Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-11 · Civilinė byla Nr. e2A-1307-343/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-11
Bylos Nr.
e2A-1307-343/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14555-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė (pran.), Nerijus Meilutis
Ieškovas
E. V.
Atsakovas
„Swedbank P&C Insurance AS"
Kategorijos
  • 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.e2A-1307-343/2015Proceso Nr. 2-69-3-14555-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 35.2; 44.2.4; 73.2.5.5; 121.21; 21.22. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-651-199/2015 pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui „Swedbank P&C Insurance AS", veikiančiam per ,,Swedbank P&C Insurance AS" Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo 4 509,86 Eur draudimo išmoką už 2013 06 14 įvykį, 2 076,70 Eur neišmokėtos draudimo išmokos už 2013 09 08 įvykį, 309,88Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, 338,27 Eur išlaidų ekspertų paslaugoms apmokėti, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pas atsakovą 2013 05 08 apdraudė automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini) Sutarties galiojimo laikotarpiu 2013 06 04 ir 2013 09 06 įvyko du draudiminiai įvykiai. 2013 06 04 ieškovui vairuojant automobilį, važiuojant per balą IX Forto gatve, po viaduku, atvažiavęs kitas automobilis apliejo automobilio variklio dangtį. Pavažiavus apie 50 m. automobilis sustojo ir nebeužsivedė. Ieškovas automobilį partempė, kreipėsi į specialistus, kurie nustatė, jog automobilio gedimo priežastis - hidrosmūgis. Ieškovas, sužinojęs automobilio gedimo priežastį, nedelsiant informavo atsakovą, pateikė dokumentus ir, siekiant nustatyti padarytos žalos automobiliui mastą, kreipėsi į Nepriklausomų ekspertų agentūrą, kuri 2013 06 17 atliko automobilio vertinimą ir nustatė, kad automobilio atkūrimo kaštai sudaro 13 470,73 Lt. Vertinimas buvo persiųstas atsakovui, kuris 2013 07 12 pranešė, kad nesutinka su pateiktu žalos apskaičiavimu ir pateikė savo sąmatą, kurioje buvo apskaičiuota 4 kartus mažesnė draudimo išmoka. 2013 07 23 atsakovas kreipėsi į UAB „Transporto studiją" dėl iš automobilio paimtų dalių ekspertizės atlikimo. 2013 07 25 pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, jog automobilio gedimo priežastis yra variklio perkaitimas, sąlygotas automobilio valdytojo nepriežiūros. 2013 08 08 atsakovas ieškovą informavo, kad įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, todėl atsisakoma išmokėti draudimo išmoką. Atsakovui atsisakius išmokėti draudimo išmoką, ieškovas kreipėsi į UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras" dėl variklio autotechninės ekspertizės, kurios 2013 10 08 akte nurodyta, kad automobilio gedimo priežastis yra hidrosmūgis. Todėl ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau 2013 11 07 pranešimu atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, kad nėra jokių įrodymų, jog variklio gedimo priežastis hidrosmūgis.

