Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015-10-14 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (5 veikos) ir 214 str. 1 d., ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 178 str. 2 d. (dėl A. J. turto vagystės) – laisvės atėmimas vieniems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. (dėl A. B. turto vagystės) – laisvės atėmimas vieniems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimas vieniems metams, pagal BK 178 str. 2 d. (dėl T. S. turto vagystės) – laisvės atėmimas vieniems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. (dėl D. S. turto vagystės) – laisvės atėmimas vieniems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. (dėl A. J. turto vagystės) – laisvės atėmimas vieniems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., pagal BK 214 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl A. B. turto vagystės) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo vieniems metams šešiems mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., ši subendrinta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su kitomis paskirtomis bausmėmis, ir A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Remiantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Į A. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūti laikotarpiai nuo 2011-11-10 iki 2011-11-12, nuo 2011-11-16 iki 2011-11-18 ir nuo 2015-09-02 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2015-10-14). Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p., A. S. pagal BK 215 str. 1 d. išteisintas, kadangi nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Priteista iš A. S. A. J. 235 Eur, A. B. 294 Eur, T. S. 191 Eur, D. S. 139 Eur, A. J. 38 Eur nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 15 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) daugiaaukščio gyvenamojo namo rūsyje, Utenos m., atvirai, iš A. J. pagrobė 2,89 euro vertės piniginę, kurią ji buvo pasikabinusi ant kaklo, su joje buvusiais 232 eurais, 55 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“ su „Tele 2“ SIM kortele, verslo liudijimu, išduotu A. J., suprasdamas, jog A. J. suvokia jo veiksmų neteisėtumą, taip nukentėjusiajai A. J. padarė 290 eurų turtinę žalą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 20 d. apie 22.10 val. prie (duomenys neskelbtini), Utenos m., atvirai, iš A. B. rankų pagrobė 43 eurų vertės rankinę su joje buvusiais daiktais: A. B. vairuotojo pažymėjimu, 11,59 euro vertės kosmetine su 58 eurų vertės kosmetikos priemonėmis, 14,49 euro vertės kvepalais „Faberli“, 87 eurų vertės telefonu „Nokia X3“ bei 5,80 euro vertės „Tele 2“ SIM kortele, 116 eurų vertės telefonu „Huawei U 8500“ bei 5,80 euro vertės „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele, 4 vnt. šratinukų, bendros 5,80 euro vertės, 4,34 euro vertės lūpų dažais, 1,45 euro vertės kremu „Čistaja linija“, 4,34 euro vertės dezodorantu „Fa“, 14,49 euro vertės pinigine, kurioje buvo A. B. asmens tapatybės kortelė, AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelė, išduota A. B., AB banko „SNORAS“ kreditinė kortelė, išduota A. B., 0,87 euro, suprasdamas, jog A. B. suvokia jo veiksmų neteisėtumą, taip nukentėjusiajai A. B. padarė 373 eurų turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2011 m. rugsėjo 20 d. apie 22.10 val. prie (duomenys neskelbtini), Utenos m., atvirai, iš A. B. rankų pagrobęs rankinę, neteisėtai įgijo jam svetimą, AB bankui „Snoras“ priklausančią kreditinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. B., su šios kreditinės kortelės naudotojo patvirtinimo duomenimis – PIN kodu.

Taip pat A. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. apie 11 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Utenos m., atvirai, nuo T. S. peties, pagrobė 17,39 euro vertės rankinę su joje buvusiu 5,80 euro vertės skėčiu, 14,49 euro vertės raktu, 58 eurų vertės akiniais skaitymui ir dvi po 5,80 euro vertės pinigines, kurių vienoje buvo T. S. Lietuvos Respublikos piliečio pasas, tremtinio pažymėjimas, sveikatos draudimo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, o kitoje – 58 eurai, suprasdamas, jog T. S. suvokia jo veiksmų neteisėtumą, taip nukentėjusiajai T. S. padarė 165 eurų turtinę žalą.

Jis taip pat nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. apie 21.30 val. prie (duomenys neskelbtini), Utenos m., atvirai, nutraukdamas nuo D. S. peties, pagrobė 14,49 euro vertės rankinę su joje buvusiais daiktais: 148 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 7230“ su 5,50 euro vertės „Omnitel“ SIM kortele, 58 eurų vertės akiniais, 5,80 euro vertės skėčiu, 23 eurų vertės pinige, kurioje buvo 7,50 euro, D. S. asmens tapatybės kortelė, AB banko „Snoras“ kreditinė kortelė, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė, AB „SEB bankas“ mokėjimo kortelė, 6,20 euro vertės magnetinė kortelė, suprasdamas, jog D. S. suvokia jo veiksmų neteisėtumą, taip nukentėjusiajai D. S. padarė 269 eurų turtinę žalą.

