- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-11
- Bylos Nr.
- A-525-1344-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Atsakovas
- Panevėžio, Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“
- Trečiasis asmuo
- Reginai Kireilienei
- Advokatai
- Egidijus Morkūnas
- Kategorijos
- 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Ričardo Piličiausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ skundą atsakovui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Reginai Kireilienei dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“ (toliau – ir bendrovė) skundu (b.l. 3 – 6), kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2007 m. birželio 26 dienos Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) Patikrinimų skyriaus vedėjo pavaduotojos sprendimą (toliau – ir Sprendimas) sustabdyti pareiškėjo mokestinį patikrinimą.
Pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio AVMI pagal 2006 m. lapkričio 27 d. pavedimą tikrinti Nr.07-06-10-96 bendrovėje vykdė mokestinį patikrinimą. Patikrinimas Sprendimu buvo sustabdytas, motyvuojant tuo, kad reikalinga gauti informaciją iš teismo apie priimtą sprendimą administracinėje byloje. Pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatos užtikrina, kad mokesčių administratorius neperžengtų įstatymų numatytos kompetencijos ribų, o mokesčių mokėtojas atitinkamai turėtų teisę į gynybą mokesčių administratoriui piktnaudžiaujant savo teisėmis. Nurodė, kad bendrovė aktyviai bendradarbiavo atsakovui atliekant mokestinį patikrinimą, tikėjosi, jog toks patikrinimas bus atliktas per įmanomai trumpiausią laiką. Atsakovui sustabdžius mokestinį patikrinimą, pareiškėjas pateko į neapibrėžtą situaciją, sukeliančią bendrovei papildomų trikdžių. Pareiškėjas pabrėžė, kad mokestinio patikrinimo sustabdymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėjo, jog MAĮ (VI skyrius) nenumato mokestinio patikrinimo sustabdymo galimybės, o atsakovas vadovavosi Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMĮ) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų „Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 36 punktu. Pabrėžė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo (toliau – ir Konstitucinis teismas) 2000 m. spalio 18d. nutarimu, joks poįstatyminis norminis aktas negali suteikti mokesčių administratoriui daugiau teisių negu tai buvo padaryta įstatymu. Atsakovas nurodė, kad Taisyklės nepagrįstai išplečia mokesčių administratoriaus teises, jų nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir MAĮ, o mokestinio patikrinimo sustabdymas šiuo atveju negali būti pateisinamas ydingu poįstatyminiu aktu. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu mokestinis patikrinimas sustabdomas, jo sustabdymas turi būti pagrįstas. Teigė, kad nagrinėjamu atveju mokestinis patikrinimas vilkinamas, pasinaudojant formaliu motyvu. Taip pat nurodė, jog toks vilkinimas atliekamas siekiant suderinti patikrinimo rezultatus su patikrinimų, atliekamų su bendrove susijusiose įmonėse, rezultatais.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 30 – 31) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas, atsižvelgdamas į Konstitucinio teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimą, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją mokesčių įstatymų įgyvendinimo tvarka, taip pat konkretaus mokėtino mokesčio apskaičiavimo tvarka gali būti nustatomos ne tik įstatymais, bet ir poįstatyminiais teisės aktais. Pabrėžė, kad VMI, vadovaudamasi MAĮ nuostatomis (11 str.; 25 str.; 134 str.), parengė ir patvirtino Taisykles, kurių 36 straipsnis numato mokestinio patikrinimo sustabdymo galimybę, o pačios Taisyklės nekeičia nei mokesčių vidinės struktūros, nei jos elementų, tik reglamentuoja mokesčių administratoriaus procedūras ir jų įgyvendinimą. Atsakovas nurodė, kad, sustabdydamas bendrovės mokestinį patikrinimą, vadovavosi Taisyklėmis, o teismo sprendimas administracinėje byloje turi reikšmingos įtakos tikrinimo rezultatui. Pareiškėjas 2007 m. vasario 23 d. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl 2007 m. sausio 26 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. AN-55 ir 2007 m. vasario 9 d. nurodymo Nr. AN-87. Be to, teismas (207 m. kovo 5 d. nutartimi) nutarė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas minėtoje byloje, sustabdyti atsakovo nurodymų Nr. AN-55 ir Nr. AN-87 galiojimą. Skundas dėl mokesčių administratorius nurodymų neišnagrinėtas ir sprendimas nepriimtas. Atsakovas pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą, kadangi galutinis teismo sprendimas turės reikšmingos įtakos pareiškėjui mokestiniam patikrinimui ir jo rezultato įforminimui.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 19 d. sprendimu (b.l. 52 – 54) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino Panevėžio AVMI Sprendimą.
