- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- I-192-386/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00436-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- R.M.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Saulius Tamošaitis
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui R.M., jo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui, 2012 m. kovo 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R.M. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau - ir atsakovas), trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-11-14 įsakymo Nr. 30-TE-592 „Dėl viršilos R.M. atleidimo“ panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir kt.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R.M. (toliau - ir pareiškėjas) prašymu (b.l. 4-6) prašo:
panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-11-14 įsakymą Nr. 30-TE-592 „Dėl viršilos R.M. atleidimo“ (toliau - ir skundžiamas įsakymas);įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą į Klaipėdos AVPK Šilutės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už atleidimo iš tarnybos laiką ir 0,06 procento dydžio delspinigius.
Šalies argumentai
Skunde teigia, kad su tarnybinio patikrinimo išvada susipažino tik po atleidimo iš vidaus tarnybos. Taip atsakovas pažeidė Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 17 punkto reikalavimus. Nurodo, kad net nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą, apie jo teises, kuriomis jis gali naudotis atliekant šį patikrinimą, jam nebuvo pateikti visi turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą. Taip buvo pažeista jo teisė turėti advokatą, kuri numatyta Tvarkos 16.3. punkte. Teigia, kad ginčo atveju galimai neatsižvelgta į tiriamo pažeidimo padarymo laiką, taip nesilaikant Tvarkos 9 punkto nuostatų. Mano, kad atsakovas priimdamas skundžiamą įsakymą neturėjo pakankamo pagrindo išvadai bei pakankamai įrodymų, jog dėl jo veiksmų ar neveikimo buvo sukeltos pasekmės – akivaizdžiai pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, sugriautas pasitikėjimas vidaus reikalų įstaiga arba ji sukompromituota. Be to, atsakovas neatsižvelgė į tiriamo pažeidimo pobūdį, pareiškėjo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir tai, kad jo veiksmai nesikirto su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais. Mano, kad atsakovas priimdamas skundžiamą įsakymą neturėjo pakankamo pagrindo išvadai bei pakankamai įrodymų, jog dėl jo veiksmų ar neveikimo buvo sukeltos pasekmės – akivaizdžiai pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, sugriautas pasitikėjimas vidaus reikalų įstaiga arba ji sukompromituota. Be to, atsakovas neatsižvelgė į tiriamo pažeidimo pobūdį, pareiškėjo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir tai, kad jo veiksmai nesikirto su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais. Taip pat mano, kad tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka Tvarkos 20 punkto nuostatų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Teigia, kad ginčo atveju neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjas tarnyboje dirba pakankamai ilgai, turi didelį darbo stažą, tarnyboje buvo tik skatintas, tarnybinių nuobaudų neturi. Be to, neatsižvelgta į sunkią šių laikų Lietuvos ekonominę padėtį, bedarbystę šalyje ir tai, kad pareiškėjas mokėjo 800 Lt dydžio išlaikymą dviejų vaikų išlaikymui. Mano, kad tokia kraštutinė priemonė, kaip atleidimas iš tarnybos ginčo atveju neproporcinga kilusioms pasekmėms ir pan. Teismui patenkinus jo prašymą ir grąžinus į tarnybą, prašo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką ir 0,06 % delspinigius.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (b.l. 10-11) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir atsižvelgus į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos) 2011-11-04 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IL(S)-20(VS), kuri surašyta remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Pažymi, jog Policijos generalinio komisaro patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados siūlomosios dalys buvo privalomos policijos komisariato viršininkui vykdyti. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas turėjo teisę teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus. Tam jokių kliūčių sudaryta nebuvo, tačiau šia teise pareiškėjas nesinaudojo ir jokių paaiškinimų nepateikė, kurie galėtų patvirtinti jo nekaltumą ir tyrimo neobjektyvumą. Baigus tarnybinį patikrinimą, 2011-11-14 ir 2011-12-06 pareiškėjui buvo suteikta teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, tyrimo metu surinkta medžiaga. Paaiškina, kad išvadoje pareigūno vardą žeminančiais veiksmais pripažinta tai, kad pareiškėjas, eidamas tyrėjo pareigas, palaikė netarnybinius ryšius su areštinėje laikomu asmeniu, kurį laikotarpiu nuo 2011-01-20 iki 2011-06-30 išvedė iš areštinės 15 kartų, nurodydamas tikslą „Procesinių veiksmų atlikimui“, tačiau jokių procesinių ir operatyvinių veiksmų neatliko. Be to, pareiškėjas neteisėtai organizavo susitikimus su sulaikytų asmenų giminaičiais ir kitais asmenimis, kurių metu vartojo su jais alkoholinius gėrimus, tarnybinėse patalpose leido sulaikytiems asmenims fotografuotis, apsirengus tarnybine policijos pareigūno uniforma bei neteisėtai perdavė siuntinį sulaikytajam asmeniui laikomam areštinėje. Taip veikdamas pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 19, 21 punktų, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14.4 punkto reikalavimus bei pažemino policijos pareigūno vardą.
Tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuoto trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina šiam bylos proceso dalyviui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Byloje tirtina, ar teisėtas ir pagrįstas atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-11-14 įsakymas Nr. 30-TE-592, kuriuo pareiškėjas R.M. atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą).
Faktinės bylos aplinkybės.
Bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas R.M. dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigose (b.l. 43, 44, 46). Pareiškėjo tarnybos stažas atleidimo iš tarnybos dienai buvo 15 metų 2 mėnesiai ir 23 dienos (b.l. 7).
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-09-09 įsakymu (2011-10-11 įsakymas papildytas) sudaryta komisija Šilutės rajono PK tarnybiniam patikrinimui atlikti (tarnybinio patikrinimo b.l. 2, 3). Tarnybinį patikrinimą 2011-10-05 tarnybiniu pranešimu Lietuvos policijos generalinio komisaro paprašyta pratęsti 30 dienų iki 2011-11-05 (tarnybinio patikrinimo b.l. 160).
Lietuvos policijos generalinis komisaras 2011-11-07 patvirtino 2011-11-04 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IL(S)-20(VS) „Dėl padarytų tarnybinių nusižengimų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate“ (toliau – ir Išvada) (tarnybinio patikrinimo b.l. 161-174). Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas tyčiniais veiksmais pažeidė 2007-05-29 Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių VII dalyje numatytą perduodamų daiktų areštinėje laikomiems asmenims nustatytą tvarką. Pareiškėjas 2011 m. palaikė netarnybinius ryšius su areštinėje laikomu asmeniu D.U., kurį laikotarpiu nuo 2011-01-20 iki 2011-06-30 15 kartų išvedė iš kameros, nurodydamas išvedimo tikslą „Procesinių veiksmų atlikimui“, tačiau jokie procesiniai ir operatyviniai veiksmai su šiuo asmeniu pareiškėjo nebuvo atlikti. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė ir minėtų taisyklių 19 ir 21 punktais nustatytą pasimatymų su giminaičiais arba kitais asmenimis tvarką. Susitikimų areštinėje metu pareiškėjas vartodavo alkoholinius gėrimus kartu su areštinėje laikomais A.J. ir R.Š. bei šio sugyventine I.R., kuri ir atnešdavo alkoholinius gėrimus, taip pat leisdavo fotografuotis su A.J. ir R.Š. apsirengus tarnybine policijos pareigūno uniforma. 2011 m. kovo mėn. pareiškėjas areštinėje laikomą R.Š. išvedė iš areštinės 2 kartus, 2011 m. balandžio mėn. – A.J. – 1 kartą, nurodant minėtus išvedimo tikslus, tačiau jokie veiksmai su šiais asmenimis neatlikti. Pareiškėjas kartu su kolega D.U. 2011 m. gegužės 13-15 d. (tiksli data nenustatyta), sulaikytuosius R.Š. ir A. J. nuvežė pas A.J. seserį I.R., namuose jiems buvo nuimti antrankiai, ten buvo vartojamas alkoholis. Pareiškėjas 2010 m. lapkričio – gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta) vežė areštinėje laikomą D.U. į namus pas jo motiną E.U., o 2011 m. gegužės – birželio mėn. E.U. atvežė į namus D.U. asmeninius daiktus, kai šis iš areštinės buvo išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių (visa tai patvirtinta E.U. paaiškinimu). Taip pareiškėjas, nevengdamas asmeninių santykių su asmenimis, žinomai susijusiais su nusikaltimų darymu, kai toks bendravimas nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, pakenkė policijos įvaizdžiui ir prestižui, taip jis pažeidė Pareigūnų etikos kodekso 14.4 punkto nuostatas.