Jis nuteistas ir už tai, kad 2011 m. spalio 4 d. apie 14.00 val. prie (duomenys neskelbtini), Utenos m., atvirai, ištraukdamas iš A. J. rankų, pagrobė 11,60 euro vertės rankinę, su joje buvusiais 20 eurų vertės akiniais, 3 eurų vertės akinių dėklu, A. J. vardu išduotu kompensuojamų vaistų pasu, 4 eurų vertės vaistais, 2 vnt. raktų (bendros 29 eurų vertės), 58 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonu „Nokia“ su „Omnitel Extra“ SIM kortele, 5,80 euro vertės pinigine, kurioje buvo 32 eurai, suprasdamas, jog A. J. suvokia jo veiksmų neteisėtumą, taip nukentėjusiajai A. J. padarė 163 eurų turtinę žalą.

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. apie 22.20 val. (duomenys neskelbtini), Utenoje, buvusiame AB banko „Snoras“ klientų aptarnavimo skyriuje, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB banko „Snoras“ kreditinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. B., bei šios kreditinės kortelės naudotojo patvirtinimo duomenis – PIN kodą, bankomate neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. patikrino kreditinės kortelės sąskaitos balansą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2015-10-14 nuosprendį, taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą arba sušvelninti jam paskirtą bausmę ir ją subendrinti su Vokietijoje jo atžvilgiu 2012 m. priimtu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies įskaityti pagal pastarąjį teismo nuosprendį jo atliktą bausmę nuo 2012-01-31 iki 2015-09-02.

Nurodo, kad teismui nusprendus jam skirti realią laisvės atėmimo bausmę, bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai, dėl to netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė. Byloje nustatyta, kad iki nuosprendžio priėmimo jis Vokietijoje buvo padaręs nusikalstamą veiką ir už ją atliko bausmę. Iš bausmės atlikimo vietos, pagal Europos arešto orderį, buvo perduotas Lietuvai ir 2015-09-03 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo suimtas šioje byloje. Taigi jo įkalinimas nenutrūko nė vienos dienos. Šios aplinkybės apylinkės teismui buvo žinomos. Mano, kad apylinkės teismas privalėjo išsireikalauti jo atžvilgiu Vokietijoje priimto teismo nuosprendžio kopiją, sprendimo paleisti jį iš bausmės atlikimo vietos kopiją, visus kitus dokumentus, susijusius su Europos arešto orderio vykdymu bei jo perdavimu Lietuvai, ir šių procesinių dokumentų pagrindu subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vokietijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, nes vadovaujantis BK 97 str. 1 d., Europos Sąjungos valstybėje priimtas teismo nuosprendis turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Lietuvos Respublikoje priimtas teismo nuosprendis. Neišreikalavus šių dokumentų ir netaikius jo atžvilgiu BK 63 str. nuostatų, baudžiamasis įstatymas, skiriant jam bausmę, būtų pritaikytas netinkamai. Nurodo, kad bausmių subendrinimas lengvintų jo teisinę padėtį, nes įskaičius pagal ankstesnį teismo nuosprendį iš dalies atliktą bausmę, šiuo metu jis būtų atlikęs daugiau kaip pusę visos subendrintos bausmės, todėl jo atžvilgiu galėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis, neginčydamas nei kaltės, nei padarytų veikų kvalifikacijos, nesutinka tik su jam paskirta bausme ir prašo ją švelninti, taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, taip pat prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vokietijos teismo nuosprendžiu, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą apeliacinio skundo ribose, teisėjų kolegija, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. S. už jo padarytus nusikaltimus bausmes bei galutinę subendrintą bausmę, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 41 str. ir 54 str., bei kitų bausmės skyrimui reikšmingų nuostatų (BK 61 str., 64¹ str. ir kt.) nepažeidė.

Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino apelianto padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį (padarė šešis tyčinius, baigtus, apysunkius nusikaltimus), jo asmenybę apibūdinančius duomenis (nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, ką tik pasibaigus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikui, po šių veikų padarymo buvo nuteistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje laisvės atėmimo bausme už tyčinio nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkų svetimo turto pagrobimą, nėra įrašytas į psichiatrinę ir priklausomybių ligų įskaitą, tačiau pats pripažino, jog aptariamų veikų padarymo metu buvo priklausomas nuo narkotikų, ir ši aplinkybė sąlygojo nusikalstamų veikų darymą, charakteristikoje nurodyta, jog jis įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nusiskundimų dėl jo elgesio negauta, veikų, išskyrus pirmąją, padarymo metu niekur nedirbo), ir pagrįstai konstatavo, jog šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. S., kaip recidyvistui BK 27 str. 1 d. prasme, už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus tik griežčiausias sankcijose numatytas bausmių rūšis – laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius, atsižvelgęs į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jų padarymo), nustatė gerokai mažesnius negu straipsnių sankcijose numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai. Tokių apeliantui už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių kolegija neturi pagrindo laikyti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis bei jų švelninti. Be to, nuteistajam paskirtos bausmės buvo bendrinamos taikant palankesnius bausmių subendrinimo būdus – apėmimo ir dalinio, o paskirta galutinė subendrinta bausmė, pritaikius BK 64¹ str. nuostatas, atsižvelgus į tai, kad A. S. prisipažino kaltu ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, buvo sumažinta vienu trečdaliu, ir apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Tokia nebe pirmą kartą teisiamam ir šešias tyčines, apysunkes, savanaudiškas nusikalstamas veikas padariusiam A. S. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu negali būti laikoma aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, priešingai, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka teisingumo, protingumo principus bei bausmės paskirtį, todėl nešvelninama. Pažymėtina, kad valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų ir jas padariusio asmens pavojingumui, kad nusikaltusį asmenį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. S. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas nuostatas ir yra teisinga, tad švelninti ją nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Tai, jog apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme ir mano, jog jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

BK 75 str. nuostatos gali būti taikomos ir bausmės vykdymas atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios šio įstatymo nuostatos teismų praktikoje aiškinamos taip, kad net ir esant BK 75 str. 1 d. nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kad sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, be svarbių bausmės individualizavimui aplinkybių, turi įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).

Kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. S. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str. nuostatas ir atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, A. S. nusikalto būdamas anksčiau du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, šešias naujas, tyčines, savanaudiškas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir ką tik pasibaigus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikui. Be to, apeliantas prieš aptariamas veikas ir po jų padarymo yra įvykdęs ir daugiau analogiškų nusikalstamų veikų, nukreiptų į nuosavybę, tarp jų vieną veiką – juvelyrinės parduotuvės ginkluotą apiplėšimą jis įvykdė Vokietijos Federacinėje Respublikoje, už kurias jo atžvilgiu yra priimti dar trys įsiteisėję apkaltinamieji nuosprendžiai, iš jų vienas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Pažymėtina ir tai, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje nusikalstamą veiką apeliantas padarė po to, kai ikiteisminis tyrimas dėl aptariamų veikų padarymo jau buvo baigtas ir byla buvo perduota teismui. Iš bylos duomenų matyti, kad bausmės atlikimo užsienio valstybėje metu A. S. elgesys nebuvo be priekaištų, jis ne vieną kartą pažeidė įstaigos tvarką bei pažeidinėjo discipliną, kaskart pasibaigus laisvai valandai, jis nesugrįždavo prie savo kameros. Be to, kameros patikrinimo metu pas nuteistąjį buvo rastas skutimosi peiliukas bei du indeliai multivitaminų alkoholiui ruošti ir kanistras skalbimo priemonių. Po mėnesio pas apeliantą vėl buvo rasta alkoholio. A. S. taip pat sugadino savo kameros inventorių. Užsienio Teisingumo vykdymo įstaigos pedagoginis ir medicinos personalas nuteistojo elgesyje įžvelgė asocialios asmenybės bruožus, kurie pasireiškia beširdišku abejingumu kitų jausmams bei aiškiu ir nuolatiniu neatsakingu elgesiu ir socialinių normų, taisyklių bei įsipareigojimų nepaisymu. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 str. nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, bet jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). Apeliantas nuolat daro tyčinius nusikaltimus, paskutiniai jo padaryti nusikaltimai nukreipti prieš vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – nuosavybę, taip pat jis sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, nukreiptus prieš nuosavybę – net aštuonis kartus baustas už smulkų svetimo turto pagrobimą. Apeliantui pirmu nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., padarymą buvo taikytos BK 92 str. nuostatos ir atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, kurio metu jis padarė naują iš esmės analogišką BK 259 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Tačiau net ir pačios griežčiausios – realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. S. nepataisė, nepakeitė jo gyvenimo būdo ir nepadarė teigiamo poveikio jo asmenybės formavimuisi, nes jis beveik metus laiko praleidęs pataisos namuose atlikdamas jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę ir lygtinai paleistas iš pataisos namų, ką tik pasibaigus lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikui, kaip pats parodė, turėdamas priklausomybę narkotinėms medžiagoms, sistemingai darė naujas savanaudiško pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas ir skundžiamu nuosprendžiu. Akivaizdu, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir progresuoja, atskleidžia nuteistojo jauname amžiuje susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą jų laikytis, keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią. Nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Taigi duomenys apie apelianto padarytas nusikalstamas veikas, jų pasikartojantį pobūdį, anksčiau taikytą bausmės vykdymo atidėjimą bei kitos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo atveju neleidžia teigti, jog A. S. laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog apeliantui nepaskyrus laisvės atėmimo bausmės atlikti realiai, bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., pasiekti nepavyktų.

