- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- eI-2696-426/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00921-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Išmokų skyriui
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Išmokų skyriui (skundą padavusi institucija) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Išmokų skyrius (toliau – Skyrius) teismo prašo pakeisti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 21R-142(AG-76/03-2019) ir neįpareigoti Skyriaus nustatyti pareiškėjai teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., t. y. laikotarpiu, kai pareiškėja (R. S.) neturėjo teisės į kompensaciją.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad Komisija Sprendimu. panaikino Skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. A740-7661/18(3.3.2.11-SR7) „Dėl pažymos išdavimo R. S. vardu“ (toliau – Sprendimas) bei įpareigojo priimti naują sprendimą, nustatantį pareiškėjai teisę į paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) kredito ir palūkanų apmokėjimą nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.
Skyrius nesutinka su Komisijos sprendimo dalimi, kuria buvo įpareigotas nustatyti pareiškėjai teisę į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Sprendimą Komisija priėmė neatsižvelgusi į atsakovo 2019 m. vasario 14 d. Komisijai elektroniniu paštu pateiktus duomenis ir informaciją apie laikotarpius, kuriais pareiškėja turėjo teisę į būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas (toliau – kompensacijos). Pažymi, kad atsakovas nurodė laikotarpius, už kuriuos pareiškėja turėjo teisę į kompensacijas bei nurodė, kad atsakovas turi visas tai patvirtinančias pažymas. Nurodė ir tai, kad pareiškėja 2017 m. nepateikė prašymo dėl kompensacijų gavimo, todėl už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. neturėjo teisės gauti kompensacijų. Komisijos specialistei paprašius šias pažymas pateikti už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d., Skyrius šias pažymas Komisijai pateikė.
Komisija sprendė, kad asmens teisė į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimas siejamas su ta aplinkybe, ar asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tačiau priėmė prieštaringa sprendimą ir nustatė pareiškėjai teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą, už laikotarpį kuriuo pareiškėja teisės į kompensacijas neturėjo.
Pažymi, kad Komisija turėjo dokumentus ir informaciją, jog nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. pareiškėja neturėjo teisės į kompensacijų gavimą, tačiau vis tiek priėmė prieštaringą sprendimą ir įpareigojo Skyrių nustatyti pareiškėjai teisę į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą.
Teigia, kad Komisijos sprendime nurodyti motyvai, jog posėdžio metu atsakovas neva paaiškino, kad pareiškėja turi teisę į Kompensacijas už visą laikotarpį nuo 2012 m., prieštarauja byloje esantiems dokumentams. Atsakovas byloje pateikė visą būtiną ir aiškią informaciją apie laikotarpius, kuriais pareiškėja turėjo teisę į kompensacijas. Atsakovas galimai teigdamas, kad pareiškėja turi teisę į kompensacijas nuo 2012 m. sakė, kad pareiškėja turi teisę į kompensacijas už laikotarpius, kuriais jos buvo nustatytos ir išduotos tai patvirtinančios pažymos, o ne už laikotarpius, kuriais nėra išduotų pažymų ir nėra nustatytų teisių į jas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., pareiškėja neturėjo teisės į kompensacijas, tai teigia, kad neturėjo teisės ir į kredito ir palūkanų apmokėjimą.
Atsiliepimas
Pareiškėja teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su Skyriaus skundu ir teigia, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei gero viešojo administravimo principus, kuriais vadovautis savo veikloje privalo atsakovė.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad 2016 m. birželio 1 d. įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Notarinėje sutartyje buvo nurodyta, jog šiam turtui yra paimta namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir statybos rangos darbams finansuoti paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) . Sutartyje nėra jokio paaiškinimo apie tai, jog asmenims, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą, yra 100 proc. kompensuojamas kreditas ir palūkanos, bei nenurodyta tvarka, kaip šia teise pasinaudoti (įgyvendinti). Teigia, kad pareiškėja gauna itin mažas pajamas (senatvės pensiją), todėl 2016, 2017, 2018 ir 2019 m. turėjo ir turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą, kuria visus nurodytus metus naudojosi.
Pareiškėja nesutinka su atsakovės argumentais, kad pareiškėja nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. neturėjo teisės į būsto šildymo išlaidų kompensacijas ir į kredito ir palūkanų apmokėjimą. Pabrėžia, kad tą faktinę aplinkybę, jog R. S. nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. nesikreipė į atsakovę su prašymu dėl šildymo išlaidų kompensacijos ir neprašė pinigų šiai kompensacijai, visiškai nepagrįstai prilygina teisės į kompensaciją praradimui. Pažymi, kad joks teisės aktas nesieja paramos būsto renovacijos paskolai ir palūkanoms apmokėti, su asmens sprendimu nesikreipti dėl lengvatos šildymo išlaidoms padengti Pažymi, kad atsakovė nepatikrino duomenų, elgėsi biurokratiškai ir formaliai.
