- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-2162-467/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04259-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- R. D., AAS „Gjensidige Baltic“
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. V. ir atsakovo R. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovams AAS „Gjensidige Baltic“ ir R. D. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. V. 2010-04-15 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ 7 872,92 Lt turtinei žalai atlyginti bei 862,50 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš atsakovo R. D. priteisti 78 275 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti iš abiejų atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-04-15 atsakovas R. D., vairuodamas automobilį Audi A4, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, sutrikdė eismą ir pažeidė Kelių eismo taisykles. Atsakovas sudarė neišvengiamą kliūtį ieškovui, važiavusiam iš paskos motociklu Yamaha FZR 600, dėl ko pastarasis atsitrenkė į atsakovo vairuotą automobilį. Trakų rajono apylinkės teismo 2009-10-27 nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl minėto eismo įvykio. Dėl atsakovo veiksmų ieškovui buvo padaryti ženklūs sveikatos sutrikdymai, kurių pasekmes jis jaučia iki šiol, sunkus sveikatos sutrikdymas, pavojingas gyvybei. Ieškovas buvo hospitalizuotas, jį buvo ištikusi koma, buvo taikomas reabilitacinis gydymas, ieškovas iki šiol lankosi VGPU neurochirurginiame skyriuje dėl galvos smegenų traumos liekamųjų reiškinių. Darbingumas neatsistatė, liekamieji reiškiniai trukdo darbinei veiklai, nes ieškovas dirba protinį darbą. Taip pat ieškovas greitai pavargsta, jį kamuoja miego sutrikimai, virškinamojo trakto negalavimai, galvos svaigimas, pykinimas, jis turi laikytis maisto apribojimų. Dėl gydymo metu vartoto didelio kiekio vaistų sumažėjo organizmo atsparumas. Po operacijos likę randai subjaurojo išvaizdą. Realus pavojus gyvybei, medikų prognozės dėl neįgalumo neigiamai paveikė ieškovo ir jo artimųjų dvasinę pusiausvyrą, sukėlė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Ieškovas patyrė stresą dėl savo sveikatos būklės. Be to neturėjo galimybės rūpintis prieš aštuonis mėnesius iki eismo įvykio gimusiu sūnumi, tinkamai su juo bendrauti, dalyvauti jo ugdyme. Po eismo įvykio atsakovas R. D. nesirūpino ieškovo būkle ir gydymu. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ išmokėjo ieškovui 862,50 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir tik pusę turtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas R. D. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas važiavo 94 km/h greičiu gyvenvietėje, kur leistinas transporto priemonių greitis 50 km/h. Ieškovas, neatsargiai vairuodamas ir keldamas pavojų kitiems asmenims, prisiėmė labai didelę riziką dėl galimos žalos kilimo, todėl civilinė atsakomybė neturi būti taikoma. Lietuvos teismo ekspertizės išvadoje nurodyta, kad tikėtina, jog ieškovas, važiuodamas didžiausiu leistinu greičiu gyvenvietėje, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, laiku sustabdydamas savo vairuojamą motociklą. Atsakovas transporto priemonę vairavo atsargiai, apsisukinėjo leistinoje vietoje, buvo blaivus, jo padarytas pažeidimas pasireiškė tik tuo, kad apsisukimo manevrą pradėjo daryti, būdamas per arti dešiniojo krašto. Pats ieškovas pažeidė Kelių eismo taisykles, nes nekreipė dėmesio į atsakovo rodomą posūkio signalą ir lenkdamas atsakovą. Atsakovas po eismo įvykio iš karto iškvietė medicinos pagalbą, vėliau domėjosi ieškovo savijauta, tačiau jo sutuoktinė nurodė daugiau neskambinti, netrukdyti ir nesidomėti. Ieškovas yra visiškai pasveikęs po patirtų traumų, dirba dviejuose darbuose, sužeidimai nedaro jokio poveikio jo judėjimo laisvei, todėl ieškovo gyvenimo kokybė nepablogėjo.
