Kauno apygardos teismo nutartis

2010-10-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1506-395/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-18
Bylos Nr.
2A-1506-395/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
L. M.
Atsakovas
R. M.
Išvadą teikia
Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1506-395/2010
Pirmosios instancijos teismoteisėjas Antanas Vincas Pilipčikas
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3;77.4.2;78.2.1;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovei advokatei Vidutei Tiškuvienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-170-59/2010 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui R. M., institucija, teikianti išvadą byloje Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. M. ieškiniu prašė santuoką, sudarytą 1999 m. spalio 9 d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jos ir atsakovo R. M., nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką, ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę Vaivadaitė; priteisti ieškovei iš atsakovo R. M. 20000 Lt neturtinei žalai, padarytai dėl santuokos nutraukimo, atlyginti; nustatyti nepilnamečių vaikų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. M.; priteisti iš atsakovo R. M. išlaikymą sūnui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dukrai P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvienam vaikui nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ją, vaikams priklausančio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad santuokos pradžioje šeimoje sutarė gerai, vaiką gimdyti planavo ir sūnus Aurelijus gimė po trijų metų, o jam paaugus sulaukė dukters. Prieš dukters gimimą jos tėvas padovanojo jai butą. 2008 m. sausio mėn. švenčiant sūnaus gimimo dieną ir vėliau sužinojo, kad du metus jis susirašinėjo su kita moterimi. 2008 m. gegužės 19 d. atsakovas pasakė, kad išvažiuoja į Švediją dirbti, nes reikia pinigų. 2008 m. birželio 1 d. vyras išvyko į Švediją penkiems mėnesiams dirbti pagal sutartį pas ūkininką. Kas dvi savaites atsakovas skambindavo telefonu, domėdavosi kaip vaikai. Prieš grįžtant vyrui iš Švedijos – 2008-09-14 gavo telefonu žinutę tokio turinio: „Labas, jei gali palik savo vyrą. Jis yra mano ir priklauso man vienai“. Sekančią dieną vėl žinutė: .,Labas, kadangi negavau tavo atsakymo, dar kartą prašau palik savo vyrą, tu jam nereikalinga, nes jis turi mane“. Telefono numeris buvo iš Švedijos. Atsakovas iš Švedijos grįžo 2008 m. spalio 29 d. Supratusi, kad kažkas ne taip, nes vyras elgėsi tarsi būtų visiškai svetimas žmogus. Šaltai pasisveikinęs sėdo prie kompiuterio ir įsijungė internetą. Vakarienės metu jis kaltino ją įvairiais nebūtais dalykais, kad yra bloga žmona, kad abejoja ar su ja liks gyventi. Sekančią dieną t.y. 2008-10-30 išvažiavo į garažą ir į namus nakvoti nebegrįžo. Nebegrįžo ir vėliau, į žinutes neatsakinėjo, nieko nepaaiškino. 2008-11-03 pasakė, kad du metus turi kitą moterį, nesiruošia su ieškove gyventi ir tai santuokos pabaiga. Nuo 2009 metų atsakovas visiškai nebesirodo, jokios paramos neteikia, su vaikais nebendrauja, net per jų gimtadienius. Ištekėjusi už atsakovo ieškovė tikėjosi sukurti darnią šeimą, kartu su sutuoktiniu auklėti vaikus, gyventi santarvėje, teikti vienas kitam reikalingą paramą. Tačiau atsakovas suteikė daug skausmo, išgyvenimų ir dvasinio sukrėtimo, nes jai nesitikint paliko visiškai vieną su dviem mažamečiais vaikais, be jokių pragyvenimo lėšų, kai ji nedirbo, buvo vaiko priežiūros atostogose, užkraudamas jai vienai buities rūpesčių naštą, vaikų priežiūrą ir auginimą bei atsakomybę už vaikų ateitį. Dėl atsakovo poelgio, netikėtai palikus šeimą, patyrė didžiulį stresą, labai stipriai išgyveno išsiskyrimą su mylimu žmogumi, todėl pati turėjo kreiptis pagalbos pas psichologą. Šiuo metu negali patenkinti jokių savo asmeninių poreikių, nes turi galvoti tik kaip išgyventi su vaikais. Vyro neatsakingas požiūris į vaikus stipriai paveikė sūnaus A., kuriam nustatytas lengvas neįgalumo lygis, psichologinę būseną, todėl jai itin daug dėmesio reikia skirti tik sūnui. Ji atsakovui bendrauti su vaikais netrukdanti ,tik pats atsakovas to