Teismas, vadovaudamasis Konstitucinio teismo 200 m. kovo 15 d. nutarimu, padarė išvadą, kad VMI, parengdama ir patvirtindama Taisykles, vykdė MAĮ normų priskirtą funkciją, kadangi, teismo nuomone, Taisyklėmis (poįstatyminiu aktu) nėra nustatomi ar keičiami jokie mokesčio elementai, jomis siekiama užtikrinti MAĮ nuostatų, susijusių su mokestiniais patikrinimais, įgyvendinimą. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius turi teisę, esant Taisyklėse nustatytoms sąlygoms, sustabdyti mokestinio patikrinimo terminą. Teismas, nustatė, kad pareiškėjui 2007 m. sausio 26 d. ir 2007 m. vasario 9 d. buvo pateikti atsakovo „Mokesčių administratoriaus nurodymai“ Nr. AN-55 ir Nr. AN-87, kuriais nurodyta pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėjas nurodymų nevykdė ir 2007 m. vasario 26 d. padavė dėl jų skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui (byla Nr. I-2003-163/2007), prašydamas panaikinti minėtus nurodymus, kadangi bendrovėje atliekamas patikrinimas yra neteisėtas, o mokesčių administratoriaus nurodymai nėra pagrįsti MAĮ normomis. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad teisme nagrinėjamas pareiškėjo ir atsakovo ginčas dėl nurodymų panaikinimo susijęs tik su MAĮ normų nustatytų mokesčio administratoriaus ir mokesčių mokėtojo teisių ir pareigų, kylančių mokestinio patikrinimo metu, aiškinimu, jų apimties nustatymu. Nurodė, kad būsimame procesiniame dokumente nustatytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip Taisyklių 36 punkte nurodyta informacija, jos neturės įtakos sprendžiant klausimus dėl mokesčių dydžio apskaičiavimo, jų deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo ar apskaitos tvarkymo. Todėl Panevėžio apygardos administracinis teismas negali būti vertinamas kaip Taisyklių 36 punkte nurodyta kita Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, turinti informacijos, reikalingos mokestiniam patikrinimui užbaigti. Pažymėjo, kad mokesčių mokėtojo veiksmai, kai, atsisakoma pateikti informaciją, ginčijamas mokesčių administratoriaus nurodymas, gali būti vertinami Taisyklių 35 punkto kontekste kaip sąlyga, suteikianti teisę mokesčių administratoriui pratęsti mokestinio patikrinimo trukmę. Pabrėžė, kad atsakovo argumentai, jog patikrinimas buvo stabdomas, nes būtina sulaukti informacijos iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) (pagal 2007 m. vasario 9 d. raštą Nr. (8.1)-6-1224 apie mokesčių mokėtojo sandorius) atmestini, nes Sprendimas priimtas, remiantis kitais pagrindais. Be to, nuo 2007 m. vasario 9 d. atsakovas informacijos pagal minėtą raštą nesiteiravo. Konstatavo, kad mokestinio patikrinimo sustabdymas yra neteisėtas, todėl Sprendimas naikintinas.
III.
Atsakovas Panevėžio AVMI apeliaciniu skundu (b.l. 56 – 58) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Sprendimas sustabdyti pareiškėjo mokestinį patikrinimą priimtas nurodant kaip pagrindą – būtinybę gauti informaciją iš teismo apie priimtą sprendimą administracinėje byloje. Taip pat, atliekant patikrinimą, išsiųstas 2007 m. vasario 9 d. paklausimas Nr. (8.1)-6-1224 į Klaipėdos AVMI, į kurį atsakymas negautas. Pabrėžia, kad Taisyklės nereikalauja, priimant sprendimą dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo, išvardinti visas esamas tokio sustabdymo priežastis, todėl Sprendime nurodyta tik viena iš priežasčių.
2. Teismas, nagrinėdamas bylą išėjo už nagrinėjamo skundo ribų, kadangi pareiškėjas skunde neginčijo patikrinimo sustabdymo priežasčių ir motyvų.
3. Panevėžio apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-2003-163/2007 ginčijami nurodymai susiję su atliekamu pareiškėjo mokestiniu patikrinimu. Proceso dėl nurodymų panaikinimo baigtis svarbi mokestinio patikrinimo prasme, kadangi nuo to priklausys, ar atsakovas galės gauti papildomų įrodymų. Pažymi, kad Panevėžio apygardos administracinį teismą vertino kaip „kitą Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją“ (Taisyklių 36 p.), todėl teigia, kad atsakovas pagrindė mokestinio patikrinimo sustabdymo faktinį pagrindą.
