- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-14
- Bylos Nr.
- 1A-379-303-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-01505-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Daiva Kazlauskienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- J. Ž.
- Advokatai
- Simas Algirdas Jankauskas
- Kategorijos
Pranešėja Audronė Kartanienė Teisėja Aldona Tumelionytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-379-303/2013 Teisminio proceso Nr. 1-03-1-01505-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2. (S)
2013 m. gegužės 14 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdamas tikslą ją platinti, t.y. 2012-04-12 užrašydamas ant voko: “(duomenys neskelbtini)“, „“(duomenys neskelbtini)“ ir į jį įdėdamas atviruką, kurio vidinėje pusėje užrašė tekstą bei lipdukais pritvirtino narkotinę medžiagą – heroiną, kurio bendroji masė milteliuose yra 0,0465 g, siuntė narkotines medžiagas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę G. B., tačiau nusikalstamos veikos J. Ž. nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių: G. B. narkotinės medžiagos negavo, nes Laisvės atėmimo vietos ligoninės darbuotojai patikros metu ją rado ir paėmė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Ž. prašo sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, jog nors nusikaltimas, dėl kurio jis pripažintas kaltu, ir priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jis padarytas pasikėsinimo stadijoje, narkotinių medžiagų kiekis labai mažas. Savo kaltę pripažįsta, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Pažymi, kad ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusiųjų nėra, jokia žala nepadaryta ir niekas jam pretenzijų neturi. Ir nors praeityje jis buvo daug kartų teistas, tačiau visas bausmes yra atlikęs. Tuo tarpu už skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikaltimą buvo teisiamas pirmą kartą, todėl nežinojo, kad jo veiksmai gali būti vertinami kaip narkotinių medžiagų platinimas. Mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta.
Teismo posėdyje nuteistojo J. Ž. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas, jo ribose, atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. Ž. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Skundžiamu teismo nuosprendžiu J. Ž. yra nuteistas už nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Ši nusikalstama veika pagal įstatymą priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Be to, kaip rodo bylos duomenys, apelianto padaryta veika nebuvo atsitiktinė - pastarasis praeityje 13 kartų teistas, teistumas neišnykęs, būdamas darbingas, ilgą laiką niekur nedirba, darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, neregistruotas (1 t. b. l. 150, 2 t. b. l. 87).
J. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ir pagrįstai.
Nors apelianto teigimu, jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau tai nebuvo pagrindas pirmosios instancijos teismui pripažinti kaip aplinkybę, lengvinančią J. Ž. atsakomybę. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tuomet, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, kaip kad nagrinėjamu atveju. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, J. Ž. dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę neigė. Todėl vėliau, t. y. bylą nagrinėjant teisme, ikiteisminio tyrimo institucijų surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nulemtas nuteistojo prisipažinimas, pagrįstai nebuvo pripažintas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, juolab, kad iš bylos duomenų nematyti, jog nuteistasis neigiamai vertintų savo poelgį ar išgyventų dėl padarytų veiksmų.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau aptartas aplinkybes, daromų nusikalstamų veikų kartotinį pobūdį, tai, kad byloje nėra J. Ž. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, pastarajam, kaip recidyvistui, pagrįstai paskyrė sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitos rūšies bausmių J. Ž. kriminaliniams polinkiams pakeisti nepakanka (BK 56 straipsnio 1 dalis). Nuteistajam paskirtą straipsnio sankcijos ribose numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima minimaliai, vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nenurodžius jokių pagrįstų ir teismo neįvertintų argumentų, nėra pagrindo. J. Ž. paskirta bausmė adekvati padarytai veikai bei jo asmenybei, ir gali pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus.
Dėl aukščiau pasakyto tenkinti nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą atmesti.