Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Č. B. gynėjos advokatės G. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015 m. kovo 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnas J. B. surašė Č. B. administracinio teisės pažeidimo protokolus už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 26 d., apie 17.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,41 promilių girtumas), automobilyje Toyota Hilux (duomenys neskelbtini) gabeno:

1) jam priklausančią kuprinę, kurioje buvo 0,7 litro talpos stiklinis butelis su 300 ml naminės degtinės.

Už šiuos veiksmus Č. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 177 straipsnio 1 d., pritaikius administracinį nurodymą, paskirta 43 eurų bauda;

2) medžioklinį graižtvinį šautuvą Merkel KR1. Nr. 105051, kuriame buvo įdėta dėtuvė su šoviniais, pažeidžiant 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 30 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.

Už šiuos veiksmus Č. B. pagal ATPK 196 straipsnio 3 dalį, pritaikius administracinį nurodymą, paskirta 14 euru bauda;

3) medžioklinį graižtvinį šautuvą Merkei KR1, Nr. 105051 ir medžioklinį lygiavamzdį šautuvą Merkel BDF 2001 C, Nr. 022293, pažeidžiant 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Už šiuos veiksmus Č. B. pagal ATPK 194 straipsnio 1 dalį, pritaikius administracinį nurodymą, paskirta 28 eurų bauda.

2015 m. kovo 2 d. Č. B. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatą su prašymu 2015 m. sausio 16 d. surašytus administracinius nurodymus laikyti negaliojančiais ir administracinių teisės pažeidimo protokolus perduoti institucijai, nagrinėjančiai administracinių teisių pažeidimų bylas.

2015 m. kovo 23 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas T. B., išnagrinėjęs pareiškėjo Č. B. prašymą dėl administracinių nurodymų administracinių teisės pažeidimų bylose laikymo negaliojančiais ir administracinių protokolų perdavimo institucijai, nagrinėjančiai administracinių teisės pažeidimų bylas administracinių teisės pažeidimų bylas, prašymo netenkino.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje yra nepasisakyta dėl esminių klausimų, kurie buvo iškelti skunde, t. y. dėl administracinių nurodymų laikymo negaliojančiais, administraciniuose teisės pažeidimų protokoluose neteisingai kvalifikuotų jo veiksmų, netinkamai paskirtų administracinių nuobaudų.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog administracinio nurodymo įvykdymo faktas negali riboti pažeidėjui teisės reikalauti, kad jo atžvilgiu pradėta administracinių teisės pažeidimų bylų teisena būtų užbaigta tik visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjus jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, taip pat jo teisės apskųsti organų (pareigūnų), surašiusių administracinių teisės pažeidimų protokolus, veiksmus ir priimtus sprendimus. Administracinio nurodymo įvykdymo faktas, nesuprantant jo įvykdymo teisinių pasekmių, esant esminių materialinių ir procesinių teisės taikymo klaidų, jokia apimtimi negali įtakoti asmens, kaip pažeidėjo, padėtį administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos procese. Administracinio nurodymo įvykdymas negali diskriminuoti administracinį nurodymą įvykdžiusį asmenį kitų administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų atžvilgiu, apribojant jam galimybę pasinaudoti konstitucinėmis teisėmis į teisingą procesą. Nurodo, jog, įvykdžius jam surašytus administracinius nurodymus, jo atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylos teisena buvo užbaigta, bet nenutraukta. Todėl užbaigus administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną jam negalėjo būti apribota galimybė patikrinti organų (pareigūnų), surašiusių jam administracinių teisės pažeidimų protokolus bei pasiūliusių sumokėti administracinius nurodymus, veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad pagal ATPK nuostatas, esant esminiams materialiosios ar proceso teisės, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ar jo papildomų protokolų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar jos papildomų protokolų pažeidimams, galimas administraciniu teisės pažeidimu bylų atnaujinimas (ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai).

Skunde pažymima, jog ATPK 261 straipsnio 3 dalyje nėra numatytas terminas, per kurį gali būti realizuojama teisė raštu kreiptis į instituciją, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad administracinis nurodymas būtų laikomas negaliojančiu ir protokolas butų siunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Be to, jam ši teisė nebuvo išaiškinta administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo metu.

Skundas netenkinamas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 straipsnis).

