- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-12-18
- Bylos Nr.
- 1-324-805/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40004-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. V. 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 21.30 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti šeimos narį – motiną J. V., keikdamas nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais pasakė, kad „tu man ne mama, aš tave pasmaugsiu“, dėl to nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.
Be to, kaltinamasis A. V. 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 21.30 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia šeimos narei – motinai J. V. suėmė dešine ranka už kaklo ir ją smaugė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai J. V. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš kaltinamojo A. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 63-64), matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus. Jis mano, kad, jeigu būtų buvęs blaivus, nebūtų taip nesielgęs. Jis gyvena kartu su mama J. V. (duomenys neskelbtini), gyvena dviese. Jo tėvas R. P., kadangi tėvai išsituokę, gyvena atskirai Kaune. Jis su tėvu palaiko ryšius, po šio įvykio neis gyventi pas mamą, vyks pas tėvą į Kauną. Jis oficialiai niekur nedirba, atlieka atsitiktinius darbus. 2017 m. rugpjūčio 6 d. Prienų r. sav., Naujos Ūtos k. sutiko pažįstamą ir su juo gėrė alų. Vakare grįžo į namus, kur buvo mama, kuri pradėjo priekaištauti, kad grįžo neblaivus. Dėl to supykęs išdaužė buto durų stiklus. Mano, kad jo mama galėjo išsigąsti tokio jo elgesio ir pagalvoti, kad gali ją pasmaugti. Mama kažkaip po to ištrūko ir išbėgo į laiptinę. Laiptinėje pribėgęs prie mamos dar mosikavo prieš ją rankomis, tačiau smūgių nesudavė. Paskui nuėjo į butą ir užrakino duris, mama liko laiptinėje. Ji prašė ją įsileisti į vidų, tačiau jis neįleido. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, juos į vidų įsileido. Dėl savo elgesio labai gailisi. Ruošiasi gyventi pas savo tėvą Kaune.
Nukentėjusioji J. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė (b. l. 6, 14-15), kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 18.30 val. neblaivus sūnus A. V. pradėjo triukšmauti, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, išdaužė kambario dviejų durų stiklus, todėl ji iškvietė policiją. Atvykusiems pareigūnams pareiškimo nerašė, kadangi manė, kad sūnus nurims ir eis miegoti. Sūnus kalbėjo su policijos pareigūnais, tada išėjo į lauką ir grįžo apie 21.30 val. Ji nenorėjo sūnaus įsileisti į namus, tada jis pradėjo spardyti duris ir jas sulankstė. Sūnų įsileido į namus, tačiau jis dar labiau pradėjo triukšmauti, šaukti ant jos, kad „tu man ne mama, aš tave pasmaugsiu“. Būdamas koridoriuje prie įėjimo durų, norėjo jai suduoti smūgius rankomis ir kojomis, dešine ranka stipriai suėmė už kaklo ir pradėjo smaugti. Ji pajuto didelį fizinį skausmą, tokio savo sūnaus A. V. elgesio labai išsigando, bandė išsilaisvinti, išbėgo į laiptinę kviesti pagalbos. Iš paskos išbėgo sūnus. Laiptinėje jis mosikavo rankomis, norėdamas suduoti bandė kilnoti priešais ją kojas. Tada jis užsirakino namuose ir neleido jai įeiti, dėl ko ji iškvietė policiją.
Be A. V. prisipažinimo, nukentėjusiosios J. V. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 5-7) bei foto lentelėse užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini);
2017 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinis pranešimas dėl girtumo nustatymo (b. l. 50) patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. A. V. nustatytas 1,34 promilių girtumas;
2017 m. rugpjūčio 8 d. Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK reagavimo skyriaus pranešime aprašyta įvykio padarymo vieta, laikas, kilę padariniai, aplinkybės, kuriomis padaryta nusikalstama veika (b. l. 18).
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 21.30 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti šeimos narį – motiną J. V., keikdamas nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais sakė „tu man ne mama, aš tave pasmaugsiu“, dėl to nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai formalioji nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas baigtas nuo grasinimo pareiškimo, išreikšto ketinimo tai padaryti, o baigtinis rezultatas nėra esminis veikos kvalifikacijai. Be to, A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2017 m. rugpjūčio 6 d. apie 21.30 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia šeimos narei – motinai J. V. suėmė dešine ranka už kaklo ir ją smaugė, tokiais veiksmais smurtaudamas nukentėjusiajai J. V. sukėlė fizinį skausmą. Nors nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą ir grasinimą nužudyti patvirtina ne tik nukentėjusiosios duoti parodymai, paties kaltinamojo kaltės pripažinimas, bet ir kiti faktiniai bylos duomenys. Tarp kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. V. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už A. V. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis A. V. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 76-78,80). Nukentėjusioji informuota apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu prieštaravimų nepareiškė (b. l. 81).
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus prieš artimą žmogų – motiną J. V.. Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi. Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bylos duomenimis kaltinamasis A. V. yra jauno darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba (b. l. 27), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 28). Kaltinamasis praeityje neteistas, tačiau eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 24-26). Kaltinamasis įrašytas Prienų rajono psichikos sveikatos centre į narkologo ir psichiatro įskaitą, diagnozė F70,1 (lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais). A. V. buvo paskirta kompleksinė teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė (b. l. 32, 34-36, 43-44). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2-as teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta (b. l. 46-48), kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2017 m. rugpjūčio 6 d. A. V. diagnozuota įgimta silpnaprotystė – lengvas protinis atsilikimas, tačiau laikinu psichinės veiklos sutrikimu nesirgo, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. V. savo veiksmų esmę supranta ir juos valdyti gali, nėra padidėjęs A. V. įtaigumas, nėra pataloginių fantazijų. Nusikalstamos veikos padarymo metu A. V. neturėjo psichikos sutrikimų, dėl kurių negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Specialus gydymas ir priverčiamųjų medicininių priemonių skyrimas nereikalingas. Dėl savo psichinės sveikatos būklės A. V. galėjo ir gali adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes, geba duoti apie jas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme. Bylos duomenimis dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, bijojo, išsigando, kad sūnus ją pasmaugs. Nukentėjusiosios parodymais stiprių liekamųjų reiškinių nėra, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, žala nepadaryta. Civilinio ieškinio nukentėjusioji kaltinamajam nereiškia, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, A. V., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – viešieji darbai, su kuria kaltinamasis sutinka. Siekiant prevencijos tikslų skirtinas įpareigojimas 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72¹ straipsnis).
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis A. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugpjūčio 6 d. 22.30 val. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. 15.00 val. (b. l. 53-54, 55), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtąją bausmę (BK 65-66 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti per mėnesį po 30 valandų visuomenės labui ir 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti per mėnesį po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti per mėnesį po 30 valandų visuomenės labui ir 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti per mėnesį po 30 valandų visuomenės labui ir 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 6 d. 22.30 val. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. 15.00 val. t. y. 2 paras, jas prilyginant 12 viešųjų darbų valandų.
Išaiškinti A. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.