Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB „P“ vairuotoju, neteistas (teistumas išnykęs);

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2024 m. rugsėjo 8 d. apie 04 val.00 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, pastūmė sugyventinę A. Š., jai parkitus rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 6 smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukėlė A. Š. fizinį skausmą bei padarė jai nugaros, kairio dilbio odos nubrozdinimus, smakro, kairės krūties, dešinio kelio, blauzdų poodines kraujosruvas, kas pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. 2999/2024(01) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 10 d. liudytoja apklausta A. Š. parodė, kad 2022 m. birželio mėnesį susipažino su A. S. gim. (duomenys neskelbtini) m., nuo 2024 m. vasario mėnesio apsigyveno jam priklausančiame kotedže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kartu vedė bendrą ūkį, dalinosi buities išlaidas. 2024 m. rugsėjo 5 d. apie 07 val. 30 min. ryte žodinio konflikto metu sugyventinis priėjo prie jos ir sudavė vieną smūgį koja į krūtinės sritį dėl ko pajautė fizinį skausmą, namuose buvo sugyventinio podukra G. N. gim. (duomenys neskelbtini) m., ji girdėjo, kad prieš ją smurtaujama, bet jokių veiksmų nesiėmė. Į medikus ir policiją tuo metu nesikreipė. Ji nusprendė išsikraustyti iš namų. 2024 m. rugsėjo 7 d. jis reikalavo su juo lytiškai santykiauti, bet ji nesutiko ir ji išvažiavo iš namų, prieš ją prievarta nebuvo naudojama. Būdama mieste jam paskambino, jis pasakė jai negrįžti namo, nes jos neįsileis, jai važiuojant link namų, jis pasakė, kad namus užrakino, ji į juos neįeis, pakeliui į namus sutiko jį važiuojantį pro šalį ir tarp jų kilus konfliktui kurio metu, susijaudino ir dėl to jo telefoną metė į žemę, jokio tikslo sugadinti jo turtą neturėjo, telefonas veikė, jį pasiėmė su savimi. Po konflikto nuvažiavo į miestą, nes galvojo ką daryti. Vėliau jis jai paskambino iš podukros telefono, ją iškeikė necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad jos neįsileis. Apie 22 val. 30 min. tikėdamasi patekti į namus, nusprendė sugyventiniui grąžinti jo telefoną, atvyko į jo namus, tačiau jis jos neįsileido, todėl miegojo automobilyje. Apie 4 val. ryte automobilyje baigėsi kuras, todėl priėjo prie namo durų pastukseno, A. atidarė duris, pradėjo ją įžeidinėti, ir jis dešine ranka suėmė jai už veido ir stūmė po ko ji parkrito dėl ko susitrenkė galvą, atsistojo bandė patekti į namą, tačiau jis priėjo ir sudavė vieną smūgį koja į jos klubo sritį pajuto stiprų fizinį skausmą. Kad prieš ją yra smurtaujama girdėjo sugyventinio podukra, nes buvo namuose, bet jokių veiksmų nesiėmė, pagalbos neiškvietė. Ji grįžo į automobilį. Po maždaug 2 valandų vėl atėjo prie durų ir stukseno į duris, prašė, kad atiduotų daiktus, tačiau jis priėjo pradėjo rėkti, kad ji išeitų, tada atėjo jo podukra kuri pradėjo ją varyti, bet ji įėjo į namą, jai būnant svetainėje sugyventinis priėjo ir ją pradėjo stumdyti, kilo grumtynės ir ji nukrito, jai skaudėjo nugarą, bei kitas kūno vietas, jai parkritus, jis pradėjo ją spardyti kojomis, sudavė iki dešimties smūgių į įvairias kūno vietas, taip pat sudavė smūgius rankomis, kur tiksliai neprisimena. Ją jam mušant jo podukra G. buvo tame pačiame kambaryje, matė, kad ją muša, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, jai nebandė padėti, jokios pagalbos jai nesuteikė, smurtavimo metu