Bylos medžiagos duomenimis, Č. B. 2015 m. sausio 16 d. pradėta administracinių teisės pažeidimų teisena dėl 2014 m. gruodžio 26 d., apie 17,15 val. padarytų trijų administracinių teisės pažeidimų: už ginklo, šaudmenų gabenimą esant asmeniui neblaiviam, kuriam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilių) (ATPK 194 straipsnio 1 dalis); už teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą (ATPK 196 straipsnio 3 dalis); už naminės degtinės gabenimą (ATPK 177 straipsnio 1 dalis). Č. B. 2015 m. sausio 16 d. už kiekvieną administracinį teisės pažeidimą atskirai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai Nr. 87N-24420298-15, 87AN-24418066-15, 87AN-24413793-15 ir administraciniai nurodymai, kuriuos Č. B. įvykdė 2015 m. sausio 16 d. ATPK 260¹ straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nurodymas yra į administracinio teisės pažeidimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per nustatytą terminą savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos ATPK ypatingosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet ne mažesnę kaip dešimt litų. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nurodymas neskundžiamas, o jeigu yra įvykdomas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama.

Č. B. nesutikdamas su šiomis įstatymo nuostatomis, 2015 m. kovo 2 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK dėl 2015 m. sausio 16 d. surašytų administracinių nurodymų laikymo negaliojančiais ir administracinių teisės pažeidimo protokolų perdavimo institucijai, nagrinėjančiai administracinių teisių pažeidimų bylas.

Pažymėtina, kad administracinis nurodymas gali būti rašomas tik pažeidimo padarymo fakto neginčijantiems asmenims. Tokia išvada daroma įvertinus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(2), 226, 232, 232(1), 239, 239(3), 241, 241(1), 246(1), 246(2), 246(7), 249, 259, 260, 261, 262, 313 straipsnių, dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 260(1), 260(2) straipsniais, dvidešimt trečiuoju(1) ir dvidešimt trečiuoju(2) skirsniais įstatymo, kuriuo ATPK buvo papildytas nuostatomis dėl administracinio nurodymo, projekto aiškinamojo rašto turinį (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=367360), kuriame siūlant įtvirtinti administracinio nurodymo institutą buvo siekiama, be kita ko, ekonomiškiausiu būdu pasiekti administracinės nuobaudos tikslus tais atvejais, kai padaromi mažesnio pavojingumo administraciniai teisės pažeidimai, o asmuo neginčija pažeidimo ir savo kaltės. Iš šio aiškinamojo rašto turinio matyti, kad įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatas, kuriomis ketinta administracinio nurodymo institutą taikyti tais atvejais, kai nėra ginčo dėl pažeidimo padarymo fakto ir, atitinkamai, egzistuoja didelė tikimybė, jog pažeidėjas savanoriškai vykdys administracinį nurodymą, t. y. sumokės paskirtą baudą.

Administracinio nurodymo įvykdymas, siejamas su administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos baigimu. ATPK 260¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nurodymas neskundžiamas, o jeigu yra įvykdomas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama.

Kaip jau minėta, Č. B. ginčijamus administracinius nurodymus savanoriškai įvykdė jų surašymo dieną, todėl administracinė bylos teisena užbaigta.

ATPK 261 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuriam rašomas administracinis nurodymas, gali kreiptis į administracinio teisės pažeidimo protokolą rašantį pareigūną su prašymu neįrašyti į protokolą administracinio nurodymo arba raštu kreiptis į instituciją, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad administracinis nurodymas būtų laikomas negaliojančiu ir protokolas būtų siunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Tačiau atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, šiuo atveju svarbu ne tik faktas, kad Č. B. įvykdė administracinius nurodymus, bet svarbu ir nustatyti administracinių nurodymų surašymo aplinkybes: ar administracinių nurodymų surašymo metu nebuvo abejonių dėl bylos esmės, ar pažeidimo aplinkybės nustatytos administracinių teisės pažeidimų protokoluose, o atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė ir neginčijo savo kaltės, nei pažeidimo fakto, aplinkybių, nei kvalifikacijos.

Išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad Č. B. administracinių teisės pažeidimų protokolai buvo surašyti laikantis ATPK 260 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Juose yra nurodyta Č. B. inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėties objektyviųjų požymių visuma (pažeidimo esmė) ir inter alia išaiškinta, kad: iki šios dalies 2 punkte nurodytą terminą (šiuo atveju iki 2015 m. sausio 26 d.) nesumokėjus baudų, šie administraciniai nurodymai bus laikomi negaliojančiais, o administracinio teisės pažeidimo protokolai bus siunčiami organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas; išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės; pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką tuo atveju, jei jis nesumokės administraciniame nurodyme siūlomos sumokėti baudos ar pateiks prašymą nerašyti šio nurodymo; kad jis pasiėmė administracinio teisės pažeidimo protokolo kopiją ir kt. Be to, Č. B. inkriminuoti pažeidimai padaryti 2014 m. gruodžio 26 d., administracinių teisės pažeidimų protokolai su administraciniais nurodymais surašyti 2015 m. sausio 16 d. Taigi, Č. B. turėjo pakankamai laiko pasidomėti esamu administracinių teisės pažeidimo bylų nagrinėjimo teisiniu reguliavimu. Visa tai rodo, kad Č. B. nurodytos aplinkybės dėl įstatymo, reguliuojančio administracinio nurodymo surašymo pasekmes klaidingo suvokimo, nes pasekmės ir teisės jam buvo neišaiškintos - yra nepagrįstos ir prieštaraujančios administracinių teisės pažeidimų protokoluose, jo rašytiniuose paaiškinimuose ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotoms aplinkybėms.

