Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui E. Č. ir jo atstovui advokatui Dariui Krasauskui, nedalyvaujant atsakovui A. Č. ir trečiajam asmeniui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui A. Č., trečiajam asmeniui byloje V. M., dėl paramos įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo žiniomis atsakovas yra darbingas, neturi jokių rimtų sveikatos sutrikimų, turi darbą užsienyje ir stabilias bei ženklias pajamas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylą nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovui ieškinys ir ieškinio priedai ir teismo šaukimas įteikti ieškovo nurodytu atsakovo elektroninio pašto adresu. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad atsakovas jam davė nurodytą elektroninio pašto adresą, gyvena Švedijoje, ieškovas jį buvo įspėjęs, kad kreipsis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylą nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas.

Dėl atsakovo procesinio pasyvumo.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnis kiekvienam asmeniui garantuoja teisę į teisingą teismą. Civiliniame procese ši teisė yra realizuojama užtikrinant sąžiningą civilinį procesą, kurio vienas esminių elementų yra tinkamas abiejų šalių išklausymas bylos nagrinėjimo procese. Būti išklausytam yra bylos šaliai garantuojama teisė. Teismas savo sprendimą priima išklausęs abiejų šalių ir vertindamas jų pateiktus argumentus ir įrodymus, todėl teismas turi pareigą suteikti šalims pakankamai laiko ir procesinių galimybių tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Kita vertus, ne teismas, o pati šalis sprendžia kokiu būdu ir kokia apimtimi ji įgyvendins šią teisę. Tuo atveju, jeigu šalis nusprendžia savo dispozityvia teise nesinaudoti, jam gali atsirasti tik įstatymu nustatytos pasekmės. Šiuo atveju įstatyme pasyviajam atsakovui numatyta procesinė pasekmė yra de novo taisyklė, kuri reiškia, kad šalis apeliaciniame procese neteikia naujų įrodymų, t. y. įrodymų, kuriuos galėjo teikti pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu procesu byla nenagrinėja iš naujo (CPK 314 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, į parengiamąjį ir teismo posėdį neatvyko, teismas laiko, kad ieškinys ir jo priedai ir šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteikti tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo suteiktos pakankamos prielaidos būti išklausytam, o jo pasyvi procesinė pozicija yra atsakovo valinis apsisprendimas, kaip jam naudotis savo procesinėmis teisėmis, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui.

Dėl pagrindo priteisti paramos įsiskolinimą.

Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: ieškovas yra pilnametis atsakovo sūnus. Tretysis asmuo yra ieškovo motina (43 b. l.). Pilnamečiu ieškovas tapo (duomenys neskelbtini). Sulaukęs pilnametystės ieškovė vis dar mokėsi vidurinio lavinimo mokykloje – (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (44 b. l.). 2009 m. gruodžio 3 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo įsakymu ieškovo naudai iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas iki vaiko pilnametystės periodinėmis išmokomis (47 b. l.), antstolis priverstinai vykdė išlaikymo išieškojimą (48-50 b. l.). Sulaukus pilnametystės atsakovas ieškovo materialiai nerėmė ir jo neišlaikė. Ieškovas kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi (11, 13 b. l.). Duomenų apie atsakovo negalėjimą dirbti arba negalėjimą dirbti iš dalies byloje nėra.

CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. liepos 25 d.) teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovo teisė reikalauti priteisti išlaikymą pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį atsirado nuo 2022 m. gruodžio 17 d., kai, besimokydamas ir siekdamas vidurinio išsilavinimo, jis sulaukė pilnametystės, o atsakovas neteikė išlaikymo jo poreikiams tenkinti.

CK 3.192¹ straipsnis nurodo, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

CK 3.192¹ straipsnyje numatytas reguliavimas, pagal kurį, esant galimybei, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį - toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Pirma, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015).

Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. S. P., bylos Nr.3K-3-189/2007; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas sulaukęs pilnametystės, mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, šiuo metu studijuoja kolegijoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas sąžiningai ir tinkamai vykdė pareigą mokytis. Kadangi lankomumas vidurinio lavinimo mokykloje yra privalomas, taip pat mokiniams tenka pareiga ruošti pamokas, abiturientai ruošiasi ir laiko baigiamuosius egzaminus, kas reikalauja energijos ir laiko sąnaudų, todėl teismas sprendžia, jog ieškovo, besimokančio vidurinio lavinimo mokykloje, galimybės užsidirbti pragyvenimui buvo ypatingai ribotos. Teismo vertinimu, nors ieškovas yra įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau besimokydamas pagal vidurinio ugdymo programą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negalėjo savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, užsiėmimų lankymui, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą, kad galėtų ateityje dirbti ir materialiai save išlaikyti.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant paramos būtinumą teismas atsižvelgia į visuotinai žinomą aplinkybę, kad kiekvienam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų, kad kartais serga ir jam yra reikalingi vaistai. Kaip moksleiviui, ieškovui buvo reikalingos ir mokymosi priemonės (knygos, sąsiuviniai užrašams ir t.t.), o paskutiniais mokslo metais buvo patiriamos ir papildomos išlaidos (švenčių organizavimui, šventinei aprangai ir pan.). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, gyveno pas močiutę, ieškovą rėmė mama, tai patvirtina į bylą pateikti mokėjimo kvitai už ieškovo kelionės išlaidas, komunalinius mokesčius, kitas papildomas išlaidas. Teismas, įvertinęs ieškovo turtinę padėtį, sprendžia, kad ieškovui buvo reikalinga tam tikra materialinė savo tėvo parama mokymosi vidurinėje mokykloje metu.

Vien tai, kad atsakovas ignoravo procesą, neteikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, neatsakingai nemoka skolų (kurias išieško antstoliai), kurios susidarė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikimo, nepaneigia jo pareigos teikti reikalingą paramą sūnui. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad turi sveikatos sutrikimų ar yra kitų priežasčių, dėl kurių negalėtų teikti paramos sūnui. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad abu ieškovo tėvai turėjo realią galimybę teikti paramą sūnui ir tai daryti lygiomis dalimis. Atsakovas neturi teisės nusišalinti nuo savo sūnaus būtinų poreikių ir pareigą teikti paramą sūnui perleisti tik ieškovo motinai ar močiutei. Nors teismas laiko akivaizdžiu, kad bet koks ieškovo ieškinio tenkinimas reikštų atsakovo bei jo šeimos turtinės padėties neigiamą pokytį, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės negali paneigti atsakovo pareigos teikti reikiamą paramą savo sūnui, todėl sprendžia paramą priteisti.

Ieškovas, grįsdamas savo poreikius, pateikė poreikių lentelę (2 b. l.), pagal kurią ieškovui per mėnesį yra reikalinga 404 Eur. Pusę šios sumos ieškovas prašo priteisti iš atsakovo. Teismas, nekartodamas savo argumentų, kad akivaizdu, jog kiekvienam žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų, kad kartais serga ir jam yra reikalingi vaistai ir t.t., pažymi, kad lentelėje nurodyti ieškovo duomenys yra iš esmės yra pagrįsti, yra realaus ir protingo dydžio. Todėl, teismo vertinimu, lėšos ieškovo pagrįstiems poreikiams patenkinti sudarytų 404 Eur per mėnesį.

Ieškovas pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini), todėl nuo šio laikotarpio skaičiuotinas paramos įsiskolinimas po 202 Eur už kiekvieną mėnesį. Gimnaziją ieškovė baigė 2023 m. liepos mėnesį, todėl už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. liepos (viso 7 mėnesiai) skaičiuotinas 1414 Eur paramos įsiskolinimas. Taip pat ieškovas patyrė sveikatos priežiūros išlaidų – pas okulistą ir odontologą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteisiant 1606 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas pateikė, kad yra patyręs 6,33 Eur už VĮ Registrų centro ir 8,30 Eur už VĮ Regitros pažymas išlaidų bei 12,04 Eur už autobuso bilietus, vykstant pas advokatą bei 21,91 Eur į teismo posėdį vykimo išlaidas, pagal 2023-10-24 prašymą. Visos šios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, pagrįstos pateiktais dokumentais (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Šioje byloje ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 48,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas šioje byloje yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jam buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (2023-06-22 sprendimas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. spalio 19 d. pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą dydis yra 251,67 Eur. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, todėl ieškinį patenkinus, jos iš atsakovo priteistinos valstybei.

Nagrinėjamojoje byloje turėjo būti sumokėtas 36 Eur žyminis mokestis už paramos įsiskolinimą (1606 Eur x 3 proc. x 0,75). Ieškovas nuo jo mokėjimo yra atleistas, todėl ieškinį visiškai patenkinus, jis priteistinas iš atsakovo valstybei. Taip pat iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 19,92 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1606 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešis eurus) paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. liepos mėn. ir 48,58 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų 58 ct) ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 251,67 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieno euro 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą įmokos kodas - 5630, o žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų įmokos kodas - 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.