Be to, pareiškėja remiasi ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (2012/C 326/02), kuri yra tiesioginio taikymo ES teisės aktas (toliau – Chartija) 1, 21, 25 ir 34 straipsniam bei gero viešojo administravimo principais.
Pasak pareiškėjos, atsakovė privalo užtikrinti, kad ji galėtų realiai pasinaudoti valstybės jai garantuojama parama, skirta būsto atnaujinimo paskolai ir palūkanoms kompensuoti.
Šalies argumentai
Pažymi, kad atsakovės ginčijamu laikotarpiu pareiškėja sunkiai susirgo ir 2017 m. kovo 1 d. dėl komplikacijų po ligos ypač pablogėjo jos sveikata ir negalėjo nuvykti į Skyrių bei pateikti prašymus dėl šildymo kompensacijos. Ji neturi artimųjų, kurie būtų galėję padėti. Kadangi išlaidos šildymui renovuotame name sąlyginai nebuvo didelės, tai ji nepaprašė valstybės paramos šildymui, tačiau tokią teisę turėjo ir turi. Ir ši teisė nepriklauso nuo kreipimosi į atsakovę fakto, bet nuo R. S. turtinės padėties, bei ta faktinė aplinkybė, jog ji nesikreipė dėl kompensacijos mokėjimo, nepaneigia jos turėtos teisės nurodytu laikotarpiu gauti paramą būsto kredito ir palūkanų apmokėjimui.
Prašo atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas prašė, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o pareiškėja neprieštaravo, tai byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkinti iš dalies. Komisijos sprendimas keistinas.
Remiantis Komisijos byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos įgaliota atstovė advokatė 2018 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į VšĮ „Atnaujinkime miestą“ su pretenzija, prašant raštu atsakyti aiškiai nurodyti, kokius veiksmus atlikti ir kokius dokumentus pateikti turi R. S., kad jai, kaip teisę į būsto šildymo kompensaciją turėjusiam ir turinčiam nepasiturinčiam gyventojui, būtų 100 proc. kompensuojamos kredito įmokos ir palūkanos pagal daugiabučio Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui finansuoti suteiktą paskolos sutartį (b. l. 14–15).
VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ 2018 m. lapkričio 19 d. pranešė, jog pareiškėja turi kreiptis į Administraciją, kuri privalo išduoti teisę į kompensacijas patvirtinančius dokumentus, kadangi jai yra pavesta teikti paramą ir išduoti teisę į valstybės paramą turintiems asmenims tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 12–13).
Pareiškėjos įgaliota atstovė 2018 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti pareiškėjai pažymą dėl teisės apmokėti kreditą, paimtą daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanas už laikotarpius nuo 2016 m. birželio 1 d. iki einamojo laikotarpio, už kurį tokios pažymos išduodamos, pabaigos (b. l. 9–10).
Skyrius 2018 m. gruodžio 20 d. raštu pareiškėjai nurodė, jog prašomo pažymos išduoti neprivalo, kadangi pareiškėja 2016, 2017 ir 2018 m. prašymo išduoti pažymą dėl teisės apmokėti kreditą daugiabučiam namui paduoti nebuvo pateikusi (b. l. 6–7).
Pareiškėjos įgaliota atstovė 2019 m. sausio 23 d. pateikė skundą Komisijai dėl Skyriaus rašto panaikino. Teigė, kad jai jokios informacijos niekas neteisė Nesutiko su Skyriaus išvada, neišduoti pažymos (b. l. 1–3).
Komisija skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo Atsakovę išduoti atitinkamas pažymas, patvirtinančias, jog ji, įsigijusi nuosavybėn butą, nuo įsigijimo momento iki bylos nagrinėjimo teisme dienos visą laiką turėjo ir turi teisę į kredito ir palūkanų, paimto daugiabučiam namui atnaujinti, kompensavimą, t. y. apmokėjimą valstybės lėšomis.
Skyrius nesutinka su sprendimu ir teigia, kad Komisijos išvados, jog pareiškėja 2017 m. nepateikusi prašymo dėl kompensacijų gavimo, už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. įgijo teisę gauti kompensacijas, yra nepagrįstos.