Išvadoje taip pat nurodoma, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo susipažinta su ikiteisminių tyrimų medžiagomis Nr. 94-1-00103-08; Nr. 94-1-00283-08; Nr. 94-1-00307-10; Nr. 94-1-00288-10; Nr. 94-1-00213-10; Nr. 94-1-01000-07; Nr. 94-1-01000-06; Nr. 94-1-00489-07; Nr. 94-1-01101-09; Nr. 94-1-00177-10; Nr. 94-1-00366-10; Nr. 94-1-00341-10. Susipažinus nustatyta, kad visuose ikiteisminiuose tyrimuose iki 2011-01-01 prokuroro nurodyta tęsti nusikaltimą padariusių asmenų paiešką. Šilutės r. PK viršininkas S.M. ir KPS viršininkas A.R. (pasirašinėjo lydraščius), tyrėjas D.U., tyrėjas R.M. (lydraščiuose nurodomi kaip vykdytojai) daugybę kartų (konkretūs duomenys surašyti lentelėje Nr.1) etapavo aukščiau išvardintus nuteistuosius iš Šiaulių TI į Šilutės r. PK procesiniams veiksmams atlikti ikiteisminiuose tyrimuose. Kai nuteistieji buvo etapuoti į Šilutės PK areštinę, pareigūnai D.U., K.L., R.M., A.L., M.P. (konkretūs duomenys surašyti lentelėje Nr. 2) juos išvesdavo iš areštinės procesiniams veiksmams atlikti. Iš ikiteisminių tyrimo medžiagų matyti, kad atlikus procesinius veiksmus nebuvo surašyti procesiniai dokumentai, todėl D.U., K.L., R.. pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau - LR BPK) 179 straipsnio nuostatas „Atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus“. V.M., A.R., D.U., K.L., R.M., A.L., M. P., etapuodami nuteistuosius procesiniams veiksmams atlikti į areštinę, su jais atliekant procesinius veiksmus, pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. 1 d. 3 p. nuostatas „ Asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindai": „3 p. ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartis perkelti iki penkiolikos parų nuteistąjį arešto ar laisvės atėmimo bausme iš areštinės ai pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių ikiteisminio tyrimo veiksmams baudžiamosiose bylose atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme", kadangi jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atlikti ii nebuvo surašyti protokolai. Prašant teismo leidimo etapuoti nuteistuosius, pareigūnai A.R. ir kiti komisariato pareigūnai (iš teismo - nutarčių neaišku, kas buvo kiti komisariato pareigūnai - tyrėjai) prašymuose teismui nurodydavo tikrovės neatitinkančius faktus, t.y. kad nuteistieji žino apie įvykdytą nusikaltimą, nors nei vienoje byloje nėra tai pagrindžiančio dokumento, taip pat iš bylų nesimato ryšio tarp nuteistųjų ir asmenų, galbūt padariusių nusikalstamas veikas. Etapavus nuteistuosius pareigūnai nenustatė nei viename ikiteisminiame tyrime, kuriame jie gavo nutartis etapuoti, asmens galbūt padariusio nusikalstamą veiką. Taip pat neišsiuntė nei vieno patikrinto ikiteisminio tyrimo su kaltinamuoju aktu į teismą, todėl darytina prielaida, kad Šilutės r. PK pareigūnai be pagrindo kreipėsi į teismą ir etapavo nuteistuosius į areštinę. Nuteistieji buvo etapuoti pagal ikiteisminius tyrimus, kuriuose nusikaltimų padaryta žala neviršija nei 1 000 litų, o jie (nuteistieji) buvo etapuoti 5 ir daugiau kartų vieno tyrimo metu, kas viršija nusikaltimų padarytą žalą. Tai parodo, kad komisariatui skiriamos lėšos naudojamos neefektyviai. 