vengia. Sūnui A. 2007 m. lapkričio mėn. Kauno vaiko raidos klinikoje „Lopšelis" buvo nustatytas specifinis kalbos ir kalbėjimo raidos sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas. Su juo ji turi vykti į Kauną, jo ugdymui reikalinga įvairių papildomų priemonių. Maistui mėnesiui vaikams reikia mažiausiai 600 Lt, būsto išlaikymui vasarą apie 300 Lt, o žiemą reikia 500 Lt, taigi vidutiniškai buto išlaikymui būtina 400 Lt, aprangai (rūbams, avalynei) 350 Lt, gydymo išlaidoms (vaistams, vitaminams, procedūroms ir kt.) 200 Lt, apmokėjimui už darželio lankymą vidutiniškai apie 150 Lt, higienos priemonėms ir kitiems reikmenims (tame tarpe ir priemonėms darželiui) 100 Lt, viso 1800 Lt. Ieškovės turtinė padėtis šiuo metu labai bloga, pajamos minimalios. Atsakovas yra laisvas nuo vaikų priežiūros, rūpinimosi vaikų buitimi, maisto gaminimo, todėl turi žymiai daugiau laisvo laiko nei ji, dėl ko gali dirbti papildomai ir gauti pajamas, kurios užtikrintų vaikų būtinus materialinius poreikius. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo ir iš jo priteistinas didesnio dydžio išlaikymas vaikams. Žino, kad atsakovas dirba autoservise, koks jo gaunamas uždarbis ir kokia turtine padėtis jai nežinoma, tačiau jis jaunas, sveikas vyras, neturintis daugiau kuo rūpintis, todėl kaip rūpestingas ir atidus tėvas bei protingas žmogus turi siekti kuo geriau apmokamo darbo, kad galėtų užtikrinti tinkamą savo vaikų išlaikymą. Dabartiniu metu atsakovas akivaizdžiai vengia vykdyti savo, kaip rūpestingo tėvo pareigas, teikti vaikams pilną jų poreikius patenkinantį išlaikymą. Vaikais atsakovas nesirūpina ir neteikia jiems jokio išlaikymo nuo 2008 m. lapkričio mėn., todėl išlaikymą vaikams prašė priteisti nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki vaikų pilnametystės.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai:

santuoką, sudarytą 1999 m. spalio 9 d. Alytaus miesto savivaldybės civilinės būklės aktų įrašų skyriuje, santuokos metrikų knygoje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. M. ir L. M. nutraukė, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl R. M. kaltės; nutraukus santuoką, ieškovei paliko iki santuokos turėtą pavardę “V.”; priteisė L. M. iš atsakovo R. M. 7000 Lt neturtinei žalai, padarytai dėl santuokos nutraukimo, atlyginti; nustatė nepilnamečių vaikų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą pas jų motiną L. M.; priteisė iš R. M. išlaikymą vaikams sūnui A. M. ir dukrai P. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kiekvienam vaikui nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant L. M., vaikams priklausančio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš R. M. 132 Lt bylinėjimosi išlaidų L. M. ir 17,80 Lt pašto išlaidų valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neturi nuo 2008 m. lapkričio mėnesio. Atsakovas paliko šeimą ir susiradęs kitą moterį su ja susilaukė kūdikio. Šios aplinkybės rodo, kad šalių santuoką yra iširusi galutinai ir jos išsaugoti galimybių nėra. Jų santuoka formali. Teismas nurodė, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos CK straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas, todėl jis turi būti laikomas kaltu dėl santuokos iširimo, nes toks jo elgesys yra visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir jos paskirtį visuomenėje. Kaltas atsakovo elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo, kaip sutuoktinio pareigas, bendrą šalių gyvenimą padarė negalimu. Atsakovas neprisideda prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, nesuteikia jokios moralinės bei materialinės paramos, jis nesirūpina vaikais, paliko juos tiesiog likimo valiai, daugiau kaip metus laiko yra palikęs šeimą ir ja nesirūpina. Kadangi atsakovo netinkamas elgesys padarė negalimą bendrą šalių gyvenimą, teismas pripažino jį kaltu dėl šeimos iširimo. Taip pat teismas nurodė, kad vaikų išlaikymui turėtų būti skiriama ne mažiau, nei nustatyta LR CK 6.641 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Teismų praktikoje Nr. 22 publikuotoje nutartyje pažymėjo, kad vaikams išlaikyti reikia ne mažiau kaip po 1 minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu sudaro 800 Lt. Todėl teismas sprendė, kad vaikų išlaikymui atsakovas yra pajėgus skirti ne mažiau kaip po 400 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Teismas nurodė, kad atsakovas ieškovei suteikė daug skausmo, išgyvenimų ir dvasinio sukrėtimo, nes jai to nesitikint paliko visiškai vieną su dviem mažamečiais vaikais (5 ir 2 metų) be jokių pragyvenimo lėšų, kai ji nedirbo, buvo vaiko priežiūros atostogose, užkraudamas jai vienai buities rūpesčių naštą, vaikų priežiūrą ir auginimą bei atsakomybę už vaikų ateitį. Dėl atsakovo poelgio, netikėtai palikus šeimą, ieškovė patyrė didžiulį stresą, labai stipriai išgyveno išsiskyrimą su mylimu žmogumi, todėl kreipėsi pagalbos pas psichologą. Tėvo palikimas vaikų paveikė sūnaus A., kuriam nustatytas lengvas neįgalumo lygis, psichologinę būseną. Todėl teismas sprendė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovo atlyginti neturtinę žalą . Iš dalies atlyginti neturtinę žalą ieškovei sutiko ir pats atsakovas. Ieškovei padarytai neturtinei žalai dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio R. M. kaltei, atlyginti teismas priteisė iš atsakovo 7000 Lt. Ieškovės ieškinio reikalavimus teismas sumažino atsižvelgdamas į atsakovo materialinę padėtį, kad pats atsakovas turi priekaištų dėl netinkamo elgesio ir ieškovei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sumažinti priteistą neturtinę žalą iki 5000 Lt, taip pat dalyje dėl išlaikymo sūnui A. ir dukrai P. ir priteistą išlaikymo sumą po 400 Lt kiekvienam vaikui sumažinti iki 200 Lt. Nurodo šiuos argumentus:

1. Įpareigodamas atsakovą vykdyti nustatytas prievoles, teismas privalėjo įvertinti jo turtinę padėtį ir galimybę nustatytą prievolę vykdyti. Teismas neįvertino tai, kad atsakovas yra priskirtinas prie socialiai remtinų asmenų ir dėl to jam yra teikiama valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba, apmokant 50 proc. teisinės pagalbos išlaidų Atsakovas gauna minimalų atlyginimą, jo realios pajamos per mėnesi nesiekia nei 800 Lt, jokio kitokio turto ar pajamų, iš kurių galėtų vykdyti jam nustatytas prievoles, neturi. Mokėti 800 Lt per mėnesį dviem vaikams ir dar skirti lėšas išlaikymui trečiam vaikui jis fiziškai nepajėgus. Tai matyti iš byloje surinktos medžiagos. Palikti jo trečią vaiką be jokio išlaikymo taip pat yra neteisinga. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai leidžia tėvų turtinė padėtis, kad ir kokie bebūtų vaiko poreikiai, todėl apelianto nuomone, ši aplinkybė teismo sprendime įvertinta neteisingai.

2. Teismas neteisingai išsprendė ir neturtinės žalos klausimą, priteisdamas iš atsakovo 7000 Lt. Atsakovas nurodo, kad prisiima iš dalies savo kaltę dėl santuokos nutraukimo ir sutinka atlyginti 5000 Lt. Tačiau tai jis gali padaryti tik suderinęs finansines galimybes su išlaikymu vaikams. Šiandien jis atlyginti 7000 Lt žalą ir mokėti išlaikymą nuo 2008 m. lapkričio mėn. (tai sudaro 800 Lt x 19 mėn. = 15200 Lt) ir dar kas mėnesį po 800 Lt jis yra fiziškai nepajėgus, tai reiškia, kad atsiranda įsiskolinimas ir jo uždirbti pinigai keliaus pas antstolius. Be to, įvertinant jo kaltės klausimą teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltė. Atsakovas nurodo, kad jis paliko ieškovę tik todėl, kad suprato, jog gyventi kartu negali dėl charakterių skirtumų ir nesupratimo vienas kitam, tolesnis gyvenimas kartu tik kenkia jiems, taip pat žaloja vaikus dėl amžinų skandalų ir konfliktų. Gyvenimas kartu tokiomis sąlygomis padaro dar didesnę neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismo nustatyta vaikams išlaikymo suma yra pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma, pateikti įrodymai įvertinti tinkamai, nepažeidžiant CPK 185 straipsnyje nustatytų reikalavimų, priteistas iš atsakovo mažamečiams vaikams išlaikymas yra ne per didelis, nei reikalingas vaikų minimaliems būtiniems poreikiams tenkinti, atitinka išlaikymo dydį reglamentuojančias CK normas ir susiformavusią teismų praktiką. Su dviem mažamečiais vaikais ieškovės galimybės dirbti ir vienai uždirbti pakankamai lėšų vaikams išlaikyti ribotos, šiuo metu darbo ji neturi, registruota darbo biržoje, jokių