4. Nesutinka su teismo argumentu, kad šiuo atveju taikytinas Taisyklių 35 punktas, remiantis kuriuo mokesčių administratorius įgyja teisę prašyti centrinio mokesčių administratoriaus pratęsti mokestinio patikrinimo trukmę, kadangi Taisyklių 35 punktu nurodyta teisė suteikiama, kai patikrinimas tęsiasi ilgiau nei 90 dienų, o nagrinėjamu atveju toks terminas viršytas nebuvo ir kreiptis į centrinį mokesčių administratorių juridinio pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, esminių procesinių pažeidimų, kurie būtų lėmę neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą, nepadarė.
Administracinis ginčas byloje kilęs dėl 2007 m. birželio 26 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Patikrinimų skyriaus vedėjo pavaduotojos sprendimo sustabdyti pareiškėjo mokestinį patikrinimą.
Mokesčių administratoriaus kompetencija apibrėžta MAĮ IV skyriuje, kurio 33 straipsnyje nustatytos teisės, kuriomis naudojasi mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas. Vadovaujantis MAĮ 134 straipsniu, kuriuo detalią mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarką pavesta nustatyti centriniam mokesčių administratoriui, tai yra Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, suderinus su finansų ministru, priimtos Taisyklės. Taisyklių 36 punktas numato atvejus, kada atliekamas mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas. Įtvirtinama, jog mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas tada, kai jam užbaigti reikalinga gauti informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių kompetentingų institucijų, kitų teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų ar centrinio mokesčių administratoriaus ir tokiu laikotarpiu faktiškai mokestinis patikrinimas nėra atliekamas.
Ginčijamame Sprendime nurodoma pareiškėjo mokestinio patikrinimo sustabdymo priežastis – informacijos gavimo iš teismo apie priimtą sprendimą administracinėje byloje būtinybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. A525 – 952/2008), jog, atsižvelgiant į Taisyklių 36 punktą, mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas ne tuomet, kai mokesčių administratoriui reikalinga informacija iš atitinkamų institucijų, bet tik tada, kai neturėdamas tos konkrečios informacijos mokesčių administratorius neturi galimybės faktiškai toliau to mokestinio patikrinimo tęsti (atlikinėti). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog informacijos gavimas iš teismo yra būtinas tolesniam pareiškėjo mokestinio patikrinimo tęsimui, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos administracinis teismas negali būti vertinamas kaip Taisyklių 36 punkte nurodyta kita Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, turinti informacijos, reikalingos mokestiniam patikrinimui užbaigti.
Pažymėtina, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (byla Nr. A756 – 930/2008), mokesčių administratoriui įstatymu ir poįstatyminiu aktu suteiktos teisės atlikti tam tikrus veiksmus nereiškia, jog tokie veiksmai ir priimami sprendimai gali neatitikti tam tikrų teisės reikalavimų. Mokesčių administratoriaus sprendimas sustabdyti mokestinį patikrinimą laikytinas individualiu teisės aktu (individualiu administraciniu sprendimu), todėl jam taikytini viešojo administravimo reikalavimai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, tokiame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka, pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Vadovaujantis administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A5 – 1055/2007), sprendimui sustabdyti mokestinį patikrinimą keliami minėti bendrieji individualaus administracinio sprendimo reikalavimai.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis ir teisės aktų normomis (jame taip pat nenurodyta apskundimo tvarka, sprendimas nepatvirtintas antspaudu). Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, jog kitas mokestinio sustabdymo pagrindas yra poreikis gauti informaciją iš Klaipėdos AVMI pagal 2007 m. vasario 9 d. paklausimą Nr. (8.1)-6-1224, kaip nepagrįstą, kadangi individualus administracinis sprendimas, atsižvelgiant į teisėtumo principą, visais atvejais turi būti tinkamai motyvuotas, kitaip tariant, tokiame sprendime turi būti nurodomi visi jo priėmimo pagrindai. Be to, pabrėžia, kad mokestinio patikrinimo sustabdymas, paprašius informacijos iš kitos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, tačiau negavus atsakymo ir nesiėmus jokių kitų veiksmų reikalingai informacijai gauti neribotą laiką, negali būti laikomas pagrįstu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A756 – 930/2008).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u ta r i a:
Atsakovo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama. Teisėjai Laimutis Alechnavičius Roma Sabina Alimienė Ričardas Piličiauskas