Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant pareiškėjai M. B., jos atstovui advokatui Vytautui Garlai, suinteresuotiems asmenims G. M., V. M., VĮ Turto bankas atstovui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo suinteresuotiems asmenims G. M., V. M., VĮ Turto bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (su vėlesniais pakeitimais) šalyje įvesto karantino prašo bylą nagrinėti pareiškėjai, jos atstovui nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateiktoje teismui išvadoje nurodė, jog visos pareiškėjos nurodytos termino palikimui priimti praleidimo aplinkybės rodo, kad terminą palikimui priimti nepilnamečio L. M. vardu jo rūpintoja praleido dėl svarbių priežasčių, dėl to šis terminas turėtų būti atnaujinamas. Pažymi, jog siekiant apsaugoti nepilnamečio geriausius interesus, Tarnyba neprieštarauja, kad būtų atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti ir išduotas teismo leidimas. Taip pat Tarnyba mano, kad pareiškėja turėtų priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu tik pagal turto apyrašą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuo palikimo atsiradimo momento įpėdiniai įgyja paveldėjimo teises, tačiau tam, kad įpėdinis paveldėtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymu nustatyta tvarka ir terminu. Esant bet kuriam iš paveldėjimo pagrindų (pagal testamentą ar įstatymą) įpėdinis gali pasirinkti priimti palikimą arba jo atsisakyti, taip pat pasirinkti palikimo priėmimo būdą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teise į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Palikimą priimti galima atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksnių: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas teismo gali būti pratęstas, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. M. mirė (duomenys neskelbtini). L. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra mirusiojo V. M. sūnus. Po V. M. mirties liko turtas ? dalis buto su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktas mirusiojo V. M. sudarytas testamentas, kuriuo minėto buto dalį jis paliko savo sūnui L. M..

Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, teismas turi atsižvelgti į kitų palikimą priėmusių, turinčių teisę priimti palikimą ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo. Suinteresuoti asmenys mirusiojo V. M. vaikai V. M. ir G. M. savo pozicijos dėl termino atnaujinimo nepateikė. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas ir išvadą teikianti institucija neprieštarauja, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti.

Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų poziciją, į pareiškėjos nurodytas termino praleidimo aplinkybes, į tai, kad mirusysis testamentu turimą buto dalį paliko savo sūnui L. M., taip pat į tai, kad mirusiojo nepilnametis sūnus yra pirmos eilės įpėdinis, leidžia daryti išvadą, kad termino praleidimo priežastys buvo svarbios ir terminas palikimui priimti, atnaujinamas. Byloje nėra duomenų, kad termino palikimui priimti atnaujinimas pažeistų kitų suinteresuotų asmenų interesus.

Pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą, be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą gali ne tik tėvai, bet ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, arba paskirtas globėjas ar rūpintojas. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu nepilnametis L. M. yra mirusiojo V. M. sūnus, įstatyminis įpėdinis, o pareiškėja 2019 m. balandžio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi yra paskirta L. M. nuolatine rūpintoja, kuri be išankstinio teismo leidimo neturi teisės priimti L. M. vardu palikimą. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad priėmus nepilnamečio L. M. vardu palikimą, jo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

Nors pareiškėja, prašydama išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio L. M. vardu, nurodo, jog jai yra žinoma, kad palikėjas skolų neturėjo, todėl palikimas nebus apsunkintas kreditorių reikalavimais ir yra netikslinga palikimą priimti priėmimo pagal apyrašą būdu, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nėra tiksliai žinoma ar velionis turėjo kreditorių, skolinių įsipareigojimų, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei užtikrinti prioritetinę vaiko teisių ir interesų apsaugą ir gynimą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), teismas leidžia pareiškėjai nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjai išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Šis pavedimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui.(CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-582 straipsniais, teismas

nutaria:

Atnaujinti terminą pareiškėjai M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą nepilnamečio L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vardu po jo tėvo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą atsiradusį po jo tėvo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą.

Išaiškinti, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškėja su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.