietoje atlikti kratos, nedaro minėtų surinktų įrodymų neleistinais.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apylinkės teismo argumentais dėl LR BK 228 str. 1 d. numatyto privalomo požymio – didelės žalos valstybei buvimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinio pobūdžio žala yra didelė, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo.

Nustatyta, jog įstatymų suteiktas ir garantuojamas teises bei pareigas, kurios ir sudaro tarnybinės padėties sąvoką, T. S. panaudojo priešingai advokato profesinės veiklos interesams. LR Advokatūros įstatymo 5 str. 3 ir 6 p. įtvirtina tokius advokato veiklos principus, kaip teisėtumas ir nepriekaištingas elgesys. Šio įstatymo 19 str. nustato advokato priesaikos turinį, pagal kurį pradėdamas savo veiklą advokatas prisiekia dorai ir sąžiningai atlikti advokato pareigas. Minėto įstatymo 39 str. 1 d. įpareigoja advokatą laikytis priesaikos ir įstatymų, sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai.

Demonstravimas savo ginamajam M. S. ir pažįstamai J. P. savo nuostatos nepaisyti galiojančių įstatymų, savo pačios inicijuotu ir neteisėtu elgesiu lenkdama juos daryti nusikalstamas veikas, už ką jie yra taip pat nuteisti, diskreditavo advokato vardą, sumenkino Lietuvos advokatūros autoritetą ir tuo padarė didelės žalos Lietuvos valstybei, todėl T. S. apeliacinio skundo argumentai, jog jos veiksmuose nėra šio nusikaltimo požymių, o geriausiu atveju yra etikos ar drausmės pažeidimas, yra taip pat nepagrįsti.

Sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d., teismas patikrina bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tie skundai paduoti. Tai yra, apeliacinės instancijos teismas tikrina bylą tik paduoto apeliacinio skundo ribose ir jo apimtimi ir jokios nuorodos į gynėjo baigiamojoje kalboje išdėstytus argumentus yra negalimos ir apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir dėl to savo vertinimo nepateikia, o apylinkės teismui, vertinant byloje surinktus įrodymus, neprivalu aptarti, išanalizuoti ir įvertinti gynėjo baigiamosiose kalbose išsakytus argumentus. Susipažinus su apylinkės teismo nuosprendžio turiniu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuosprendis surašytas laikantis LR BPK 304-307 str. reikalavimų.

Atsižvelgiant į paminėta, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios T. S. apeliacinį skundą atmesti.