Taigi apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai įvertino apelianto padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, todėl nėra jokio pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant A. S. paskirtą bausmę ar atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vien tik simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas, šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų ir prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat prašo subendrinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su bausme, paskirta Vokietijos teismo nuosprendžiu. Šis prašymas netenkinamas. Byloje nustatyta, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. S. Vokietijos Federacinės Respublikos Hanau žemės teismo 2012-05-29 nuosprendžiu už sunkaus (ginkluoto) plėšimo padarymą buvo nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme. Dalį jam paskirtos bausmės A. S. jau atliko Kaselio I teisingumo vykdymo įstaigoje (iš paskirtų šešerių metų jam dar yra likę 880 parų laisvės atėmimo bausmės). Kaip minėta, apeliantas į Vokietiją, kur nusikalto, išvyko tuomet, kai ši byla dėl aptariamų nusikalstamų veikų padarymo jau buvo perduota teismui. Nagrinėjamoje byloje 2012-03-21 teismo nutartimi buvo paskelbta A. S. paieška bei 2012-05-08 išduotas Europos arešto orderis. 2015-09-02 į Lietuvą nuteistasis buvo parvežtas Vokietijos Federacinei Respublikai laikinai atsisakius tolesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo dėl jo iškeldinimo ir išsiuntimo į Lietuvą. Hanau prokuratūros 2016-02-08 rašte nurodyta, kad likusią bausmės dalį A. S. turės atlikti, jeigu sugrįš į Vokietiją, ir apie šią tvarką jam buvo išaiškinta. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad BK 63 str. ir 64 str. nėra nustatyta, jog bausmė, paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, turi būti bendrinama su bausme, paskirta Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu, darytina išvada, kad apylinkės teismas, nebendrindamas skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirtos bausmės su bausme, paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Tokia yra ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2K–366/2010).

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas taip pat prašė skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirtą bausmę subendrinti su kitais dviem Lietuvoje jo atžvilgiu priimtais įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo apelianto atžvilgiu Utenos rajono apylinkės teisme 2015-11-11 ir 2016-02-17 buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai, kurie šiuo metu yra įsiteisėję.

BPK 347 str. numatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai, teismas, vadovaudamasis BK 63 str. ar 64 str. nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę. Taigi bausmių, paskirtų keliais neįvykdytais nuosprendžiais, subendrinimo klausimas yra paskutinį nuosprendį priėmusio teismo, šiuo atveju Utenos apylinkės teismo, kompetencija. Be to, teismo nutartys dėl keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo yra skundžiamos apeliacine tvarka aukštesnės instancijos teismui, todėl, siekdama neužkirsti kelio nuteistajam A. S. pasinaudoti įstatymo jam numatyta apeliacijos teise, klausimo dėl keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo šioje proceso stadijoje kolegija nesprendžia. Pažymėtina ir tai, kad patenkinus nuteistojo prašymą ir subendrinus keliais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes, subendrinta bausmė būtų didesnė, negu paskirta skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, taip būtų pasunkinta nuteistojo padėtis, nesant byloje prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinių skundų (BPK 320 str. 4 d.).

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.