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas yra įvykdęs savo įsipareigojimus dėl žalos atlyginimo – ieškovui atlyginęs ½ padarytos žalos, kadangi 2009-01-10 eismo įvykis kilo ne tik dėl atsakovo, bet ir dėl ieškovo kaltės. Atsakovo kaltės laipsnis yra ne mažiau 50 procentų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, patvirtino ieškovo G. V. ir atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ sudarytą taikos sutartį (tokiomis sąlygomis: šalys susitarė, kad dėl 2007-04-15 apie 15.55 val. kelio Trakai-Vievis 17 km., Elektrėnų sav. teritorijos ribose, įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sugadintas ieškovo motociklas YAMAHA FZR 600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo sutrikdyta ieškovo sveikata, atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ papildomai prie to, ką yra sumokėjęs anksčiau, sumoka ieškovui 431,25 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 3 505,21 turtinės žalos atlyginimą, iš viso 3 936,46 Lt; šią sumą atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ sumoka ieškovui per 14 dienų nuo teismo procesinio sprendimo, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos; ieškovas atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atžvilgiu atsisako visų kitų ieškinyje reiškiamų reikalavimų, įskaitant reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; ieškovas patvirtina, kad atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ sumokėjus 3 936,46 Lt sumą, ieškovas nebereikš atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ jokių papildomų reikalavimų, susijusių su taikos sutartyje aprašytu eismo įvykiu ir jo pasekmėmis; šalys neatlygina viena kitai šioje civilinėje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų; dokumentų atsakovui įteikimo išlaidas ir kitas valstybės išlaidas, jei tokios buvo, valstybei atlygina ieškovas), nutraukė bylos dalį pagal ieškovo G. V. reikalavimus atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priteisė ieškovui iš atsakovo R. D. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmetė ir priteisė valstybei iš atsakovo R. D. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, jog pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, todėl, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovo argumentus, kad nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, teismas atmetė. Konstatavęs pagrindus neturtinei žalai atsirasti, teismas, atsižvelgdamas į ieškovui padarytus sveikatos sužalojimus, jų apimtį, į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie galimus liekamuosius reiškinius ar kad jo sveikatos būklė blogėja, kad ieškovas nedarbingas buvo keturis mėnesius, jis netapo neįgalus, ieškovas iki įvykio ir po jo dirba 2 darbovietėse, taip pat atsižvelgdamas į abiejų šalių socialines ekonomines gyvenamosios vietos aplinkybes, turtinę padėtį, į tai, kad atsakovo veika buvo neatsargi, jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo itin šiurkštūs, kad ieškovas, viršydamas leistiną greitį, taip pat pažeidė Kelių eismo taisykles, kad atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ sumokėjo ieškovui dalį neturtinės žalos – 862,50 Lt, ir įsipareigojo pagal taikos sutartį atlyginti dar 431,25 Lt neturtinės žalos, sprendė klausimą dėl neturtinės žalos dydžio ir padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje ieškovui priteistina iš atsakovo R. D. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas sprendė, jog toks neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį. Nustatęs, jog ieškovo ir atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kieno nors teisių ir įstatymo saugomų interesų, šalims taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės žinomos, teismas patvirtino ieškovo ir atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ taikos sutartį.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas G. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kurioje ieškovo ieškinys atmestas, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį atsakovo R. D. atžvilgiu patenkinti visiškai. Nurodo, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į ieškovo turtinę padėtį, nes neturtinės žalos atlyginimo byloje atsižvelgtina į atsakovo, o ne ieškovo turtinę padėtį. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas neatsižvelgė į atsakovo nesąžiningą elgesį – atsakovas, žinodamas apie jam keliamus reikalavimus, padovanojo turėtą žemės sklypą motinai ir teismui pateikė vėlesnės datos Nekilnojamojo turto registro pažymą apie tai, kad jis nekilnojamojo turto neturi. Nors ieškovas neginčija aplinkybės, kad eismo įvykio metu jis viršijo leistiną važiavimo greitį – pažeidė Kelių eismo taisykles, bet ieškovas nesutinka su teismo vertinimu dėl šio pažeidimo įtakos eismo įvykio kilimui (kaltės laipsnio). Baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu ir nutartimis, kuriomis šis nuosprendis paliktas galioti, yra konstatuota, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo atsakovo veiksmai – būtent atsakovas, atlikdamas manevrą, kurio metu kertamos kitų eismo dalyvių judėjimo kryptys, buvo neatidus, nepraleido ieškovo, nors turėjo objektyvią galimybę laiku jį pastebėti. Būtent atsakovas padarė pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją kelyje. Teismo įvertinta neturtinės žalos suma akivaizdžiai per maža sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju. Ieškovui padarytas sveikatos sutrikdymas buvo itin pavojingas, gydymasis užtruko ilgą laiką, jo metu ieškovo patirti išgyvenimai ir kančios yra verti didesnio dydžio piniginės satisfakcijos.