pašalpų vaikams negauna. Vaikams ji suteikia būstą, juos viena augina, prižiūri ir auklėja, rūpinasi jų sveikata ir gydymu bei ugdymu. Atsakovas laisvas nuo vaikų kasdienės priežiūros ir rūpinimosi jais, turi pastovias darbo pajamas, todėl privalo didesne piniginių lėšų dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovas yra sveikas, darbingas jaunas vyras, todėl gali dirbti papildomai ir realiai gauti didesnes pajamas. Be to, atsakovas gera valia prie vaikų išlaikymo neprisidėjo nuo 2008 m. lapkričio mėn., kas rodo jo akivaizdų vengimą teikti net minimalias lėšas vaikams išlaikyti. Atsakovas kaip tėvas privalo imtis priemonių, jog gautų jo darbingumą atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad vaikai turi sveikatos problemų, dažnai serga, sūnus Aurelijus turi specialių poreikių dėl vystymosi sutrikimų, todėl jo ugdymui reikalingos nuolat papildomos lėšos.

2. Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai apie ieškovei priteistą per didelę neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo. Jokių ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo įrodymų atsakovas nepateikė, nes jų nėra. Visą laiką ieškovė rūpinosi šeima, vaikais ir atsakovu, rimtesnių nesutarimų iki atsakovas pradėjo bendrauti su kita moterimi šeimoje nebuvo. Skausmą, išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą, kurį ji patyrė atsakovui netikėtai išėjus ir palikus šeimą be jokio pragyvenimo šaltinio, sunku nusakyti žodžiais, tai reikia patirti. Teismas neturtinei žalai atlyginti ieškovei priteisė trečdalį prašytos sumos, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir, iš dalies patenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš byloje esančių vaikų gimimo liudijimų kopijų (t.1, b. l. 10, 11) atsakovas R. M. yra sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros P. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovui sutinkamai su CK 3.192 straipsnio 1 dalies nuostatomis kyla pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios pareigos iš esmės neginčija ir pats apeliantas, pripažindamas, jog santuoka tarp šalių iširo dėl jo kaltės, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į neatsakingų atsakovo veiksmų pobūdį sutuoktinės ir mažamečių vaikų atžvilgiu, teisingai išaiškino bei pritaikė CK 3.60 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tuo pačiu nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti pagrįstu apeliacinio skundo argumento dėl per didelio neturtinės žalos dydžio nustatymo, nes teisėjų kolegijai abejonių nekelia, kad atsakovas R. M., būdamas vedęs, turėdamas vieną mažametį vaiką ir ieškovei besilaukiant antrojo, tiek užmegzdamas nesantuokinius ryšius su kita moterimi, tiek pradėdamas su ja naują gyvybę, elgėsi ne tik, kad amoraliai sutuoktinės atžvilgiu, bet ir socialiai neatsakingai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad mažinti ieškovei iš apelianto priteistos neturtinės žalos dydį iki 5000 Lt. nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas ir taip jau ieškovės prašomą sumą pakankamai sumažino iki protingai pagrįstos ribos (CPK 185 straipsnis). Nėra pagrindo, teisėjų kolegijos nuomone, keisti skundžiamo teismo sprendimo ir dėl apeliaciniame skunde nurodomo motyvo, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pernelyg didelę išlaikymo sumą kiekvienam vaikui neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį.

Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, atsižvelgdama į tai, jog R. M. savo triplike (t. 1, b. l. 116) minimo verslo apimties ir gaunamų pajamų dydžio patvirtinančių įrodymų nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismui neteikė, kaip kad nepateikė ir jokių duomenų apie Švedijoje uždirbtas pajamas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė priteistino šalių vaikams išlaikymo dydį ir CPK 178 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei įvertinus tai, jog ieškovė L. M. šiuo metu mokosi siuvėjos profesijos Alytaus profesinio rengimo centre ir gauna 65 Lt dydžio stipendiją, teisėjų kolegija sprendžia, jog keisti skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėEvaldas Burzdikas