Ieškovas taip pat nurodė, kad 2013 09 06 apie 17.00 val. paliko savo automobilį (duomenys neskelbtini)., daugiabučių namų kieme, Kaune, o 2013 09 08 apie 11.20 val. aptiko, kad automobilyje nėra galinio vaizdo veidrodėlių stiklų, priekinių priešrūkinių halogenų, apdailos grotelių priekiniame bamperyje. Ieškovas 2013 09 08 kreipėsi į policiją, kuri užregistravo įvykį, 2013 09 09 kreipėsi į atsakovą. UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ 2013 06 17 atliko automobilio vertinimą, kurio metu nustatyta, kad atstatomoji transporto priemonės vertė be dalių nusidėvėjimo yra 8 911,97 Lt. Atsakovas nesutiko su šiuo vertinimu, sudarė sąmatą, kurioje atkuriamųjų darbų vertę nurodė 2 016,54 Lt. 2014 07 18 atsakovas priėmė sprendimą dėl 1 741,54 Lt draudimo išmokos išmokėjimo ir ją 2014 07 22 sumokėjo, todėl ieškovas prašė priteisti likusią neišmokėtą draudimo išmokos dalį 2 076,70 Eur.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsisakė atlyginti 2013 06 04 padarytą žalą, kadangi ieškovas apie draudžiamąjį įvykį pranešė nesilaikant draudimo taisyklių 7.4.3 punkto, įpareigojančio apie įvykį pranešti per 3 darbo dienas, automobilis nebuvo pateiktas apžiūrai iki jo remonto. Dėl 2013 08 06 automobiliui padarytos žalos atlyginimo atsakovas nurodė, kad iš draudimo bendrovės ,,If P&C AS“ filialo buvo gauta informacija, kad žala dėl panašaus įvykio automobiliui jau buvo atlyginta, kai šis automobilis buvo kito draudėjo nuosavybė. Atsakovas sutiko atlyginti išlaidas, reikalingas automobilio atstatymui iki būklės, buvusios prieš įvykį, o nuostolius atsisakė atlyginti, nes vertino, kad ieškovas tokio nuostolio nepatyrė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovui 2 076,70 Eur draudimo išmokos (už 2013 09 08 įvykį), 57,92 Eur už automobilio vertinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 08 07 iki visiško sprendimo įvykdymo, 71,70 Eur žyminio mokesčio. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendė, kad atsakovas nepagrindė atsisakymo sumokėti draudimo išmokos dalį ieškovui už visą žalą, atsiradusią dėl 2013 09 08 vagystės ir neįrodė draudimo išmokos sumažinimo pagrįstumo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad automobilio būklė iki 2013 09 08 įvykio buvo tokia, kad automobilio šoniniai veidrodžiai buvo be korpusų, o kadangi ieškovui buvo išduotas 2013 05 08 draudimo liudijimas su papildomu draudimu „remontas be nusidėvėjimo ir pasirinktose remonto dirbtuvėse“, teismas sprendė, kad, skaičiuojant žalos atlyginimą, keičiamų dalių nuvertėjimas dėl nusidėvėjimo, neišskaičiuojamas. Kadangi ieškovas turėjo išlaidų dėl automobilio remonto ir detalių atstatomosios vertės nustatymo, todėl iš atsakovo sutinkamai su Taisyklių 8.2.9 p. ieškovui priteisė 57,90 Eur išlaidas už UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr.1309A183 sudarymą.

Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti išmoką dėl 2013 06 04 įvykio, nustatė, kad automobilį, kurio variklio dangtį pagal ieškovo pranešimą neva buvo apliejęs kitas automobilis, visų pirma 2013 06 06 apžiūrėjo UAB „Milrena“, nedalyvaujant draudikui. 2013 06 12 Transporto priemonės apžiūros aktas patvirtina tas aplinkybes, kad atsakovui UAB „Milrena“ patalpose buvo pateiktas automobilis apžiūrai jau su išimtu varikliu. Buvo užvesta žalos byla Nr. TPK10403. Teismas laikė nustatytomis aplinkybes, kad automobilis iki remonto, t. y. iki variklio išėmimo iš karto po tariamo įvykio 2013 06 04 ir patirtų sugadinimų, draudikui, t. y. atsakovui apžiūrai pateiktas nebuvo, o buvo pateiktas su išimtu varikliu. Teismas, įvertinęs UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ 2013 06 17 atlikto transporto priemonės vertinimo išvadas, kuriose nurodyta, kad variklio numerio nėra, t. y. nenurodytas variklio numeris, o remonto darbai ir keičiamos dalys susijusios su varikliu, darė išvadą, kad variklis apžiūrai UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ nebuvo pateiktas, o buvo pateiktos jo dalys, kurios gali ir nepriklausyti transporto priemonei BMW 530, v/n FAD 858. Teismas darė išvadą, kad atsakovas neturėjo galimybių apžiūrėti automobilio iš karto po ieškovo nurodomo įvykio 2013 06 04, o galėjo jį apžiūrėti, kai jau buvo išimtas variklis. Todėl teismas padarė išvadą, kad negalima teigti, jog UAB ,,Transporto mokslinis tiriamasis centras“ 2013 10 08, UAB „Transporto studijos“ 2013 07 25 atliko būtent automobilio BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini) variklio gedimo priežasčių tyrimus, kadangi nei automobilis, nei variklis, nei jo nuotraukos pateikti tyrimams nebuvo, o automobilis buvo jau suremontuotas iki šių tyrimų, o atsakovui buvo pateiktas apžiūrai jau su išimtu varikliu. Teismas pažymėjo, kad automobilį su neišimtu varikliu matė tik UAB „Milrena“, kurios direktorius yra ieškovas, darbuotojai ir vertino, kad ieškovas nepaneigė pagal atsakovo užsakymą atlikto UAB ,,Transporto studijos“ tyrimo išvadų dėl automobilio variklio gedimų. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas dėl 2013 06 04 įvykio į policiją nesikreipė, nurodomoms aplinkybėms, kad jo automobilio variklio dangtį apliejo kitas automobilis, patvirtinti, išskyrus savo paaiškinimus, įrodymų nepateikė. Ieškovas atsakovui apie įvykį turėjo pranešti ir automobilį apžiūrai pateikti per 3 darbo dienas, tačiau to nepadarė ir tuo pažeidė Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001 7.3.6 p, 7.4.3 p., 19.21 p, 20.3.2 p. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas iš esmės yra pažeidęs Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001 7.4.3 p. sąlygas, dėl ko pasidarė neįmanomas variklio gedimo priežasčių ir žalos nustatymas, nes buvo nuslėpta informacija apie įvykį, nepateiktas sugadintas automobilis draudikui, ir tik po to, kai ieškovo vadovaujamame autoservise UAB „Milrena“ buvo išimtas variklis, ir kai jau nebegalima buvo nustatyti išardyto variklio išlikusių dalių priklausomybės konkrečiam automobiliui, automobilis buvo pateiktas draudikui apžiūrai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti 2015 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina dėl šių motyvų:

Teismas netinkamai aiškino ir taikė LR Draudimo įstatymo normas, atitinkamai ir draudimo taisyklių 8.2.2–8.2.8 p.p., įpareigojančius draudiką įvykus potencialiai draudžiamajam įvykiui tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Atsakovas, kaip stipresnė draudimo sutarties šalis, yra atsakingas už tinkamą draudžiamojo įvykio administravimą, todėl atsakovas negali atsisakyti išmokėti draudimo išmoką dėl nepakankamos informacijos apie įvykį surinkimo, o sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką turi motyvuoti, nes sprendimas apsprendžia ginčo ribas, iš jo turinio sprendžiama, ar draudėjas pagrįstai įvykį pripažino nedraudžiamuoju, mažino draudimo išmoką arba atsisakė ją mokėti, taip pat privalo įrodyti priimto sprendimo pagrįstumą. Taisyklių 7.4.3 p. nurodytas pranešimo apie įvykį terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo įvykio momento, bet nuo sužinojimo apie įvykį momento, t. y. tik paaiškėjus variklio gedimo priežasčiai atsirado apgrindas kreiptis į draudiką.Teismas pažeidė reikalavimą patikrinti draudiko priimto sprendimo teisėtumą, nes nevertino, ar variklio gedimo priežastis yra jo perkaitimas ar ji atitinka draudimo taisyklių sąlygų 19.2.1 p. numatytą nedraudžiamąjį įvykį, o ieškinio reikalavimą atmetė su variklio gedimo priežastimis nesusijusiais pagrindais, kurie nėra nurodyti atsakovės pranešime.Teismas sprendime nenurodė, kuriai išvadai dėl automobilio gedimo priežasčių teikė pirmenybę. Apelianto nuomone, teismas turėjo vadovautis jam palankia UAB ,,Transporto mokslinis tiriamasis centras“ išvada, nes ji yra patikimesnė, parengta aukštesnės kvalifikacijos specialisto. Teismo argumentai dėl ieškovo, kaip draudėjo, pareigų netinkamo vykdymo yra teisiškai nereikšmingi, nes atsakovas 2013 11 07 pranešime nenurodė atsisakantis mokėti draudimo išmoką dėl draudėjo pareigų netinkamo vykdymo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovo nebendradarbiavimo su draudiku, kas apsunkino draudiko žalos nustatymą. Nėra pagrįsti skundo argumentai, kad apeliantas nepagrįstai laikomas pažeidusiu draudimo sutarties sąlygas ir kad visos dėl įvykio fakto kilusios abejonės turi būti aiškinamos draudiko nenaudai, kadangi apie 2013 06 04 įvykį pranešta tik 2013 06 10, automobilis apžiūrai pateiktas išrinktas, taip užkertant kelią ištirti įvykį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl draudiko (atsakovo) prievolės draudėjui (ieškovui) išmokėti draudimo išmoką, atlyginančią žalą draudėjui dėl jam priklausančios transporto priemonės apgadinimo, atsakovui įvykį pripažinus nedraudiminiu.

