Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, senatvės pensininko, neteisto, bausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-04-16 apie 12.30 val. Panevėžyje, Ukmergės g. 18 A. S. vairuodamas automobilį Citroen Xantia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovėjusį automobilį S. A., valstybinis numeris 50535BL, ir taip apgadino abi transporto priemones, tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. S. taip pat buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus, kadangi apie eismo įvykį nepranešė policijai.

A. S. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį jam buvo pranešta pasirašytinai (12 b.l.), neatvykimo priežastis nežinoma, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 2 d., jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį ir jei iš jo nėra gauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, administracinė byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio rašytinio A. S. paaiškinimo (b.l. 11) matyti, jog jis savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino ir paaiškino, kad 2014-04-16 jis savo automobiliu buvo nuvykęs prie prekybos centro ,,IKI“, prie autobusų stoties. Ten esančioje aikštelėje, prie SEB banko savo automobilį pastatė apie 11.50-12.00 val., o sugrįžęs apie 12.20-12.30 val. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Tiek atvykęs į aikštelę, tiek iš jos išvykdamas nepastebėjo, kad būtų sukėls eismo įvykį, tačiau sutinka, kad jo transporto priemonė galėjo dalyvauti eismo įvykyje, nes policijos pareigūnai apžiūrėję jo automobilį, ant jo rado kito automobilio nubrauktus dažus.

Iš byloje esančio rašytinio R. M. paaiškinimo (12 b.l.) matyti, kad 2014-04-16 apie 13 val. ji neapgadintą automobilį buvo palikusi ,,IKI“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje Ukmergės g. 18, o parvažiavusi į namus, pastebėjo už valytuvo užkištą liudytojo surašytą lapelį, kuriame buvo nurodyti kito automobilio, apgadinusio jos automobilį, duomenys, todėl ji apie įvykį pranešė policijai. Eismo įvykio metu jos automobiliui buvo apgadintos dešinės pusės galinės durelės ir sparnas.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. paaiškinimo, kuriame jis neneigė, jog buvo protokole nurodytoje vietoje ir galėjo apgadinti kitą automobilį, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b.l.), vyr. patrulių N. G., J. K. tarnybiniais pranešimais (7,8 b.l.), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (10 b.l.), fotonuotraukomis (15-18 b.l.), rašteliu (14 b.l.), vairuotojo pažymėjimo kopija (19 b.l.)

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad 2014-04-16 apie 12.30 val. (tikslintinas pažeidimo padarymo laikas atsižvelgiant į A. S. ir nukentėjusiosios paaiškinimus) Panevėžyje, Ukmergės g. 18 A. S. vairuodamas automobilį Citroen Xantia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) manevruodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą stovėjusį automobilį S. A., valstybinis numeris 50535BL, ir taip apgadino kitą transporto priemonę, teismas laiko, kad jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Policijos pareigūnai apibrėždami kaltinimų apimtį A. S. nurodė, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija). KET 231 punktas teigia, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka, pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. 234 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).

Pagrindo konstatuoti A. S. veiksmuose pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).

Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad A. S. pasišalino iš eismo įvykio vietos suprasdamas ir tikslingai siekdamas išvengti už tai atsakomybės. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. teigė, kad jis tikrai nejuto kito automobilio kontakto ir nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiajai R. M. priklausantis automobilis, priešingu atveju, būtų pasilikęs įvykio vietoje kaip tai numato E. P. nukentėjusioji nematė eismo įvykio, liudytojas, kuris matė eismo įvykį, taip pat nenustatytas. Šiuo atveju, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog iš abiejų automobilių apgadinimų, kurie nėra dideli ir nėra įlenkimų, negalima daryti neginčijamos išvados, jog eismo įvykio kaltininkas A. S. privalėjo suprasti (girdėti, matyti), jog įvyko eismo įvykis. Byloje taip pat nesurinkta duomenų, jog eismo įvykio metu A. S. būtų buvęs neblaivus, jis turėjo teisę vairuoti, automobilis buvo draustas. Paties kaltininko veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, jis pripažino, jog galėjo sukelti autoįvykį, nebandė maskuoti ar panaikinti automobilio apgadinimų, byloje nesurinkta duomenų, jog A. S. bėgo iš eismo įvykio vietos, nesislapstė nuo policijos. Taigi akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į senyvą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžių (70 m.), teismas konstatuoja, jog A. S. iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, nes eismo įvykio metu jis nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį. Taigi, jo veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms, A. S. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pažeidimu pagal ATPK 127 str. 2 d. kaltinamo A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi sukėlęs eismo įvykį, ir tai, jog pažeidimą padarė būdamas senyvo amžiaus, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimus, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant A. S. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo padarymo motyvus, į jo asmenybę - jis neteistas, tačiau net 4 kartus anksčiau buvo baustas pagal ATPK 127 str. 2 d., t.y. už eismo įvykio sukėlimą, todėl A. S. skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda vidutinio dydžio. Šiuo atveju, taip pat atsižvelgiama į tai, jog A. S. nuoširdžiai gailisi sukėlęs eismo įvykį, ir tai, jog pažeidimą padarė būdamas senyvo amžiaus – į nustatytas dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 250 str. 1 d. 1p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 291 – 293 str.,

nutaria:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusius administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) baudą.

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB Swedbank į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 6030).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.