2008-04-22 ikiteisminiame tyrime Nr. 94-1-00283-08 ir 2010-06-07 ikiteisminiame tyrime Nr. 94-1-00213-10 priimtas prokuroro sprendimas tęsti įtariamųjų paiešką. Ikiteisminiame tyrime yra 2011-09-08 nuteistojo V.G. paaiškinimas, kuriame jis teigia, kad žino asmenį, kuris įvykdė nusikaltimą. Paaiškinime nurodyta paaiškinimo surašymo vieta - Vilniaus pataisos namai, Rasų g. 8. Kadangi paaiškinimas neregistruotas nei Vilniaus pataisos namuose, nei Šiaulių TI, nei Šilutės r. PK, darytina prielaida, kad jis buvo surašytas formaliai, jau Šilutės r. PK ir įdėtas kaip pagrindas etapuoti V.G. į Šilutės r. PK. 2011-10-12 apklausos metu V.G. nurodė apie galimą įtariamąjį, nurodydamas tik pravardę. Apklausoje nenurodytos kitos nusikaltimui išaiškinti svarbios aplinkybės, t.y. galimo įtariamojo vardas, pavardė, išoriniai požymiai, gyvenamoji vieta, nusikaltimo padarymo mechanizmas, dalyvavę bendrininkai. Taigi V. G. buvo etapuojamas be aiškios priežasties ir be aiškaus pagrindo, jo parodymai yra menkaverčiai. Prieš apklausas V.G. pas tuos pačius komisariato pareigūnus buvo etapuotas ne mažiau 15 kartų.
2011 metais A.R., R.M. (rašto vykdytojas) prašė teismo ir Šiaulių TI ikiteisminiame tyrime Nr. 94-1-00704-10 be teisėto pagrindo etapuoti D.U., nors šis ikiteisminis tyrimas su kaltinamuoju aktu 2010-12-30 išsiųstas į teismą. Taip pat R.M. su K.L. atliko su D.U. procesinius veiksmus, tačiau jų neformino. Taip pat nei viename ikiteisminiame tyrime nebuvo surastas tarnybinis prašymas, nei lydraštis ar kitokios formos Šilutės r. PK darbuotojo prašymas, kuriuo prašoma teismo etapuoti nuteistuosius į Šilutės r. PK. Taip pat nei viename ikiteisminiame tyrime nebuvo surastos ir nutartys, kuriomis leidžiama etapuoti nuteistuosius (lydraščiai, nutartys buvo rasti gavus informaciją iš nuteistųjų asmens bylų). Konstatuotina, kad oficialūs ikiteisminio tyrimo dokumentai yra slepiami siekiant nuslėpti etapavimų, procesinių veiksmų atlikimo faktus. Pažymėta tai, kad komisariato pareigūnai (pareiškėjas taip pat), neinformavę prokuroro, kreipdavosi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl nutarties etapuoti nuteistuosius į areštinę gavimo. Pareigūnai pažeidė BPK 170 str. 6 d. „Tik prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šio teisėjo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo“. Gautos iš teisėjo nutartys nebuvo įdedamos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.