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad Č. B. atžvilgiu surašant administracinių teisės pažeidimų protokolus, Č. B. neginčijo jam inkriminuotų pažeidimų fakto, taip pat savo kaltės. Apeliaciniame skunde, ginčijant administracinius nurodymus teigiama, kad kaltės Č. B. dėl ginklų gabenimo nepripažino ir teigė, kad juos gabenti buvo perdavęs blaiviam O. Š.. Pažeidimų dieną rašytuose pareigūnų T. B. bei J. B. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad Č. B. aplinkybes, jog ginklus perdavė gabenti O. Š. nurodė tik kai jam buvo nustatytas neblaivumas. Taip pat nurodyta, kad Č. B. savo kaltės dėl gabenamos naminės degtinės neneigė (b. l. 16-19). Apklausiamas teisme Č. B. paaiškino, kad pažeidimo vietoje prisipažino ir sumokėjo baudas, nes nežinojo administracinių nurodymų sukeliamų teisinių pasekmių, t. y., kad bus panaikinti leidimai disponuoti ginklais (b. l. 86). Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad rašytinius paaiškinimus dėl inkriminuojamų teisės pažeidimų Č. B. rašė ne pažeidimo dieną, o administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo metu, t. y. praėjus 20 d. po padarytų administracinių teisės pažeidimų ir būdamas blaivus (b. l. 20, 36, 42). Rašytiniuose paaiškinimuose Č. B. dėl kiekvieno administracinio teisės pažeidimo kaltę pripažino visiškai, detaliai nurodė visas su jais susijusias aplinkybes bei išreiškė sutikimą, kad jam būtų surašyti administraciniai nurodymai. Č. B. dėl administracinių nurodymų pripažinimo negaliojančiais kreipėsi 2015 m. kovo 2 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po ATPK 260¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto savanoriško nuobaudų sumokėjimo termino. Iš paties Č. B. paaiškinimų teisme matyti, jog kaltę jis pradėjo ginčyti tik, kai buvo panaikintos licencijos ginklams. Visa tai rodo, kad Č. B. suprato jam inkriminuotų administracinės teisės pažeidimų esmę, sutiko su jų padarymo faktu, pripažino savo kaltę ir tik susidūręs su jų padarymo teisinėmis pasekmėmis, nusprendė juos ginčyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Č. B. nurodytas aplinkybes dėl suklydimo pripažįstant kaltę ir sumokant administraciniuose nurodymuose nustatytas baudas, vertino kritiškai. Apygardos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, Č. B. ginčijamus administracinius nurodymus pripažinti negaliojančiais - nėra teisinio pagrindo.

Nesant teisinio pagrindo ginčijamus administracinius nurodymus pripažinti negaliojančiais, ir nustačius, kad atlikus visus įstatyme nurodytus procesinius veiksmus (nubaustajam sumokėjus paskirtą baudą) administracinė teisena baigta, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl materialinės bei proceso (dėl nuobaudų subendrinimo) teisės taikymo, netiriamos ir dėl jų nepasisakoma.

Pažymėtina tai, kad esant nustatytiems nubaustajam inkriminuojamiems pažeidimams, skiriamos nuobaudos už visas padarytas neteisėtas veikas priklausomai nuo jų pavojingumo, atsižvelgiant į pažeidimą padariusio asmenybę bei į kitas svarbias aplinkybes, tačiau skiriamos nuobaudos dydis negali priklausyti nuo procesinių dokumentų surašymo būdo. Įstatymo nuoroda kelių pažeidimų nagrinėjimo vienu metu atveju taikyti galutinę nuobaudą sankcijos už sunkesnįjį pažeidimą ribose, (o ne paskirtos didžiausios nuobaudos ribose, t.y. taikant nuobaudų apėmimo principą) nereiškia, kad nagrinėjant visus pažeidimus kartu pažeidėjui būtų galutinė nuobauda paskirta mažesnė nei paskirtų nuobaudų bendras dydis nagrinėjant pažeidimus atskirai.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir Č. B. gynėjos advokatės G. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.