Byloje nustatyta, kad šalys 2013 05 08 sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis BMW 530D, v/n (duomenys neskelbtini) 2013 06 04 ieškovui vairuojant automobilį, važiuojant per balą IX Forto gatve, po viaduku, atvažiavęs kitas automobilis apliejo automobilio variklio dangtį, ko pasėkoje automobilis sustojo ir nebeužsivedė. Ieškovas kreipėsi į specialistus, kurie nustatė, jog automobilio gedimo priežastis - hidrosmūgis. Kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos, tačiau atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, kad nėra jokių įrodymų, jog variklio gedimo priežastis hidrosmūgis. Pirmos instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti jam draudimo išmoką dėl 2013 06 04 įvykio atmetė. Kolegija sutinka su teismo sprendimu ir jo motyvais.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė LR Draudimo įstatymo normas, atitinkamai ir draudimo taisyklių 8.2.2–8.2.8 p.p., įpareigojančius draudiką, įvykus potencialiai draudžiamajam įvykiui tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o teismo argumentai dėl ieškovo, kaip draudėjo, pareigų netinkamo vykdymo yra teisiškai nereikšmingi, nes atsakovas 2013 11 07 pranešime nenurodė atsisakantis mokėti draudimo išmoką dėl draudėjo pareigų netinkamo vykdymo. Kolegijhos vertinimu, su šiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

CK 6.987 str. nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų – draudimo rūšies taisyklių pagrindu prisijungimo būdu. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti numatyta draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai. Nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonėms, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.), o neigiamų padarinių atsiradimo rizika tokiu atveju tenka pačiam draudikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 02 09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais. Taigi, draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 str.). Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos ir šis kooperavimasis turi būti grįstas tarpusavio pasitikėjimu. Šių pareigų vykdymas yra svarbus dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 10 26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007). Nagrinėjamu atveju ieškovas (draudėjas) Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001 7.4.3 p. įsipareigojo apie įvykį nedelsiant žodžiu ir per 3 darbo dienas raštu pranešti draudikui (atsakovui) bei pateikti sugadintą transporto priemonę iki jos remonto draudiko apžiūrai. Byloje nustatyta, ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra, kad po ieškovo nurodomo 2013 04 06 įvykio, automobilį pirmiausia 2013 06 06 apžiūrėjo UAB „Milrena“, kurios vadovas yra ieškovas, nedalyvaujant atsakovo atstovui, darbuotojai. Atsakovui apie įvykį pranešta 2013 06 10. Atsakovas 2013 06 12 apžiūrėjo automobilį UAB „Milrena“ patalpose jau su išimtu varikliu, pagal kurio numerį patvirtinti jo priklausomybę konkrečiam automobiliui nėra galimybės, t. y. ieškovas draudėjui nepateikė transporto priemonės iki remonto kaip tą numato taisyklių 7.4.3 p. Šių aplinkybių vertinti tinkamu ieškovo, kaip draudėjo, pareigų atlikimu ir sutikti su skundo argumentu, kad atsakovas nesiėmė visų priemonių įvykio aplinkybėms tirti nėra pagrindo, nes tokiu būdu atsakovui buvo užkirstas kelias tirti su įvykiu ir žalos nustatymu susijusias aplinkybes. Dėl to taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad šių pareigų netinkamas vykdymas yra teisiškai nereikšmingas. Priešingai, atsakovui kilus abejonių dėl ieškovo nustatytos variklio gedimo priežasties, atsakovas kreipėsi į nepriklausomus ekspertus variklio gedimo priežasčiai nustatyti.