ji vieną sugyventinio smūgį sustabdė, jos nuomone G. palaikė sugyventinio naudojamą smurtą prieš ją, kadangi nemėgsta, yra nusiteikusi prieš ją. Vėliau ji pabėgo į namo antrą aukštą į savo dukros S. P. gim. (duomenys neskelbtini) m., kurios tuo metu namuose nebuvo. Sugyventinis atėjo į kambarį ir ją parvertęs ant žemės ir sudavė smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas, kai ją mušė atbėgo laikomas šuo, kuris bandė ją apginti, bet sugyventinis kelis kartus trankė ir šuniui. Pasakė, kad kvies policiją, bet kas kvietė, tiksliai nežino. Atvykus pareigūnams kiek prisimena pareigūnai galimai buvo A. Z. ir G. K., jie pareigūnams pateikė melagingą informaciją, kad yra nuomininkė, pareigūnams ne kartą pasakė, kad patyrė fizinį smurtą, buvo atvykusi GMP apžiūrėjo, ar nustatė sužalojimus neprisimena, tačiau jai skaudėjo kūną po patirto smurto, šiuo metu jaučia skausmą krūtinėje, nugaroje, vėliau atsirado mėlynės ant kojų ir jaučiamas skausmas. Pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, jų akivaizdoje jis elgėsi agresyviai, rėkavo, pareigūnai patikėjo jų pateikta informacija, kad ji nuomininkė ir nurodė jai palikti namus. Išsikvietė techninę pagalbą, nes buvo baigęsis kuras automobilyje ir išvyko į (duomenys neskelbtini) g. nuomotus apartamentus. Konfliktą galimai matė arba girdėjo aplinkinių namų gyventojai, tikrai girdėjo kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad A. Š. nustatyti nugaros, kairio dilbio odos nubrozdinimai, smakro, kairės krūties, dešinio kelio, blauzdų poodinės kraujosruvos. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. Š. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 29 d. papildomai apklausta A. Š. parodė, kad prašo nutraukti šį ikiteisminį tyrimą, kadangi su A. S. susitaikė, jam jokių pretenzijų neturi, žala jai atlyginta, civilinio ieškinio nereikš. Šiuo metu kartu su A. negyvena, bet yra pora ir ruošiasi būti toliau ir kartu gyventi. Šiuo metu sprendžiamas jų gyvenamos vietos klausimas. Jų santykių problema buvo besitęsiantis A. skyrybų procesas ir su buvusios žmonos įdukra, kuri nenorėjo, kad jie būtų kartu. Tiriamo įvykio metu tarp jų buvo abipusis konfliktas, vienas kitą stumdė. Tų grumtynių metu ji ir pati susimušė krisdama ir kai A. stumdė ją nuo savęs, vengdamas tolimesnio jų konflikto. Jie abu po šio įvykio įvertino situaciją, suprato jo pasekmes, abu gailisi dėl įvykusios situacijos. Abiems labai gėda, jiems tai didelė pamoka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad A. S. yra jo kaimynas. Kaimynystėje gyvena apie 3 metus. 2024 m. rugsėjo mėnesį tikslios datos neprisimena, apie 03.00 val. miegant namuose išgirdo daužymąsi į stiklus, ir ne vieną kartą, o ištisai, ilgą laiką. Jis atsikėlė, pasižiūrėjo per langą, nieko nepamatė, tada nusileido į pirmą aukštą, ten per langus nieko nesimatė. Tie garsai girdėjosi. Po kažkiek laiko nustojo, nuėjo miegoti. Apie 07.00 val. vėl išgirdo daužymąsi, tada išėjo į kiemą. Kaimyno A. vidiniame kieme pamatė A. draugę A., kuri ranka barškino langus, kažką rėkdama. Jis buvo supykęs, bandė sudrausminti, sakė, kad liautųsi, nes naktį neleido miegoti. Po žodžių A. pradarė namo duris. A. sakė, kad ji čia negyvena, tai jo privati valda, gali kviesti policiją. Jis kaip suprato A. moters neįleido į savo namus. A. gyveno pas A., nežino kokie judviejų santykiai. Šio įvykio metu A. jau pas A. nebegyveno. Kai A. buvo pradaręs duris A. užėjo į vidų. Jis