Patikrinimo metu susipažinta su medžiaga, kurioje 2011-06-07 priimtas nutarimas Nr. 30-94-PR5-3969. Šioje medžiagoje buvo tiriamos 2011-06-03 Šilutės r. PK areštinės kameroje įvykęs incidentas, kurio metu susižalojo E.B. ir D.O. Iš Šilutės r. PK rašto Nr. 30-94-S-13158 apie areštinėje laikytus asmenis matyti, kad nuo 2011-06-02 iki 2011-06-03 kameroje Nr.2 buvo laikomi D.O., E.F. ir E.B. Kaip paaiškinime nurodo D.O., 2011-06-03 į susitikimą pas jį atėjo mama, D.U. negalėjo jo išvesti iš areštinės, bet tai padarė R.M. R.M. jį (D. O.) užrakino kabinete su mama ir jie išgėrė degtinės, po to pasiėmė butelį degtinės į areštinę ir tai R.M. matė. Šilutės r. PK 2011-10-20 pateiktos pažymos Nr. 30-94-S-13355 apie išvedamus asmenis iš kameros, iš kurių matyti, kad iš tikrųjų D.O. 2011-06-03 nuo 14.20 val. iki 15.10 val. iš kameros buvo išvedęs R.M. Kaip paaiškinime nurodo D.O., visi buvę kameroje asmenys gėri alkoholinius gėrimus, įvyko konfliktas. E.B. sumušė E.F.. E.F. su peiliu dūrė E.B., o D.O. į ranką ir pažastį. Dėl šio įvykio Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas D.M. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 30-94-PR5-1764 dėl 2011-06-03 įvykio aplinkybių. 2011-06-06 Šilutės r. PK KPS viršininkas A.R. nurodė patikslinti aplinkybes. 2011-06-06 medžiagoje buvo gauti įvykyje dalyvavusių E.B., D.O. ir įvykį mačiusio E.F. paaiškinimai. 2011-06-07 tyrėjas M.P. priėmė nutarimą Nr. 30-94 PR5-3969 ir pasiūlė medžiagos aplinkybių patikslinimą užbaigti. Tai 2011-06-07 patvirtino Šilutė raj. PK KPS viršininkas A. R.
Išvadoje konstatuojama, kad Klaipėdos AVPK Šilutės r. PK KPS tyrėjas R.M. ir vyresnysis tyrėja D.U. neteisėtai organizuodavo susitikimus su sulaikytų asmenų giminaičiais ir kitais asmenimis. Organizuotų susitikimų metu pareigūnai R.M. ir D.U. su sulaikytaisiais asmenimis ir jų giminėmis vartodavo alkoholinius gėrimus, tarnybinėse patalpose leisdavo sulaikytiems asmenims fotografuotis apsirengus tarnybine policijos pareigūno uniforma. Tyrėjas R.M. 2011-05-25 gavo sulaikytam asmeniui adresuotą siuntą, kurią, pažeisdamas nustatytą tvarka, neteisėtai perdavė sulaikytajam ir areštinėje laikomam asmeniui. Paaiškinama, kad Klaipėdos AVPK Šilutės r. PK pareigūnų R.M., D.U. ir A.R. pareigybės aprašymuose įtvirtintos funkcijos, kad pareigūnai savo veikloje užtikrina besąlygišką Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų įstatymų reikalavimų vykdymą, tuo pačiu nesitaiksto su bet kokiais įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais. Konstatuojama, kad R.M., D.U. ir A.R. veiksmai prieštarauja Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio (policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais), 4 straipsnio 2 dalies (policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės ir teisėtumo principais) bei 5 straipsnio, kuriame išvardinti policijos uždaviniai, nuostatoms. Pareigūnų veiksmai įvertinti kaip tyčiniai.
Pažymėta, kad R.M., D.U. ir A.R. taip pat nevykdė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio „Asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolės“ 1 ir 4 punktų nuostatų. Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti jie privalėjo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo pareigas, o priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtintame Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekse įtvirtintos nuostatos, kad policijos pareigūnas turi saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo (4.6 ?.), būtų teisingas, nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų (4.9 ?.), vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, spręsti visus kylančius konfliktus taip, kad būtų apginti viešieji interesai (4.14 ?.). Policijos pareigūno ir visuomenės teisiniai santykiai turi specifinių bruožų, kurie lemia dorovinius reikalavimus, keliamus pareigūnui. Pareigūnas atstovauja valstybinei valdžiai, atlieka vieną iš svarbiausių valdžios funkcijų - garantuoja teisėsaugą. Jis privalo ne vien gerai atlikti profesines pareigas, bet ir vykdyti jam privalomus dorovinius reikalavimus. Tokia policininko vieta visuomenėje ir jam suteikta viešojo administravimo teisė sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu kelia didelius dorovinius reikalavimus policijos pareigūnui. Jis turi formuoti policijos prestižą, kelti jos autoritetą. Policijos sistemos teigiamo įvaizdžio stiprinimas yra kiekvieno policijos pareigūno garbės reikalas.
