- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 2-1315/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Artūras Driukas, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2S-4575-56/2011, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti pirkimo sąlygas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
Ieškovas UAB „Palangos butų ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo UAB „Vilniaus energija“ 2010 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 001-02, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti ieškovo pretenziją dėl internete paskelbtų šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros pirkimo skelbiamų derybų sąlygų neatitikimo viešuosius pirkimus reglamentuojantiems teisės aktams; įpareigoti atsakovą UAB ,,Vilniaus energija“ pakeisti vykdomo pirkimo ,,Šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą skelbiamų derybų sąlygas tokia tvarka: 2.1 pakeisti derybų sąlygų 4.1.8 punktą nustatant, kad : ,,Vidutinė metinė tiekėjo šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų apyvarta per pastaruosius trejus finansinius metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei trejus finansinius metus) turi būti ne mažesnė 50 000 Lt (teikiant pasiūlymą vienai pirkimo daliai), ne mažesnė 70 000 Lt (teikiant pasiūlymą 2 pirkimo dalims), ne mažesnė kaip 100 000 Lt (teikiant pasiūlymą 3 pirkimo dalims) ir ne mažesnė 120 000 Lt (teikiant pasiūlymą visoms pirkimo dalims)“; 2.2 panaikinti pirkimo sąlygų 4.1.12 punkte įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimą; 3.3 pakeisti Techninių sąlygų 3 punktą, patikslinant, kada ir kokiais atvejais objektų skaičius gali keistis. Nurodė, kad atsakovas UAB „Vilniaus energija“ paskelbė šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros pirkimą skelbiamų pirkimų būdu. Ieškovas, ketindamas dalyvauti konkurse, susipažinęs su konkurso sąlygomis ir rengdamas pasiūlymą dalyvauti skelbiamame konkurse, pastebėjo, jog derybų sąlygos akivaizdžiai prieštarauja viešuosius pirkimus reglamentuojančioms teisės normoms, todėl 2010 m. sausio 31 d. pateikė pretenziją atsakovui dėl nustatytų neatitikimų, prašydamas juos pašalinti. Atsakovas 2011 m. vasario 2 d. atsakymu Nr. 001-02 nurodė, kad ieškovo pretenzijos nenagrinės, nes ji pateikta praleidus Viešųjų pirkimo įstatymo 94 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytą terminą.
Taip pat ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti atsakovo UAB ,,Vilniaus energija“ vykdomo šilumos punktų įrenginių bei karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų Nr. 99126 pirkimo skelbiamų derybų būdu procedūrą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovo UAB ‚Palangos butų ūkis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė atsakovo UAB „Vilniaus energija“ vykdomas „Šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros (Pirkimo Nr. 99126) paslaugų pirkimo procedūras skelbiamų derybų būdu. Nurodė, kad ieškovo keliami reikalavimai dėl viešojo pirkimo dalyko dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo bei pirkimo sąlygų nesąžiningumo liečia viešąjį interesą (visuomenės interesą gauti kokybiškas ir optimalios kainos šilumos punktų įrenginių ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas), todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nagrinėjamu atveju, negali būti pateisinamas, nes atsižvelgiant į visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą konkurenciją, šiuo atveju, neteisėtai apribojant ieškovo ar kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą atsakovo paskelbtame konkurse būtų pažeistas viešasis interesas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Vilniaus energija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos 2011 m. vasario 25 d. nutartį. Nurodo, kad šilumos tiekėjas yra atsakingas už šilumos punktų (kaip šilumos tiekimo technologinių įrenginių), kurie priklauso apeliantui nuosavybės teise arba valdomi ir naudojami kitais teisėtais pagrindais, priežiūrą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2010 m. gruodžio 15 d nutarimu Nr. O3-316 patvirtino apelianto bazines šilumos energijos kainas, įtraukiant į jas šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų priežiūros sąnaudas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 1-1344 patvirtintus daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus (diferencijuojant juos pagal šilumos punktų nuosavybę). Vadinasi, nepriklausomai nuo faktinių šilumos tiekėjo sąnaudų priežiūrai, vartotojai už priežiūrą mokės ne daugiau, negu nustatyta minimais Vilniaus miesto savivaldybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimais. Naujos kainos numatytos taikyti nuo 2011 m. balandžio 1 d., būtent nuo šios datos tokios įmonės, kaip apeliantas, neturės galimybės rinkti iš vartotojų mokesčių už priežiūrą, nes šios sąnaudos bus įtrauktos į šilumos energijos kainas (apmokamos vartotojų šilumos tiekėjui, t.y. apeliantui). Nuo naujų šilumos bazinių kainų taikymo pradžios apelianto klientai, mokėdami už šilumos energiją, tuo pačiu mokės ir už šilumos punktų, valdomų apelianto, priežiūrą. Taigi vartotojai jau nebemokės atskiro mokesčio už priežiūrą ieškovui ar kitam dabar esančiam prižiūrėtojui (kaip yra dabar). Teismui sustabdžius pirkimą, Vilniuje susidarys situacija, kai apeliantas privalės priskaičiuoti mokesčius už šilumą pagal naujai patvirtintas bazines kainas (į kurias įtrauktos šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų priežiūros sąnaudos), tuo tarpu ieškovas (ar kitas dabar esantis prižiūrėtojas) iš gyventojų antrą kartą reikalaus apmokėjimo už tą pačią (apeliantui priklausančių šilumos punktų) priežiūrą (laikydamas, kad jis yra teisėtas prižiūrėtojas). Tačiau Šilumos ūkio įstatymo dvidešimt aštuntojo straipsnio 5 dalis imperatyviai nustato, kad šilumos tiekėjui priklausančius šilumos punktus privalo prižiūrėti būtent šilumos tiekėjas (apeliantas); Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 1-1344 patvirtintais daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimaliais tarifais nustatyta, jog už šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų priežiūrą nebegali būti renkamas joks mokestis (kadangi šios sąnaudos įtrauktos į šilumos kainą). Todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius pirkimą, pasikeitus kainodarai, yra dvigubo vartotojų apmokestinimo grėsmė, be to, apeliantui neįsigijus perkamo objekto, jis tiesiog neturės realių fizinių galimybių užtikrinti nenutrūkstamą priklausančių šilumos punktų priežiūrą.