grįžo namo, girdėjo A. name isteriškai šūkaujančią rėkiančią A., bet tai nebuvo pagalbos šūksniai. Tai buvo ne pirmas kartas kai ta moteris isteriškai apimta kažkokio priepuolio šūkauja ir kieme, ir name. Po kurio laiko atvažiavo policijos ekipažas. Jis išėjo į kiemą, ten buvę policininkai klausė ar neturi akumuliatoriaus pakrovėjo užvesti A. automobiliui. Matė A. kieme, jam pasirodė, kad ji neišsimiegojusi ir apsiverkusi, kažkokių smurto žymių ant jos nesimatė. Dėl ko atvyko pareigūnai nežinojo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 17 d. apklaustas A. S. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Nori paaiškinti, kad A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., pirmiausia nėra jo sugyventinė. Ji yra nuomininkė, pagal rašytinę numos sutartį nuo 2024 m. birželio 1 d., nuomuojasi 30 kvadratų, jam nuosavybės teise priklausančiame dvibučiame kotedže adresu (duomenys neskelbtini). Su A. Š. yra pažįstami porą metų. Jokių tarpusavio santykių nėra. Kotedže gyvena jis, dukra G. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 19.30 savo automobiliu važiavo pasiimti savo dukros iš darbo. Tuo metu paskambino A. Š., klausė, ar jis bus namie. Jai pasakė, kad neitų be jo į namus, o palauktų. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje, jį pasivijo su savo automobiliu A. Š., užkirto jam kelią, sukėlė avarinę situaciją. Išlipusi iš automobilio, atidarė keleivio duris, išplėšė iš laikiklio jo telefoną, metė į žemę, sudaužė, pasiėmė ir nuvažiavo. Grįžo namo su dukra, ten A. Š. nebuvo. 2024 m. rugsėjo 8 d. apie 03.00 val. nakties miegant išgirdo mėtant akmenis į langus. Atidarius balkoną, pamatė stovinčią A. Š., kuri prašė įleisti į namus. Jis atsisakė dėl tokio jos elgesio, nes buvo agresyviai nusiteikusi. Balkone buvo primėtyta akmenų. Jis nuėjo miegoti. Po kiek laiko pradėjo daužyti langus pirmame aukšte, nusileidus į pirmą aukštą pamatė, kaip A. Š. daužo vitrininius langus mobiliu telefonu. A. neadekvačiai rėkavo, kad ją muša. Jis buvo namo viduje. Atidarė terasą, tuomet A. įmetė savo rankinuką į vidų. Jis norėjo paimti tą rankinuką ir išmesti atgal, bet A. įbėgo per terasą ir puolė jį. Ji jam apdraskė nagais veidą. Vengdamas tolimesnio puolimo galėjo ranka ją nustumti, bet tyčinių veiksmų nebuvo, jokių tokių veiksmų, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, jis nedarė, A. nemušė. A. labai garsiai rėkė. Jai pasakė, kad kvies policiją. Išgirdusi triukšmą, iš antro aukšto nusileido jo dukra, kuri padavė telefoną iškviesti policiją. Jis paskambino 112, pasakė, kad išvarytų nuomininkę iš jo nuosavybės. Prašė A. išeiti iš namo, laukti policijos lauke, tačiau to nepadarė, toliau rėkavo, barėsi. Dėl kilusio triukšmo iš savo namų išbėgo kaimynas D., galvojo, kad ir jo langus daužo. Atvykę policijos pareigūnai ramino A. Š., kad nerėkautų. Pareigūnai iškvietė GMP, nes A. elgėsi neadekvačiai. Atvykę medikai jokių sumušimų nenustatė, suleido kažkokių vaistų, kad nusiramintų, ir išvažiavo. Pareigūnai liepė grąžinti buto raktus, A. grąžino. Jis su dukra išvažiavo į darbą. A. liko toliau su pareigūnais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 28 d. apklaustas A. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl A. Š. suduotų smūgių ir jai sukelto fizinio skausmo. Su A. Š. pažįstami porą metų, kartu gyveno jam nuosavybės teise priklausančiame dvibučiame kotedže adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 19.30 savo automobiliu važiavo pasiimti savo dukros iš darbo. Tuo metu paskambino A. Š., klausė, ar jis bus namie. Jai pasakė, kad neitų be jo į namus, o palauktų. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje, jį pasivijo su savo automobiliu A. Š., užkirto jam kelią, sukėlė avarinę situaciją. Išlipusi iš automobilio, atidarė keleivio duris. Išplėšė iš laikiklio jo telefoną, metė į žemę, sudaužė, pasiėmė ir nuvažiavo. Grįžo namo su dukra, ten A. Š. nebuvo. 2024 m. rugsėjo 8 d. apie 03.00 val. nakties miegant išgirdo mėtant akmenis į langus. Atidarius balkoną, pamatė stovinčią A. Š., kuri prašė įleisti į namus. Jis atsisakė dėl tokio jos elgesio, nes buvo agresyviai nusiteikusi. Balkone buvo primėtyta akmenų. Jis nuėjo miegoti. Po kiek laiko pradėjo daužyti langus pirmame aukšte, nusileidus į pirmą aukštą pamatė, kaip A. Š. daužo vitrininius langus mobiliu telefonu. A. neadekvačiai rėkavo, kad ją muša. Jis buvo namo viduje. Atidarė terasą, tuomet A. įmetė savo rankinuką į vidų. Jis norėjo paimti tą rankinuką ir išmesti atgal, bet A. įbėgo per terasą ir puolė jį, tarp jų prasidėjo susistumdymas, grumtynės, kurių metu besistumdant sukėlė A. fizinį skausmą suduodamas jai rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nurodytą skaičių smūgių. Buvo susinervinęs dėl A. elgesio, nes ji jam apdraskė nagais veidą, labai garsiai rėkė. Jis paskambino 112, pasakė, kad išvarytų A. iš jo nuosavybės. Prašė A. išeiti iš namo, laukti policijos lauke, tačiau to nepadarė, toliau rėkavo, barėsi. Dėl kilusio triukšmo iš savo savo namų išbėgo kaimynas D., galvojo, kad ir jo langus daužo. Atvykę policijos pareigūnai ramino A. Š., kad nerėkautų. Pareigūnai iškvietė GMP, nes A. elgėsi neadekvačiai. Atvykę medikai tuo metu jokių sumušimų nenustatė, suleido kažkokių vaistų, kad A. nusiramintų, ir išvažiavo. Pareigūnai liepė grąžinti buto raktus, A. grąžino. Jis išvažiavo į darbą. A. liko su pareigūnais aiškintis. Nori pasakyti, kad tokio savo elgesio nepateisina ir labai apgailestauja, kad taip įvyko neigiamų emocijų būsenoje. Su A. Š. susitaikė, jis jos atsiprašė, jam atleido, atlygino jai žalą, ji jam daugiau jokių pretenzijų neturi. Prašo nutraukti šį ikiteisminį tyrimą jiems susitaikius.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 6 d. apklaustas A. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Lieka prie savo parodymų. Kaip ir minėjo su nukentėjusiąja A. Š. susitaikė, vienas kitam pretenzijų neturi. Sutinka užbaigti šį procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka su jam siūloma bausme, jos rūšimi ir dydžiu.

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusiajai A. Š. savanoriškai sutinkant parodyti matomus sužalojimus kūne, neapnuoginant kūno. Tarnybiniu telefonu padarytos nuotraukos matomų sužalojimų ant drabužiais neuždengtų sužalojimų kojose, bei galvos veido srityje.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima vienas vaizdo įrašas ,,PSS-20240908-072704UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 30 minučių. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos (toliau Pareigūnas 1). Vaizdas pradedamas fiksuoti tarnybiniame automobilyje. Pareigūnai atvyko į iškvietimą. Pareigūnai užeina pro vartelius į namo kiemą. Namo tarpduryje pareigūnus pasitinka vyras (toliau – vyras 1) trumpais, šviesiai rudais plaukais, vilkintis pilką palaidinę, pilkas kelnes. Vyras aiškina, kad į namus įsiveržė moteris (toliau – moteris 1) gelsvais, surištais iki pečių plaukais, vilkinti tigrinio rašto suknelę, kuri dieną prieš užblokavusi jam pravažiavimą kelyje, iš jo automobilio pavogė telefoną, jį sudaužė ir išsivežė su savimi. Moteris aiškina, kad su nepilnamete atėjo pasiimti daiktų. Moteris pradeda verkti ir sako, kad vyras ją spardė. Visa tai matė A. S. dukra (atpažįstama kaip G., vyro ir jo buvusios žmonos dukra). Moteris sako, kad vyras jos neįleidžia į namus. Vyras aiškina, kad moteris čia neregistruota. Moteris sako, kad viskas prasidėjo nuo to, kad G. juos išskyrė. A. S. moters 1 neįleidžia į namus, nes, pasak moters 1, G. nenori, kad moteris 1 čia gyventų. Moteris rodo į savo kairę krūtį ir sako, kad vyras jai ten spyrė prieš dvi dienas. Visą fizinį smurtą matė pilnametė A. S. dukra G., tačiau nieko nedarė tik stebėjo, kaip A. S. mušė moterį 1. Ir sakė moteriai išeiti iš namų ir miegoti mašinoje. Moteris pasakoja, kad su A. S. moteris pažįstama jau trejus metus. Kartu su jais gyvena G. (A. S. ir jo žmonos dukra) bei moters 1 nepilnametė dukra S.. Moteris 1, kaip nuomininkė gyvena name, kuris priklauso A. S. ir jo dukrai G., tris mėnesius. Tačiau, vyro teigimu, moteris 1 nėra mokėjusi nuomos mokesčio. A. S. neįsileido moters 1 visą naktį į namus. Pasak moters 1, A. S. priekaištaudavo dėl to, kad moteris 1 gyvenamojo būsto paskolai duoda per mažai pinigų. Dėl šito kildavo konfliktų ir ankščiau. A. S. sako, kad neįleido moters namo. Moteris sako, kad, kai A. S. atidarė namų duris, pradėjo ją spardyti ir tempti iš namų. Moteris 1 iš antro aukšto atsinešė šunį, šuo cypia. Moteris teigia, kad A. S. suspardė ir šunį. Svetainėje sėdi A. S. ir jo dukra G.. G. ilgais, šviesiai rudais plaukais, dėvinti juodus akinius, vilkinti juodą megztinį, pilkas kelnes. G. aiškina, kad moteris atvažiavo apie 23:00 val., o belstis ir kelti triukšmą pradėjo apie 03:00 val. A. S. sako, kad moteris pradėjo belstis ir viską daužyti apie 03:15 val. ir primetė į viršų akmenų. Tuomet moteris 1 nuėjo miegoti į mašiną. Iš antro aukšto laiptais nusileidžia moteris 1 ir jos nepilnametė dukra S. (ilgais, šviesiai rudais plaukais, dėvinti juodus akinius, vilkinti juodą megztinį, džinsus ir baltus sportbačius). Daugiu ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta. Vaizdo įrašo pabaiga.

Toliau tęsiama vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20240908-075705UTC+0300“ apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 30 minučių. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno 1 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti namo svetainėje, kurioje ant sofos sėdi minėta A. S. dukra G. ir virtuvėje stovi pats A. S.. Moters 1 dukra S. išvyksta pas savo tėvą. G. sako, kad moteris name gyveno 3 mėnesius. Moteris 1 priėjusi prie pareigūno pasakė, kad bendravo su A. S. laiškais ,,Gmail“ aplinkoje. Moteris pasakoja, kad vyras jai rašęs, kad leis pagyventi dar savaitę, jei pastaroji sutiks lytiškai su juo santykiauti, bet moteris atsisakė, todėl A. S. jos neįleido į namus. A. S. pasakė, kad jie su moterimi 1 bendro ūkio neveda. Pareigūnas 2 išsivedė pareigūną 1 į lauką ir pasakė, kad G. papasakojo mačiusi, kaip 07:00 val. moteriai 1 įėjus į namus ir palindus po sofa, vyras 1 ištraukė ją ir spyrė moteriai 1 į kairį petį ir į galvą. Jokio kito smurto G. nėra mačiusi, tik kartais girdėjusi A. S. ir moters 1 konfliktus. Į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga.