Teigiama, kad akivaizdu, jog aukščiau aprašyti R.M., D.U. ir A.R. veiksmai turėjo neigiamos įtakos policijos sistemos įvaizdžiui. R.M., D.U. ir A.R. veiksmai neatitinka Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnyje įtvirtintų vidaus tarnybos principų (vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais). Pažeidus šiuos principus policijos įstaigos vadovui atsiranda prievolė šiuos principus pažeidusį pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos.
Apibendrinant visa tai, konstatuota, kad R.M., D.U. ir A.R. parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir pažemino policijos įstaigos, kurioje dirba, autoritetą., tokiais savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką.
Išvadoje nurodyta, kad R.M. nuo 2008 galiojančių nuobaudų neturi, skatintas - 2008-07-03 suteiktos papildomomis atostogos, jis yra LKPB profsąjungos narys. Siūloma už pareigūno vardo pažeminimą pareiškėją (taip pat A.R. ir D.U. ) atleisti iš vidaus tarnybos.
Atlikus ginčo tarnybinį patikrinimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Benonas Ivanauskas priėmė ginčijamą byloje 2011-11-14 įsakymą Nr. 30-TE-592, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą atleido Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėją R.M. iš vidaus tarnybos nuo 2011-11-15 (b.l. 7). Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis minėta Statuto norma ir remiantis Policijos departamento prie LR VRM 2011-11-04 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IL(S)-20(VS), kuria pasiūlyta R.M. atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (tarnybinio patikrinimo bylos b.l. 161-174).
Išvadoje yra 2011-11-14 pareiškėjo pasirašyta, jog su ja susipažino. 2011-12-06 pareiškėjas pasirašytinai supažindintas, jog turi teisę pakartotinai susipažinti su Išvada ir tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga (b.l. 19).
Teisinis ginčo situacijos vertinimas ir išvados.
Akcentuotina, kad tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas (žr. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) (Valstybės žinios, 2003, Nr. 84-3861) 21, 25 punktai). Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), tai yra individualaus teisės akto dalimi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1514/2006).
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, 5 punkte - laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba
Vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Nurodyto punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Reikalavimas nustatyti, akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Be to, atsakomybė pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą atsiranda atlikus minėtus veiksmus, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo susiję, ar nebuvo susiję su tarnybinių pareigų atlikimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A-11-129/2004, Nr. A-11-803/2005; Nr. A-7-247/2004; Nr. A-8-489/2007).
Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino savo vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A4-189/2007). Esant minėtam Statuto pagrindui, įstaigos vadovui numatytas vienintelis sprendimo būdas – tokį pareigūną atleisti iš vidaus tarnybos; atleidimas iš vidaus tarnybos yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime patvirtintas ,,Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas“, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143 - 231/2008).
Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytam pagrindui pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurios pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Taigi, atleidimas iš tarnybos šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai netaikytini. Tam, kad būtų nustatyti pareigūno vardą žeminantys kalti veiksmai (poelgis), yra būtina konstatuoti visumą šio neteisėtos veikos sudėtį sudarančių objektyvių bei subjektyvių aplinkybių. Tokių aplinkybių nustatymui būtinas tyrimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime patvirtintas ,,Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas“ ).