Atsakovas R. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą dalyje, kuria ieškovo naudai iš jo priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nepakankamai įvertino paties ieškovo kaltę ir prisiimtą riziką dėl jam padarytos žalos kilimo. Ieškovas gyvenvietėje važiavo beveik dvigubai didesniu greičiu nei leistina, tyčia, suprasdamas, kad tuo kelia grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems asmenims, be to jis važiavo galingu motociklu – transporto priemone, kuri yra mažiau pastebima kitų eismo dalyvių. Taigi, atsižvelgiant į ieškovo visiškai neatsakingą elgesį kitų asmenų bei eismo dalyvių atžvilgiu, keliamą grėsmę, akivaizdu, kad žala atsirado dėl paties ieškovo veiksmų, todėl, remiantis CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalimis, civilinė atsakomybė atsakovui R. D. neturėjo būti taikoma. Teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į atsakovo kaltę – kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo dėl neatsargumo. Atsakovas eismo įvykio metu neviršijo leistino greičio, vairavo blaivus, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, kuomet jis nepastebėjo ieškovo vairuojamo motociklo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. V. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovo argumentas, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir žalai atsirasti neva buvo ieškovo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, yra paneigtas teismo nuosprendžiu ir aukštesnės instancijos teismų nutartimis. Aplinkybė, kad ieškovas viršijo leistiną važiavimo greitį, nepripažinta kaip pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. D. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad atsakovas, žinodamas apie jam reiškiamus reikalavimus, turėtą žemės sklypą padovanojo motinai, nes dovanojimo sandorio sudarymo metu apie civilinę bylą jam dar nebuvo žinoma. Ieškovas, viršydamas greitį, prisiėmė galimų padarinių riziką, todėl atsakovas turėjo būti atleistas nuo civilinės atsakomybės taikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo G. V. ir atsakovo R. D. apeliacinių skundų ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad 2007-04-15 apie 15.55 val. kelio Trakai–Vievis 17 km, Elektrėnų sav. teritorijos ribose, vairuodamas R. N. priklausantį automobilį „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovas R. D. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims bei aplinkai, sutrikdė eismą ir taip pažeidė KET 53 punkto reikalavimus; nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, taip pažeidė KET 64 punkto reikalavimus; prieš pradedamas keisti važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio eismo dalyviui, taip pažeidė KET 145 punkto reikalavimus; apsisukimo manevrą pradėjo atlikti ne nuo kraštinės kairės padėties, nedavė kelio ir sudarė neišvengiamą kliūtį iš paskos prie jo priartėjusiam motociklui „Yamaha FZR 600“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo G. V., t.y. R. D., prieš sukdamas į kairę, privalėjo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, ir taip pažeidė KET 150 punkto reikalavimus, dėl to G. V. vairuojamas motociklas atsitrenkė į R. D. vairuotą automobilį. Įvykusio eismo įvykio metu G. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Trakų rajono apylinkės teismo 2009-10-27 nuosprendžiu R. D. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata (b.l. 7-14). Šį nuosprendį Vilniaus apygardos teismas 2011-03-25 nutartimi paliko nepakeistą (b.l. 98-103). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-11-22 nutartimi minėtą apylinkės teismo nuosprendį paliko nepakeistą (b.l. 131-136). Ieškovas G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ 7 872,92 Lt turtinei žalai atlyginti bei 862,50 Lt neturtinei žalai atlyginti, o iš atsakovo R. D. priteisti 78 275 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti procesines palūkanas iš abiejų atsakovų (b.l. 2-5). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, patvirtino ieškovo G. V. ir atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ sudarytą taikos sutartį, nutraukė bylos dalį pagal ieškovo G. V. reikalavimus atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priteisė ieškovui iš atsakovo R. D. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmetė ir priteisė valstybei iš atsakovo R. D. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 151-155). Su teismo sprendimu nesutinka tiek ieškovas, tiek ir atsakovas – pirmasis, kad priteistas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra per mažas, antrasis, atvirkščiai, kad per didelis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti nė su vieno iš apeliantų argumentais.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu atmestų reikalavimų atsakovo R. D. atžvilgiu dalyje, t.y. atsakovas sprendimą skundžia toje dalyje, kurioje teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo R. D. 68 275 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taigi iš esmės ieškovas nesutinka su teismo priteistu ieškovui neturtinės žalos dydžiu, kadangi mano, jog teismo įvertinta neturtinės žalos suma akivaizdžiai per maža sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, nes ieškovui padarytas sveikatos sutrikdymas buvo itin pavojingas, gydymasis užtruko ilgą laiką, jo metu ieškovo patirti išgyvenimai ir kančios yra verti didesnio dydžio piniginės satisfakcijos.
Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nepagrįstai atsižvelgė į ieškovo turtinę padėtį ir suteikė pernelyg didelę reikšmę ieškovo Kelių eismo taisyklių pažeidimo įtakai eismo įvykio kilimui. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovo turtinę padėtį, taip pat įvertinęs ir jo paties kaltę dėl kilusio eismo įvykio, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nei procesinės teisės, nei materialinės teisės normų nepažeidė. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti ne tik į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bet ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 185 straipsnio pirmąją dalį teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas, gindamasis nuo ieškinio, savo atsikirtimų pagrindu, be kitų aplinkybių, taip pat nurodė ir aplinkybes dėl savo sunkios turtinės padėties bei paties ieškovo kaltę, šiam padarant Kelių eismo taisyklių pažeidimą eismo įvykio, kuriame jis buvo sužalotas, metu. Taigi teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai įvertinti atsakovo turtinę padėtį, kolegijos vertinimu, turėjo pagrindą atsižvelgti taip pat ir į ieškovo turtinę padėtį, o, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo vertinti ir ieškovo Kelių eismo taisyklių pažeidimo įtaką eismo įvykiui, kuriame jis buvo sužalotas, nes tai padaryti teismą įpareigoja įstatymas. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, tiek ieškovo turtinė padėtis, tiek ir ieškovo kaltė, šiam padarant Kelių eismo taisyklių pažeidimą eismo įvykio, kuriame jis buvo sužalotas, metu, nebuvo esminės nustatant priteistinos žalos dydį. Jos buvo tik viena iš aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas vertino, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, visumos. Kolegijos vertinimu, teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei nustatė tinkamą priteistino neturtinės žalos dydį (10 000 Lt), kuris taip pat atitinka ir teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-38/2008, 2010-12-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-638/2010), protingumo bei teisingumo kriterijus.
Dėl atsakovo R. D. apeliacinio skundo
Atsakovas R. D. nesutinka su sprendimu dalyje, kurioje teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, apeliaciniame skunde nurodydamas tiek argumentus dėl to, kad teismas nepagrįstai neatleido atsakovo nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnį, tiek ir argumentus, kad teismas netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį, nes nepakankamai vertino paties ieškovo kaltę dėl jam padarytos žalos kilimo, taip pat teismas neatsižvelgė į atsakovo kaltę – kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo dėl neatsargumo. Tačiau teisėjų kolegija atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Kolegija pažymi, jog pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnį. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-11-22 nutartyje konstatavo, kad motociklo vairuotojo važiavimas didesniu nei leistina greičiu grėsmės eismo saugumui nekėlė, o automobilio vairuotojas, pradėdamas apsisukimo manevrą ne nuo kraštinės kelio padėties, sudarė kliūtį iš paskos važiavusiam vairuotojui, kuris negalėjo numatyti, kad, sulėtinęs greitį automobilio vairuotojas pradės apsisukimo manevrą ir automobiliu užtvers kelią, ir būtent dėl to motociklo vairuotojas neturėjo galimybės išvengti susidūrimo. Apklaustas teismo posėdyje ekspertas V.Matusevičius negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad, jei G. V. nebūtų viršijęs leistino greičio, eismo įvykis nebūtų įvykęs, R. D. argumentas, kad, iš buvusios situacijos pašalinus jo padarytus KET pažeidimus, eismo įvykis vis tiek būtų įvykęs ir jo padariniai būtų buvę identiški, neatitinka bylos duomenų; padaryta išvada, jei analogiškoje situacijoje R. D. būtų laikęsis KET reikalavimų, o G. V. vis vien būtų pažeidęs byloje konstatuotus KET reikalavimus, kelių eismo įvykis būtų neįvykęs (b.l. 135). Taigi įstatymui numatant, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, o Kelių eismo taisykles pažeidus nors ir abiems šalims, tačiau iš esmės autoįvykį nulėmus būtent atsakovo veiksmams, nors atsakovui juos padarius ir dėl neatsargumo, teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, kolegijos vertinimu, iš esmės teisingai konstatavo, jog atsakovui kilo pareiga atlyginti ieškovui jo patirtą neturtinę žalą, kurią teismas įvertino 10 000 Lt. Kaip jau minėta anksčiau, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į neturtinės žalos pasekmes, ir į atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (į tai, kad ir pats ieškovas pažeidė Kelių eismo taisykles bei kt.), kaip jį tai padaryti įpareigoja įstatymas (CK 6.250 str., CPK 185 str.), t.y. teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir nustatė pagrįstą atlygintinos neturtinės žalos dydį 10 000 Lt. Pirmosios instancijos teismo išvados apeliacinio skundo argumentais, kolegijos vertinimu, paneigtos nebuvo.
Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.