Apeliantas teigia, kad pranešimo apie įvykį terminas skaičiuotinas nuo variklio gedimo sužinojimo momento, tačiau ir sutinkant su šiuo argumentu, jis pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Byloje nustatyta, kad automobilis atsakovui apžiūrai pateiktas nebuvo, o buvo pateiktas variklis, kurio priklausomybės konkrečiam automobiliui patvirtinti nėra galimybės, o neginčytinų įrodymų, kad variklio gedimo priežastis buvo hidorsmūgis, kaip teigia, apeliantas, tai pat nepateikta (CPK 176 str.). Apeliantas skunde teigia, kad teismas turėjo vadovautis būtent jo užsakymu UAB ,,Transporto mokslinis tiriamasis centras“ pateikta išvada dėl variklio gedimo priežasties, nes ji yra patikimesnė, parengta aukštesnės kvalifikacijos specialisto. Su šiuo skundo argumentu sutikti nėra pagrindo, kadangi šias išvadas paneigia atsakovės užsakymu atlikta 2013 07 25 UAB ,,Transporto studijos“ išvada, kad variklio gedimo priežastis yra variklio darbas nepakankamo aušinimo sąlygomis – perkaitimas. Apelianto nurodytos bendrovės atliktas išvadas dėl variklio gedimo – hidrosmūgio, taip pat paneigia UAB ,,Transporto studijos“ Kelių transporto priemonių eksperto A. A. 2013 11 06 išvados. Būtent dėl paties ieškovo kaltės – automobilis yra suremontuotas nesibaigus ginčui su draudiku, nėra jokių galimybių objektyviai nustatyti, ar variklio gedimo priežastis – hidrosmūgis.

Nėra pagrįsti skundo argumentai, kad atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl nepakankamos informacijos apie įvykį surinkimo ir nemotyvavo sprendimo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Bylos duomenimis yra nustatyta, jog atsakovė 2013 11 07 priėmė pakartotinį sprendimą nemokėti draudimo išmokos dėl 2013 06 04 įvykio. Pranešime apie jo priėmimą nurodyta, kad toks sprendimas priimtas remiantis UAB ,,Transporto studijos“ pateikta išvada, jog variklio gedimo priežastis – perkaitimas, ir šios įmonės specialisto išvada, paneigiančia ieškovo užsakymu UAB ,,Transporto mokslinis tiriamasis centras“ padarytas išvadas, kad variklis galėjo būti sugadintas dėl hidrosmūgio.

Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė reikalavimą patikrinti atsakovo priimto sprendimo teisėtumą, nes nevertino variklio gedimo priežasties ir jos atitikties taisyklių 19.2.1 p. numatytam nedraudžiamajam įvykiui, o ieškinio reikalavimą atmetė su variklio gedimo priežastimis nesusijusiais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs ieškovą pažeidus taisyklių 7.4.3 p., dėl ko tapo neįmanomas žalos nustatymas, nes nebuvo galima nustatyti automobilio gedimo priežasčių. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir ieškovo ir atsakovo pateiktas ekspertizes ir specialistų išvadas, atsakovo teisę nemokėti ieškovui draudimo išmoką siejo tik su taisyklių 7.4.3 p. nurodytos draudėjo pareigos nevykdymu ir laikė pakankamu teisiniu pagrindu atsakovui atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus dėl automobilio variklio gedimo priežasčių nustatymo ir visą bylos medžiagą daro išvadą, kad byloje pateikti įrodymai neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas nepagrįstai automobilio variklio gedimo priežastimi laikė perkaitimą ir dėl to įvykį pripažino nedraudžiamuoju (CPK 176 str., 185 str.).

Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jolita CirulienėNerijus MeilutisRūta Palubinskaitė