Išanalizavus ir įvertinus visas faktines byloje aplinkybes, teisinį ginčo situacijos reglamentavimą, pareiškėjo prašymo argumentus, jo pasirinktos gynybinės taktikos pobūdį, tarnybinio patikrinimo medžiagoje nustatytus faktinius duomenis, laikytina, jog tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys įrodo, kad pareiškėjas savo veiksmais - neteisėtai organizuodamas susitikimus su sulaikytų asmenų giminaičiais; su sulaikytaisiais asmenimis ir jų giminėmis vartodamas alkoholinius gėrimus; tarnybinėse patalpose leisdamas sulaikytiems asmenims fotografuotis apsirengus tarnybine policijos pareigūno uniforma; 2011-05-25 gavęs sulaikytam asmeniui adresuotą siuntą, pažeisdamas nustatytą tvarką, neteisėtai ją perduodamas areštinėje laikomam asmeniui; neatlikinėdamas procesinių veiksmų, nepildydamas būtinų procesinių dokumentų ir kt.; neabejotinai pažeidė:
1) Baudžiamojo proceso kodekso 179 straipsnio 1 ir 2 dalies - „Atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai (...) Protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus (...)“;
2) Baudžiamojo proceso kodekso 170 straipsnio 6 dalies - „Tik prokuroras gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šio teisėjo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo (...)“;
3) Suėmimo vykdymo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 12-313) 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto „Asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindai“ nuostatas: „ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartis perkelti iki penkiolikos parų nuteistąjį arešto ar laisvės atėmimo bausme iš areštinės ar pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių ikiteisminio tyrimo veiksmams baudžiamosiose bylose atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme“;
4) Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio - „Policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu ir kitais teisės aktais“, 4 straipsnio 2 dalies – „Policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais“ bei 5 straipsnio, kuriame išvardinti policijos uždaviniai (žmogaus teisių ir laisvių apsauga; viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas ir kt.);
5) Pareigūnų etikos kodekso 14.4. punkto – „Vengti asmeninių santykių su asmenimis, žinomai susijusiais su nusikaltimų darymu, jeigu tai pakenktų policijos įvaizdžiui ir prestižui, išskyrus atvejus, kai toks bendravimas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu“ nuostatas.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės (pareiškėjo pareigybė) aprašymas patvirtintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-10-10 įsakymu Nr. 30-1-22 (toliau – Pareigybės aprašymas). Pagal Pareigybės aprašymo 4 punktą ši pareigybė reikalinga policijos uždavinių įgyvendinimui policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje užtikrinti, t.y. viešai tvarkai ir visuomenės saugumui, neatidėliotinos ir kitokios pagalbos asmenims teikimui, nusikalstamų veikų prevencijos, nusikalstamų veikų atskleidimui ir tyrimui, žmonių teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti. Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo veiksmus tarnyboje, laikytina, kad pareiškėjas veikė priešingai tarnybos interesams bei jam patikėtų pareigų tikslams.
Akcentuotina, kad Išvadoje nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė ir 2007-05-29 Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-356, patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių V dalyje numatytą perduodamų daiktų areštinėje laikomiems asmenims nustatytą tvarką, šios tvarkos 19, 21 punktus, laikytina nepagrįsta, kadangi šis įsakymas nuo 2009-03-20 pripažintas netekęs galios (žr. Valstybės Žinios, 2007, Nr. 61-2361). Taigi remtis minėtu įsakymu, kvalifikuojant pareiškėjo veiksmus, būtų juridiškai klaidinga. Tačiau vien ši aplinkybė nėra pagrindas kitaip vertinti pareiškėjo veiksmų nei tai atliko atsakovas. Be to, tai nepaneigia kitų faktinių bylos aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas akivaizdžiai tyčiniais veiksmais pažeidė areštinės darbo vidaus tvarkos taisykles (žr. LR teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. 182 „Dėl Areštinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, Valstybės Žinios, 2003, Nr. 68-3095). Tai įrodyta tiek fotonuotraukomis (tarnybinio patikrinimo medžiagos b.l. 16, 22, 23, 25, 26, 27, 35, 39, 40), tiek suimtųjų, nuteistųjų ir jų giminaičių paaiškinimais (tarnybinio patikrinimo medžiagos b.l. 11-12, 13, 14, 15) ir kita tarnybinio patikrinimo bylos medžiaga.
Pareiškėjo argumentai, jog fotonuotraukos suklastotos ir pan., nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais ir (ar) aplinkybėmis, kurios būtų pagrindas teismui abejoti šių nuotraukų autentiškumu. Be to, fotonuotraukas b.l. 49-59 vizualiai lyginant su tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiomis fotonuotraukomis b.l. 16, 17, 18, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, matyti, kad fotografuota buvo būtent pareigūnų tarnybiniuose kabinetuose bei areštinės patalpose.