Toliau tęsiama vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20240908-072703UTC+0300“ apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 30 minučių. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno 2 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti tarnybiniame automobilyje. Pareigūnai atvyko į iškvietimą. Vaizdo įrašo pradžioje pateikiama analogiška informacija vaizdo įrašui ,,PSS-20240908-072704UTC+0300“. Pareigūnas 2 užlipo į antrą namo aukštą. G. pasakoja pareigūnui 2, kad moteris 1, gatvėje susistabdžiusi A. S., paėmė jo mobilųjį telefoną iš automobilio ir metė į žemę. Pasiėmė mobilųjį telefoną nuo žemės ir išvažiavo. Moteriai 1 buvo sudaryta nuomos sutartis, tačiau moteris nėra atlikusi nei vienos įmokos. Pasak A. S., moteris 1 penkiolika dienų negalėjo artintis prie namo, bet vis tiek atvyko ir 03:00 val. ryto pradėjo mėtyti akmenukus į antro namo aukšto langus, beldėsi į duris. A. S. sako, kad moteris 1 turi psichikos sutrikimų, kas mėnesį moteris 1 lankosi psichiatrinėje ligoninėje. A. S. teigia, kad jis ir jo dukra G. yra namo savininkai. G. pasakoja toliau, kad moteris visgi 07:00 val. įėjusi į namus pasislėpė už sofos, pradėjo rėkti ant A. S., ant jos ir neišėjo iš namų. Pareigūnas 2 apklausia nepilnametę moters 1 dukrą S.. Mergaitė sako, kad miegojo pas draugę ir į namus atvyko iš ryto. A. S. sako, kad S. globa priklauso jos tėvui. Pareigūnas 2 antrame aukšte, miegamajame, apžiūri moterį 1. Moteris sako, kad A. S. suspardė ją ir šunį miegamajame. Moteris rodo į savo dešinės ir kairės pusių klubo sritis ir sako, kad vyras šiose vietose ją suspardė. Papildomos, reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga.

Toliau tęsiama vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20240908-075704UTC+0300“ apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 30 minučių. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno 2 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti namų virtuvėje/svetainėje. A. S. pasakoja, kad moteris ne pirmą kartą iškviečia pareigūnus. Pas moterį buvo rastas dujinis ginklas. Moters 1 dukra S. išlydima pas tėvą (atpažįstamas kaip S. P.). Moteris 1 tikina, kad G. matė, kaip A. S. ją spardė ir vieną kartą patraukė vyro koją ir pasakė, kad pastarasis nespardytų moters 1. tačiau A. S. spardė toliau. Toliau pateikiama analogiška informacija vaizdo įrašui ,, PSS-20240908-075705UTC+0300“. Moteris 1 pareigūnui 2 aiškina, kad jau buvo išėjusi iš A. S. ir jo dukros G. namų bei gyveno viešbutyje, tačiau A. S., nuvykęs pas moterį 1, prašė, kad pastaroji grįžtų. Moteris skundžiasi viso kūno skausmu. Pareigūnas 2 apklausia G. jos kambaryje. G. pasakoja, kad nematė kaip A. S. mušė moterį 1, bet girdėjo, kad jiedu konfliktavo. G. pasakė, kad A. S. pasakė jai, kad jis spyrė moteriai 1. Pasak G., 07:00 val. ryte, kai moteris sėdėjo už sofos, A. S. spyrė moteriai į kairį petį ir į galvą. Daugiau papildomos ikiteisminiam tyrimui informacijos nepastebėta. Vaizdo įrašo pabaiga.

Toliau tęsiama vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20240908-082704UTC+0300“ apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 30 minučių. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno 2 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti svetainėje. Moterį 1 apžiūri greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Moteris medikams pasakoja, kad turi priklausomybę nuo alkoholio. Tris su puse metų nevartoja alkoholio. Geria paskirtus vaistus. Medikai išvyksta. Moteris 1 toliau dedasi savo daiktus. Moteris 1 skundžiasi dešinės šlaunies išorinės pusės bei dešinio klubo skausmu. Moteris išsineša savo daiktus iš namų. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga.

Toliau tęsiama vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20240908-085704UTC+0300“ apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 18 minučių 43 sekundės. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno 2 tarnybinės uniformos. Moteris dedasi savo daiktus, nešasi juos į automobilį. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Be A. S. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: A. Š. parodymais, liudytojo parodymais, kitų objektų apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Paskelbus A. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusioji informuota apie prokurorės sprendimą baigti procesą priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, sprendimo neskundė, todėl procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – A. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – neteistas (teistumas įšnykęs), baustas administracine tvarka, dirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: 1) tęsti darbą; 2) atsiprašyti nukentėjusiosios; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. S. galutinę 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant jį: 1) tęsti darbą; 2) atsiprašyti nukentėjusiosios; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios;

3) teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.