Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei L. V. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Santuoka tarp A. V. ir L. V. buvo sudaryta 1996 m. liepos 13 d., o Vilniaus miesto civilinio metrikacijos (toliau – CM) skyriuje įregistruota 2000 m. balandžio 19 d. (įrašo Nr. 645) (b.l. 9-10). Santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų šalys neturi.

Ieškovas A. V. pareiškė ieškinį atsakovei L. V. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, kuriame nurodė, kad gyvendami santuokoje su atsakove kurį laiką sutarė, vėliau, gimus sūnui (jis šiuo metu yra pilnametis), santykiai ėmė prastėti, tarp šalių nuolat kildavo konfliktai, todėl šeimoje atsirado psichologinė įtampa, o vėliau atsakovė išvyko gyventi į Baltarusiją, todėl keliolika metų šalys nebendrauja, bendro ūkio neveda. Ieškovo nuomone, šeimos išsaugoti nebeįmanoma, todėl ji nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinis tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Tie patys reikalavimai taikomi ir nustatant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

A. V. ir L. V. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tai patvirtina ieškovo paaiškinimai, kad sutuoktiniai nebegyvena kartu ilgą laiką dėl šeimyninių konfliktų ir tarpusavio nesutarimų, skirtingų požiūrių į šeimos vertybes ir bendrą gyvenimą, abiejų sutuoktinių nenorą išsaugoti šeimą. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys kartu negyvena ilgą laiko tarpą. Atsakovė šiuo metu gyvena Baltarusijos Respublikoje Minsko mieste. Įrodymų, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės byloje nėra.

Dėl turto padalijimo.

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).

CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t.y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ar kito asmeninis turtas, sutuoktinių bendros ar asmeninės skolos.

Pažymėtina, kad Turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 1 ir 2 d.).

Iš pateiktų įrodymų – 2014-01-13 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 1/3 buto, esančio -, Vilniuje, ieškovas A. V. įgijo 1998-05-25 teismo nutarties pagrindu (b.l. 12-13). Ieškovas paaiškino, kad nors 1/3 minėto buto ieškovo vardu įregistruota tik 1999 metais, realią teisę į 1/3 buto, esančio -, Vilniuje, ieškovas įgijo po to, kai teisme buvo užginčyta Šeškinės seniūnijos ir R. V. sudaryta ir 1992-11-25 Vilniaus miesto 1 notarų biuro notarės K. S. patvirtinta buto Čiobiškio g. 19-34, Vilniuje, pirkimo - pardavimo sutartis. 1998-05-25 nutartimi teismas patvirtino taikos sutartį, pagal kurią buto, esančio -, Vilniuje 1992-11-25 pirkimas – pardavimas buvo iš dalies pripažintas negaliojančiu, pripažinus ieškovo A. V. teisę į 1/3 minėto buto. Bylos nagrinėjimo metu L. V. nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. sausio 13 d. išraše L. V. nenurodoma, kaip dalies buto, esančio -, savininkė. Minėtame išrašė nurodoma, kad ieškovas A. V. turi nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto. Teismo posėdžio metu ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad 1/3 minėto buto dalis faktiškai buvo įgyta iš jo ir jo tėvų asmeninių lėšų – investicinių čekių (b.l. 79-80). Dėl išdėstyto laikytina, kad 1/3 dalis buto, esančio - Vilniuje, yra asmeninė A. V. nuosavybė, įgyta iki santuokos su atsakove sudarymo, todėl nutraukiant ieškovo ir atsakovės santuoką, minėto buto dalis tarp šalių nedalinama (CK 3.88 str. 2 d., 3.89 str. 1 d. 7 p.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių.

Ieškovo prašymu bei atsakovei neprieštaraujant, po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė „V.“ (CK 3.69 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Žyminis mokestis už ieškovo reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų šalių kaltės sudarė 144 Lt (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.). Ieškovas, teikdamas teismui ieškinį, sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio dalį (b.l. 8). Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 144 Lt žyminio mokesčio.

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma 17,33 Lt. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiama 17,33 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 84, 88 str. 1d. 3p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, tarp A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. V., gim. 1969 m. spalio 15 d., sudarytą 1996 m. liepos 13 d. Baltarusijos Respublikoje Minsko mieste ir įregistruotą 2000 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto civilinio metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 645), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pripažinti, kad 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1098-1013-2017:0033, įregistruota A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu 1998-05-25 teismo nutarties pagrindu nuo 1999-02-03, yra A. V., (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis valdomas turtas ir tarp sutuoktinių nedalinamas.

Po santuokos nutraukimo atsakovei L. V., gim. 1969-10-15, palikti santuokinę pavardę – V..

Priteisti iš atsakovės L. V., gim. 1969-10-15, ieškovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. V., gim. 1969-10-15, į valstybės biudžetą 17,33 Lt (septyniolika litų 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.