Liudytoju byloje apklausto G.P. parodymai vertinami kaip iš esmės atkartojantys bei patvirtinantys Išvadoje nustatytas aplinkybes. Šis liudytojas ir yra pareigūnas, kuris įsakymu buvo paskirtas ginčo patikrinimo komisijos primininku. Liudytojas paaiškino, kad nuotrauka (tarnybinio patikrinimo b.l. 16) daryta 76 komisariato kabinete, o joje esantis asmuo (su policijos atributika) yra areštinėje laikytas asmuo, tačiau dėl blogos nuotraukos kokybės negalėjo tiksliai nustatyti jo tapatybės. Kitos nuotraukos, kuriose A.J. ir R.Š. yra su tarnybinėmis uniformomis, darytos 73 kabinete.
Liudytoju apklausto A.L. parodymai taip pat patvirtina Išvadoje nustatytas aplinkybes. Šis liudytojas yra vienas iš komisijos, atlikusios ginčo patikrinimą, narių. Be to, liudytojas patvirtino, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad apklausiamieji būtų norėję apkalbėti ar kerštauti pareiškėjui ar kitiems policijos pareigūnams, jų parodymai patvirtinti kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis.
Liudytoju apklausto S.Č. parodymai apibūdina pareiškėjo, kaip dirbusio policijoje asmenybę, darbo specifiką, tačiau ginčo situacijos tyrimui tokie parodymai nereikšmingi.
Liudytoju apklausto D.U. parodymai patvirtina, kad jis ir pareiškėjas dirbo kartu apie 5-6 metus. Šis liudytojas nurodė, kad ir jis yra atleistas iš tarnybos po ginčo patikrinimo. Šio liudytojo parodymai, jog pareiškėjas bei jis yra apkalbami areštinėje laikytų asmenų bei jų giminaičių dėl alkoholio vartojimo, vykimo į R.Š. namus ir kt., vertinami kritiškai, nes šis liudytojas turi tiesioginį suinteresuotumą laikytis teigiamos sau bei pareiškėjui gynybinės taktikos ir (ar) pozicijos.
Liudytoju apklausto A.R. parodymai vertinami kaip patvirtinantys, kad pareiškėjas tarnyboje buvo jo pavaldume. Šis liudytojas paaiškino, kad pareiškėjas tyrė D.U. nusikalstamas veikas, o kontroliuoti visų 41 jo (A.R.) pavaldume esančių pareigūnų jis neturėjo fizinių galimybių. Nuotraukoje (b.l. 16) jis nurodė atpažįstantis tik pareiškėją, o kito asmens neatpažįstantis.
Pažymėtina, kad Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Be to, įstatymai nenumato, kad ankstesni pareiškėjo nuopelnai tarnybai, elgesys ir pan., turėtų reikšmę kvalifikuojant jo veiką pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Minėti pareiškėjo veiksmai tarnybos metu vertintini, kaip akivaizdžiai žeminantys vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantys pasitikėjimą statutine vidaus tarnybos įstaiga, žeminantys pareigūno vardą, orumą institucijos (kolegų, pareigūnų), kurioje jis dirba. Toks pareiškėjo elgesys teismo vertintinas kaip neatitinkantis ir (ar) prasilenkiantis su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.
Atsižvelgiant į visa tai, nėra faktinių ir juridinių pagrindų pareiškėjo prašyme išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindais panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą įsakymą. Pareiškėjo prašymo argumentai dėl neva netinkamo jo supažindinimo su tarnybinio patikrinimo išvada, pačiu tyrimu ir kt., vertinami kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįsti, todėl atmestini.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Skundžiamame įsakyme nurodyta, kad įsakymas priimamas remiantis minėta tarnybinio patikrinimo išvada. Ištyrus tarnybinio patikrinimo išvados turinį, ji laikytina pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis. Konstatuotina, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, laikantis šia tvarka reglamentuotų procedūrų.
Išdėstytų faktinių ir teisinių ginčo situacijos aspektų pagrindu konstatavus, jog skundžiamas įsakymas teisėtas ir pagrįstas, nėra juridinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus – panaikinti skundžiamą įsakymą, įpareigoti atsakovą grąžinti jį į ankstesnes pareigas, priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei delspinigius, todėl šie reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas
nusprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo R.M. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-11-14 įsakymo Nr. 30-TE-592 „Dėl viršilos R.M. atleidimo“ panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei delspinigių priteisimo.
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.