Ginčui taikytinas Kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012m. vasario 24 d. įsakymu Nr. D1-174/A1-116 (toliau – Tvarkos aprašas), kurio 4 punktas nustatyta, jog teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą turi buto savininkas, kuris atitinka visus šiuos reikalavimus: turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už Įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti; su kitais daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad buto savininko teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatoma šildymo ir nešildymo sezono metu. Šią teisę buto savininkas įgyja nustačius jo teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skelbiamus vidutinius energijos ar kuro sąnaudų normatyvus, kurie taikyti iki daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), esant standartinėms (nekoreguotoms) sąlygoms, ir energijos ar kuro kainas, galiojančias tą mėnesį, kurį buto savininkas kreipiasi dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo.
Tvarko aprašo 7 punkte nustatyta, kad teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatoma laikotarpiui, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – Įstatymas), nustatoma teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija, gavusi Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytą buto savininko prašymą, dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, užpildo formą dėl teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant kreditą ir palūkanas, nustatymo (2 priedas) ir per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos buto savininkui išduoda pažymą dėl teisės apmokėti kreditą, paimtą daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanas (3 priedas), patvirtinančią, kad buto savininkas turi teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą, arba raštu nurodo pažymos neišdavimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarką.
Įstatymo 8 straipsnio 8 dalis nustato, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, jų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui, kurie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją atnaujinamame (modernizuojamame) bute pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už šiame įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti, šildymo ir nešildymo sezono metu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos jiems tenkančios kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį.
Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis nustato, kad kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraišk pateikimo mėnesio, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas. Paramos įstatymas nustato, kad kompensacijos yra skiriamos ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius nuo asmens kreipimosi dėl jų dienos.
Taigi, minėti teisės aktai asmens teisę į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą sieja su tuo, ar asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Pareiškėja teigia, kad ji visą laiką turėjo teisę į būsto šildymo kompensaciją, todėl atsakovas nepagrįstai apribojo jos teisę gauti kompensacija.
Pateikti duomenys Komisijos byloje nepatvirtina pastarosios teiginių, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. pareiškėja turėjo teisę gauti kompensacijas. Komisijai pateikti Skyriaus duomenys paneigia šias aplinkybes, o be to, ir pati pareiškėja iš esmės neneigia fakto, jog už minėtą laikotarpį tokio prašymo ji nebuvo pateikusi. Taigi, nesant prašymo, nėra galimybės preziumuoti, kad ji tuo metu turėjo teisę į minėtas kompensacijas. Skyrius neturi teisės išduoti pažymos, kai pareiškėja nebuvo teikusi prašymo. Šiuo atveju atsakovo vertinimas yra abstraktus ir pareiškėjai nebuvo sudarytos galimybės teikti papildomus duomenis ar paaiškinimus bei siekti šį klausimą išspręsti iš esmės.
Šiuo atveju yra reikšminga aplinkybė, kad byloje nėra duomenų, jog Tvarkos aprašo 2 priedo forma ginčo atveju buvo pildoma, atitinkamai, nebuvo nuspręsta, ar pareiškėja turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant kreditą ir palūkanas.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taigi, atsakovo sprendimas, kuriuo jis atsisakė pareiškėjai išduoti pažymą dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą, nebuvo tinkamai pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, netinkamai atliktu aplinkybių vertinimu, todėl ginčijamas sprendimas laikomas nepagrįstu ir Komisija iš esmės jį pagrįstai panaikino.
Teismas nesutinka su Komisijos sprendimo dalimi, kuria Skyrius įpareigotas priimti sprendimą, nustatantį R. S. teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.
Šiuo atveju tik Skyrius yra kompetentingas spręst, ar pareiškėja turėjo teisę į kompensaciją. Todėl Komisija turėjo teisę įpareigoti iš naujo Skyrių išnagrinėti pareiškėjos teiktą prašymą dėl teisės į kompensacija nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Šiuo atveju pareiškėjai turi būti sudaryta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus ir duomenis (kaip ji teigia, turėjo sveikatos problemų ir kitų sunkumų), kad Skyrius tinkamai įvertintų individualią situaciją, sudarytų galimybę pateikti papildomus dokumentus ir atitinkamai išspręstų iš esmės, ar ji turėjo teisę į kompensacijas. Taip atsakovas įgyvendintų gero administravimo principą ir tinkamai atliktų viešojo administravimo subjektui priskirtas funkcijas.
Taigi, Komisijos sprendimas yra keičiamas tikslinant jo rezoliucinę dalį, t. y. pakeisti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (2019 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 21R-142(AG-76/03-2019) ir įpareigoti iš naujo Skyrių išnagrinėti pareiškėjos teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.
Likusi Komisijos sprendimo dalis pripažįstama teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Išmokų skyriaus skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 21R-142(AG-76/03-2019) dalį dėl įpareigojimo ir įpareigoti iš naujo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Išmokų skyrių išnagrinėti pareiškėjos teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.