Ieškovas UAB „Palangos butų ūkis“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti apelianto atskirojo skundo ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
Apelianto atskirajame skunde dėstomos prielaidos dėl dvigubo Vilniaus miesto gyventojų apmokestinimo už šilumos punktų įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą yra visiškai nepagrįstos. Pažymėjo, kad dabartiniai šilumos punktų įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai, skaičiuodami mokesčius už šių įrenginių priežiūrą, privalo vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintais tarifais. Prižiūrėtojas daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (šilumos vartotojų) neturi teisės apmokestinti savo nuožiūra. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 1-1344 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“ 1.1, 1.4 ir 1.6 punktus šilumos punktų įrenginių, kurie nuosavybės teise priklauso apeliantui, priežiūra apmokestinama 0,00 Lt per mėnesį tarifu. Be to, 2011 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė raštą Nr. A51-6991-(3.3.10.1.-BR4), kuriuo nurodė visiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams nuo 2011 m. balandžio 1 d. taikyti sprendime nustatytus diferencijuotus šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tarifus. Taigi šiuo atveju įstatymas apsaugo šilumos vartotojus nuo absurdiškų teisinių situacijų dėl vartotojų dvigubo apmokestinimo.Apelianto nurodyti argumentai, kad jis negalės užtikrinti nenutrūkstamą priklausančių šilumos punktų įrenginių priežiūrą, yra nepagrįsti, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu šias paslaugas galės teikti dabartiniai prižiūrėtojai.Šilumos punktų įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugos yra teikiamos ne apelianto, bet šilumos vartotojų interesais. Šie vartotojai yra galutiniai šios priežiūros paslaugos gavėjai ir mokėtojai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą apeliantui organizuojant pirkimą veikti ypatingai apdairiai, skaidriai ir laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo normų. Be to, pirkimo sąlygos skundžiamos net trijų ūkio subjektų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Rengiantis nagrinėti bylą apeliacine tvarka, 2011 m. balandžio 8 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto pareiškimas dėl atsisakymo nuo paduoto atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties panaikinimo. Pareiškime nurodoma, kad 2011 m. balandžio 8 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-4575-56/2011, todėl esant šioms aplinkybėms, apeliantas atsisako atskirojo skundo, prašo teismo atsisakymą priimti ir apeliacinį procesą nutraukti. Taip pat pareiškime apeliantas nurodė, jog jam yra žinomi atsisakymo nuo atskirojo skundo teisiniai padariniai, t .y. kad skundo atsisakęs asmuo jo negali paduoti pakartotinai.
Atsisakymas nuo atskirojo skundo priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.
CPK 308 straipsnio pirmoji dalis suteikia apeliantui teisę atsisakyti apeliacinio skundo iki baigiamųjų kalbų. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jei toks procesinis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Proceso teisės normos, reglamentuojančios su atskiraisiais skundais susijusius klausimus, nenumato kitokių taisyklių, todėl sprendžiant klausimą dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo, taikomos aukščiau nurodytos bendrosios teismo neįsiteisėjusių sprendimų apskundimo taisyklės (CPK 338 str.).
Apeliantas atsisakymą nuo atskirojo skundo pateikė iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios. Teisėjų kolegija nenustatė, kad apelianto atsisakymas nuo atskirojo skundo prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar pažeistų viešąjį interesą. Esant tokioms aplinkybėms, atsisakymas nuo atskirojo skundo priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 str. 1 ir 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 308 straipsniu ir 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovo UAB „Vilniaus energija“ atsisakymą nuo atskirojo skundo priimti.
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutarties panaikinimo, nutraukti.